Visas „Metų“ Czesławas Miłoszas: poezija, tekstai, kontekstai
2020 05 30 / Miłoszas „išgyveno devyniasdešimt trejus metus, dirbo beveik iki paskutinės akimirkos, įgyvendino savo ketinimus, parodė, kaip sakoma, visą savo talentą. Jo smilkinius vainikavo Nobelio premijos laurai.
Ieškant stiliaus ir savitumo: 2019-ųjų knygos
2020 m. Nr. 4 / Literatūrologai Gintarė Bernotienė, Laimantas Jonušys, Donata Mitaitė ir Jūratė Sprindytė aptaria 2019 metų įdomiausias knygas.
Dovilė Kuzminskaitė. Užrašai iš niekur
2020 m. Nr. 3 / Narius Kairys. Toliau nei vandenynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 277 p. Knygos dailininkas – Jurgis Griškevičius.
Jūratė Sprindytė. Juozo Paukštelio orbitoje
2020 m. Nr. 3 / Juozas Paukštelis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai. – Kaunas: Naujasis lankas, 2019. – 342 p. Knygos dailininkė – Laura Inė.
Gabrielė Juodzevičiūtė. Gyvenimas, mirtis ir šviesa
2020 m. Nr. 3 / Marius Povilas Elijas Martynenko. Mirtingumo įrodymai. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 96 p. Iliustracijų autorius – Titas Burinskas.
Reda Griškaitė. 1824–1855 metų Lietuva: ar tikrai be Adomo Mickevičiaus?
2020 m. Nr. 3 / A. Mickevičių atradau ne per V. Mykolaitį-Putiną, bet per S. Šalkauskį, kuris, savo ruožtu, šį poetą atrado ne tiek per jo kūrybą, kiek per dar 1908 m. Krokuvoje išleistą ir vėliau dar penkių laidų (sic!) sulaukusią Arturo Górskio (1870–1959) knygą…
Gintarė Škėmaitė. Apie meilę, kuri išsipildo neišsipildydama
2020 m. Nr. 2 / Eglė Juozapa. Juozapa ir jos seserys. – Vilnius: Odilė, 2019. – 408 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Audinga Peluritytė. Slaptos vilties dramaturgija
2020 m. Nr. 2 / Enrika Striogaitė. Žmonės. – Kaunas: Naujasis lankas, 2019. – 79 p. Knygos dailininkas – Arvydas Poška.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės sugrįžimai iš Baku ir jo „Nusiminimo aidai“
2020 m. Nr. 2 / Apie tai, kad pirmąjį mums žinomą laišką Tėvynėn V. Krėvei pavyko nusiųsti ne anksčiau kaip 1919 m. viduryje, galima spręsti iš jo turinio. Kalbėdamas apie grįžimą, V. Krėvė mini Lietuvos konsulato Baku atidarymą…
Ramutė Dragenytė. Surimuok ir numirk
2020 m. Nr. 1 / Lukas Miknevičius. Už vėjo tuščia. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 71 p. Knygos dailininkai – Tomas S. Butkus, Dalia Kavaliūnaitė.
Algimanta Raubaitė. Viskas gerai?
2020 m. Nr. 1 / Vladas Rožėnas. Viskas gerai, aš dar jaunas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 125 p. Knygos dailininkai – Tomas S. Butkus, Dalia Kavaliūnaitė.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės sugrįžimai iš Baku ir jo „Nusiminimo aidai“
2020 m. Nr. 1 / Tuometinė Lietuvos padėtis – sienų ir sostinės nebuvimas, vokiečių viešpatavimas ir svetimo valdovo kvietimas galėjo simboliškai atsispindėti 1918 metais parašytame V. Krėvės ciklo „Iš šios gadynės jausmų“ kūrinyje „Rūmų griuvėsiai“.
Neringa Butnoriūtė. Pirmosios poezijos knygos: santūrūs analitikai, pasyvus įniršis ir hipsterės epas
2020 m. Nr. 1 / Recenzijoje apariamos keturios 2019 m. išėjusios pirmosios poezijos knygos: Aisčio Žekevičiaus „Maratonas“, Simono Bernoto „Reivas“, Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“, Ievos Rudžianskaitės „Kita“.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės sugrįžimai iš Baku ir jo „Nusiminimo aidai“
2019 m. Nr. 12 / V. Krėvė savomis akimis viso to nebematė – vėlyvą 1918-ųjų pavasarį iš Baku jis išvyko į Lietuvą. Gimtinėn rašytojas grįžo su Lietuvos Tarybos įgaliotinio išduotu, bet vokiečių Oberosto patvirtintu asmens paliudijimu Nr. 1672…
Ramutė Dragenytė. Arkliška poezija
2019 m. Nr. 12 / Ramūnas Kasparavičius. Poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 303 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Elena Baliutytė. „Atsigręžk į save“
2019 m. Nr. 12 / Zita Mažeikaitė. Esanti. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 112 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Viktorija Daujotytė. Kas ir kaip portretuojama Gedimino Kajėno knygoje?
2019 m. Nr. 12 / Gediminas Kajėnas. 33 portretai: pokalbiai su menininkais. – Vilnius: Aštuntoji diena, 2019. – 475 p. Knygos dailininkė – Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė.
Dovilė Kuzminskaitė. Imperatoriškieji vargai
2019 m. Nr. 11 / Kristina Sabaliauskaitė. Petro imperatorė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 333 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.
Monika Staugaitytė. Kaip maištauja malalietka?
2019 m. Nr. 11 / Virginija Kulvinskaitė. Kai aš buvau malalietka. – Vilnius: Kitos knygos, 2019. – 164 p. Knygos dailininkė – Lina Sasnauskaitė.
Ramutė Dragenytė. Poezija iš minties
2019 m. Nr. 11 / Jurgita Jasponytė. Vartai Auštrieji. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 163 p. Knygos dailininkė – Viktorija Daniliauskaitė.
Tomas Taškauskas. Mūsų dienos nebūtin pasvirę
2019 m. Nr. 11 / Mirties akivaizda yra ir liūdna, ir graži, ir didinga, todėl leidžia geriau, gyviau priimti kiekvienos akimirkos dovanas ir tarytum kviečia mus vietoj kasdienybės prozos kurti herojines eiles.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės sugrįžimai iš Baku ir jo „nusiminimo aidai“ (I dalis)
2019 m. Nr. 11 / Štai ji – didžiavyrių ir milžinkapių Lietuva, kuri susigrąžins didingą savo praeitį, prarastą per ilgus svetimųjų priespaudos metus. V. Krėvė svaigsta nuo vilčių ir svajonių, o širdyje auga ryžtas kuo greičiau įsitraukti į šalies kūrimo darbą…
Viktorija Daujotytė. R. M. Rilke Arvydo Šliogerio tekstuose
2019 m. Nr. 10 / Ne, temos nesiekiama aprėpti – tik pasiaiškinti, kodėl Arvydo Šliogerio filosofiniuose tekstuose, nutolusiuose per daugiau nei tris dešimtmečius, pasikartoja kelios Rainerio Marijos Rilke’s eilutės
Dovilė Kuzminskaitė. Tėvo eilėraštis tėvui
2019 m. Nr. 10 / Mindaugas Nastaravičius. Bendratis. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 64 p. Knygos dailininkė – Agnė Dautartaitė-Krutulė.
Neringa Butnoriūtė. Metaforomis apaugusi tikrovė
2019 m. Nr. 10 / Ernestas Noreika. Apollo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 109 p. – Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Arnoldas Piročkinas. Gyvenimas klūpant prieš dvi mūzas
2019 m. Nr. 8–9 / Marija Meilė Kudarauskaitė. Istorijos iš pastalės. – Vilnius: Homo liber, 2018. – 335 p. Knygos dailininkė – Agnė Paliokaitė.
Vaida Venskutonytė. Paskutinis Salomėjos Nėries teismas
2019 m. Nr. 8–9 / Aldona Ruseckaitė. Padai pilni vinių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 278 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Aušra Jurgutienė. Kritiškosios minties sėjėjas
2019 m. Nr. 8–9 / Donatas Sauka. Apie laiką ir save. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 295 p. Knygos dailininkas – Rokas Gelažius.
Donata Mitaitė. „Į sėklos grūdelį sudėti save…“ (1968-ieji Alfonso Maldonio poezijoje)
2019 m. Nr. 8–9 / Rugpjūtis – Alfonso Maldonio mėnuo, šiais metais jau devyniasdešimtasis, poetas gimė 1929-aisiais būtent rugpjūčio 22 d. Dar vasara, bet jau nebe visai, gamtoje atsiranda rudens spalvų ir kvapų.
Neringa Butnoriūtė. Kaip literatūroje
2019 m. Nr. 8–9 / Vidas Morkūnas. Pakeleivingų stotys. – Vilnius: Odilė, 2019. – 119 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Dovilė Kuzminskaitė. Vilniaus stigma
2019 m. Nr. 7 / Tomas Vaiseta. Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990. – Vilnius: Lapas, 2018. – 271 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis
Viktorija Daujotytė. Poezijos knygos dramaturgija
2019 m. Nr. 7 / Ramutė Skučaitė. Tik ištarti reikėjo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 135 p. Knygos dailininkė – Jūratė Račinskaitė.
Aušra Jurgutienė. Kompromiso menas sovietmečio literatūros kritikoje
2019 m. Nr. 7 / Aleksejus Jurčakas vėlyvajame sovietmetyje išplitusį konformistinį rašymą, kuris nei sutampa su ideologiniu diskursu, nei jam atvirai oponuoja, apibūdino kaip mimetinę rezistenciją.
Renata Šerelytė. Už laiko ribų
2019 m. Nr. 5–6 / Jolita Skablauskaitė. Fatum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 344 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Ieva Rudžianskaitė. Ilgesio akmenukai
2019 m. Nr. 5–6 / Regina Katinaitė-Lumpickienė. Tapuolia pūkas aky. Eilėraščiai aukštaičių uteniškių tarme. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 96 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė.
Jūratė Sprindytė. Vidaujos dimensijos
2019 m. Nr. 5–6 / Vytautas Martinkus. Vidaujos link. – Vilnius: Homo liber, 2018. – 328 p. Knygos dailininkas – Bronius Leonavičius.
Rima Kasperionytė. Kas yra Grigorijus Kanovičius?
2019 m. Nr. 5–6 / Viso gyvenimo darbas taip ir neduoda vienintelio atsakymo į klausimą, kas yra Grigorijus Kanovičius. Jis yra sunkiai apibrėžiamos literatūrinės tapatybės rašytojas, bet tik toks rašytojas galėjo sukurti klasifikacijai nepasiduodantį žanrą
Valentinas Sventickas. Mieželaitis pagal Baliutytę ir Kusturicą
2019 m. Nr. 4 / Elena Baliutytė-Riliškienė. Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 350 p. Knygos dailininkas – Rokas Gelažius.
Ramutė Dragenytė. „Poezijos pavasario“ almanachas: kai muilas – nė krust
2019 m. Nr. 5–6 / Poezijos pavasaris 2019. – Sudarė Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktoras Rudžianskas, Audinga Peluritytė, Vytas Dekšnys (užsienio poetai). – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2019. – 274 p. Knygos dailininkė – Lina Sasnauskaitė.
Neringa Butnoriūtė. Nenupoliruota kūniška poezija
2019 m. Nr. 4 / Rima Juškūnė. Perikonas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 80 p. Knygos dailininkė – Inga Zamulskienė.
Švelnioji entomologija: 2018 metų knygos
2019 m. Nr. 4 / Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Gintarė Bernotienė, Jūratė Sprindytė aptaria 2018 metų knygas
Dalia Striogaitė. Ką reiškė būti keturvėjininku
2019 m. Nr. 3 / Pradėkime lietuviškojo avangardizmo temą nuo „Keturių vėjų“ redaktoriaus Petro Tarulio (tikr. Juozo Petrėno) papasakoto atsitikimo: <...> buvau pasiūlytas apdovanoti garbės ordinu.
Eugenijus Žmuida. Pralaimėtos Kęstučio Navako lenktynės su Jorgeʼe Luisu Borgesu (kurį visi skaito ir mėgsta)
2019 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Privatus gyvulėlių gyvenimas. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 200 p. Knygos dailininkė – Asta Puikienė.
Vaida Venskutonytė. Mirti ir prisikelti
2019 m. Nr. 3 / Laima Vincė. Tai ne mano dangus. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 542 p. Knygos dailininkė – Živilė Adomaitytė.
Alma Lapinskienė. Dzūkas – filosofas – lyrikas
2019 m. Nr. 3 / Jonas Balčius. Spalio danguos. – Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2018. – 268 p. Knygos dailininkas – Rokas Gelažius.
Virginija Cibarauskė. Eilėraščiai, peržengiantys ribas
2019 m. Nr. 2 / Giedrė Kazlauskaitė. Gintaro kambarys. ‒ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
Dovilė Kuzminskaitė. Fantasmagoriški poetiniai sausiukai
2019 m. Nr. 2 / Gintaras Bleizgys. Xeranthemum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 86 p.
Monika Staugaitytė. Amžina kaltė ir amžinas kartojimasis: ar įmanoma įveikti praeitį
2019 m. Nr. 2 / Antanas Škėma. Izaokas. – Vilnius: Odilė, 2018. – 152 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Viktorija Daujotytė. Nuo žemininkų iki žemininkų
2019 m. Nr. 2 / irminė mintis būtų tokia: svarbiausia XX a. lietuvių poezijos programa tebėra susijusi su žeme. Amžiaus viduryje ši bendra programa įgyja ryškesnių egzistencinių prasmės akcentų.
Renata Šerelytė. Išgydyti atmintį
2019 m. Nr. 1 / Monika Baltrušaitytė. Išėję prie upės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 128 p. / Nors „Pirmosios knygos“ konkursui pateikiamų rankraščių skaičius ne mažėja…
Ramūnas Čičelis. Lūžių poezija
2019 m. Nr. 1 / Greta Ambrazaitė. Trapūs daiktai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 80 p. / Poetas, vertėjas, redaktorius Viktoras Rudžianskas kartą yra pasakęs…
Erika Urbelevič. Buvo buvo, kaip nebuvo
2018 m. Nr. 12 / Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 256 p. / Praėjo laikai, kai žmonės tikėjo viskuo, kas parašyta…
Emilija Blaškevičiūtė. Kvėpavimas ties šuliniu
2018 m. Nr. 12 / Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 191 p.
Regimantas Tamošaitis. Mėlynojo kraujo poezija
2018 m. Nr. 12 / Dovilė Kuzminskaitė. Obsesijos. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2018. – 80 p.
Ramūnas Čičelis. Mylintys vietos apmąstymai
2018 m. Nr. 11 / Henrikas Gudavičius, Algimantas ir Mindaugas Černiauskai. Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus: laiškai iš kaimo. – Vilnius: Aštuntoji diena, 2018. – 478 p. Knygos dailininkė – Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė.
Virginija Cibarauskė. Pasaulin panirusi poezija
2018 m. Nr. 11 / Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Laikas nekaltas yra. – Vilnius: Homo liber, 2018. – 304 p.
Eugenijus Žmuida. Trumpa Sigito Parulskio laimė, arba Užsikirtęs triukšmas ir įniršis
2018 m. Nr. 11 / Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 240 p. Knygos dailininkas – Agnius Tarabilda.
Gintarė Bernotienė. Sibiro haiku ir ritmingai kirčiuota tyla
2018 m. Nr. 10 / Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku. – Vilnius: Aukso žuvys, 2018. – 240 p.
Ieva Rudžianskaitė. Įelektrinto piemens ribų nyksmas
2018 m. Nr. 10 / Tomas Vyšniauskas. Įelektrinto piemens. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 128 p.
Viktorija Daujotytė. Savaime, bet juk ne tik
2018 m. Nr. 10 / Valentinas Sventickas. Dar gurinių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 397 p.
Regimantas Tamošaitis. Smagiai, bet nieko rimto
2018 m. Nr. 1 / Mindaugas Jonas Urbonas. Šimtmečių melancholija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 301 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Vanilinė tamsa
2018 m. Nr. 8–9 / Karolis Baublys. Geležinė vėjarodė. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 112 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė.
Vaida Venskutonytė. Poetas legendose ir anapus
2018 m. Nr. 8–9 / Aldona Ruseckaitė. Dūžtančios formos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 224 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Kasparas Pocius. Meilės ir gruoblėtumo poezija
2018 m. Nr. 8–9 / Marius Burokas. Švaraus buvimo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 104 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Giedrius Saulytis. Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalba: teologinė perspektyva
2018 m. Nr. 8–9 / Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, Reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų.
Lina Ožeraitytė. Nežinomo pasaulio priartinimas
2018 m. Nr. 7 / Viktorija Prėskienytė-Diawara. Bėgimas į nežinią. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 244 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.
Monika Stankaitytė. Bū(i)ties kaleidoskopas
2018 m. Nr. 7 / Marius Povilas Elijas Martynenko. Be penkių pasaulio pradžia. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 223 p. Knygos dailininkė – Asta Puikienė.
Nerijus Brazauskas. Tapatybės verpetai ir užutėkiai
2018 m. Nr. 7 / Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas. Vertė Vitalijus Šarkovas. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 232 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.
Donata Mitaitė. Laiškai per Atlantą: Kazys Bradūnas ir Eugenijus Matuzevičius
2018 m. Nr. 7 / Kazys Bradūnas šiandien – neginčijamas lietuvių literatūros klasikas. Eugenijus Matuzevičius, Viktorijos Daujotytės pavadintas „žemininkų broliu“, nežiūrint nedideliu tiražu išleistos ir labiau to meto Lietuvos istoriją,
Karolina Sadauskaitė. Plojimai atminties režisūrai
2018 m. Nr. 5–6 / Vytautas Toleikis. Pasakojimai prabudus. – Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017. – 233 p.
Donata Mitaitė. Tikro gyvenimo pasiilgus
2018 m. Nr. 5–6 / Almis Grybauskas. Toli blizga. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 70 p.
Jūratė Sprindytė. Vytauto Martinkaus opus magnum
2018 m. Nr. 5–6 / Vytautas Martinkus. Tavo bažnyčios rūsys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 512 p. / Penki šimtai puslapių ir kone penkių šimtų metų aprėptis – toks romano užmojis, kuriame koreliuoja erudicija ir užgyventa išmintis.
Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Autentiškumo etika Jono Juškaičio kūryboje
2018 m. Nr. 5–6 / Pirmoji Jono Juškaičio eilėraščių knyga „Ir aušros, ir žaros“ pasirodė pačioje septinto dešimtmečio pradžioje. Per beveik šešiasdešimt metų poetas sukūrė egzistencinio tipo lyriką,
Lina Ožeraitytė. Vaikščiojimas autoriaus minties labirintais, arba Kaip jaukinamos žuvelės
2018 m. Nr. 4 / Deividas Preišegalavičius. Dulkių spalvos žuvelės. – Vilnius: Studija be pykčio, 2017. – 144 p.
Ramutė Dragenytė. Įstabiai lengva knyga
2018 m. Nr. 4 / Tadas Žvirinskis. Sunki knyga: poezo užrašai. – Vilnius: Naujosios Romuvos fondas, 2018. – 95 p.
Regimantas Tamošaitis. Užrašai apie mūsų laikus
2018 m. Nr. 4 / Marcelijus Martinaitis. Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 239 p.
2017-ųjų knygos: skaitymo spąstai
2018 m. Nr. 4 / LLTI mokslininkai Jūratė Sprindytė, Aušra Jurgutienė, Gintarė Bernotienė, Saulius Vasiliauskas aptaria 2017-ųjų knygas
Vaiva Markevičiūtė. Turtas, kurį būtina išsaugoti
2018 m. Nr. 3 / Icchokas Rudaševskis. Vilniaus geto dienoraštis. Sudarė ir iš jidiš k. vertė Mindaugas Kvietkauskas. – Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018. – 352 p.
Renata Šerelytė. Užmiršau, bet nepamiršau
2018 m. Nr. 3 / Daiva Čepauskaitė. Aš tave užmiršau. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 188 p.
Viktorija Daujotytė. Atsiminti, kol įmanoma
2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p.
Eugenijus Žmuida. Rūpintojėlio protestantizmas
2018 m. Nr. 3 / Daug lietuvių poetų yra reflektavę Rūpintojėlio vaizdinį. Vinco Mykolaičio-Putino 1926 metų eilėraštis „Rūpintojėlis“ išlieka kaip viena įspūdingiausių
Lina Buividavičiūtė. Prasmės ir meilės poetika
2018 m. Nr. 2 / Tautvyda Marcinkevičiūtė. Mano poe(ma)ma. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 167 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Pasaulis, kurio nebėra
2018 m. Nr. 2 / Algimantas Mikuta. Kelias į Laumes. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 112 p.
Asta Skujytė. Baltasis postsovietinis hipsteris ir jo klajonių metai
2018 m. Nr. 2 / Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka. – Vilnius: Lapas, 2017. – 272 p.
Laurynas Katkus. „Imkiet mani ir skaitikiet“: šimtas lietuvių literatūros metų
2018 m. Nr. 2 / Pernai, ruošiantis Leipcigo knygų mugei ir modernios mūsų valstybės šimtmečio minėjimui, Lietuvos kultūros institutas vokiškai išleido „100 Jahre litauischer Literatur: ein Crashkurs“
Erika Urbelevič. Viskas kaip gyvenime
2018 m. Nr. 1 / Jurgis Kunčinas. Malūnų gatvė be malūnų. Sudarė Antanas A. Jonynas, Palmira Mikėnaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 496 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Išrengtieji
2018 m. Nr. 1 / Lina Buividavičiūtė. Helsinkio sindromas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 138 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2018 m. Nr. 1 / Pabaiga / be abejonės, jei ne V. Krėvė, M. Banevičiaus likimas mūsų šalyje iš tiesų būtų susiklostęs prastai. Buvęs konsulas, kadaise ištraukęs kadetų veikėją iš mirties nagų Azerbaidžane…
Saulius Vasiliauskas. Žvelgiant nuo asmeninio kalno
2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Karmelio kalno papėdėje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p.
Renata Šerelytė. Nėra prasmės – nėra ir mūsų
2017 m. Nr. 12 / Virginija Rimkaitė. 21 A. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 134 p.
Elžbieta Banytė. Reiškiasi, bet ar reiškia?
2017 m. Nr. 12 / Dovydas Grajauskas. Apie reiškinius. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2017 m. Nr. 12 / Informuotas – vadinasi, ginkluotas. Iš V. Krėvės politinės dokumentinės apybraižos „Bolševikai“ matome, kad jis taip pat gerai žinojo ir 1920 metų pavasarį planuotos…
Viktorija Ivanova. Kelionė į asmeninį pragarą
2017 m. Nr. 11 / Tomas Vaiseta. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 232 p.
Neringa Mikalauskienė. „Štai:“ pasaulio formų įvairovė
2017 m. Nr. 11 / Agnė Žagrakalytė. Štai:. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 60 p.
Lina Buividavičiūtė. Keista, sukeistinta ir keistinanti poezija
2017 m. Nr. 11 / Jonas Juškaitis. O laike, o niūniavime manęs. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 75 p.
Mahiras Gamzajevas. Vinco Krėvės politinis krikštatėvis
2017 m. Nr. 11 / Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė nemažai knygų ir straipsnių, kuriuose naujais aspektais gvildenama lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės politinė veikla…
Viktorija Daujotytė. Tikrai ir tarsi; Aido Marčėno linkui
2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Gilyn
2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p.
Elžbieta Banytė. Poezija, kad ir kas ji būtų
2017 m. Nr. 10 / Donaldas Kajokas. Poezija, o gal ne ji. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 494 psl.
Rokas Šimkevičius. Kur Kudirka?
2017 m. Nr. 8–9 / Žygimantas Kudirka. XXI a. Kudirka. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 88 p.
Lina Buividavičiūtė. Sunkių metaforų arimai
2017 m. Nr. 8–9 / Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. – Vilnius: Versus aureus, 2017. – 112 p.
Eugenijus Žmuida. Smaragdinis metalo laužas, arba Nepaprasti Pelagijos nuotykiai azuritų šalyje
2017 m. Nr. 8–9 / Jurga Žąsinaitė. Azuritijos kardinolai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 288 p.
Donata Mitaitė. Vienintelio miesto sujungti
2017 m. Nr. 8–9 / Judita Vaičiūnaitė (1937.VII.12–2001.II.11) ir Tomas Venclova (g. 1937.IX.11) kartu su Vytautu P. Blože, Sigitu Geda, Jonu Juškaičiu, Marcelijum Martinaičiu kritikų laikomi XX a. 7-ojo dešimtmečio lietuvių poezijos…
Vytautas Martinkus. Sąžinės balsas ir dar šis tas
2017 m. Nr. 7 / Jonas Mikelinskas. Temidė ir Niurnbergo sindromas. – Vilnius: Mintis, 2015. – 296 p.
Virginija Cibarauskė. Buksuojanti esė mašina
2017 m. Nr. 7 / Sara Poisson. Grožio mašina. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 264 p.
Ramutė Dragenytė. „Poezijos pavasario“ almanachas: kaip prozininkai „pridėjo į kelnes“
2017 m. Nr. 7 / POEZIJOS PAVASARIS 2017. Sudarė Elžbieta Banytė, Neringa Butnoriūtė, Virginija Cibarauskė, Marija Mažulienė, Donata Mitaitė, Vytas Dekšnys. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2017. – 296 p.
Vacys Bagdonavičius. Vydūno įžvalgų svarba dabarčiai
2017 m. Nr. 7 / Po metų švęsime Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Ta proga jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais…
Julija Jocytė. Kažkas gyvenime ir šalia jo
2017 m. Nr. 5–6 / Lidija Šimkutė. Baltos vaivorykštės / White Rainbows. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 160 p.
Lina Buividavičiūtė. Staigmenos ir atradimai
2017 m. Nr. 5–6 / Valdas Papievis. Žiebtuvėliai anarchistai. – Vilnius: Odilės leidykla, 2017. – 101 p.
Viktorija Daujotytė. Paaiškinimas atidedamas
2017 m. Nr. 5–6 / Rimvydas Stankevičius. Šermuonėlių mantija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 104 p. / Puikus Deimantės Rybakovienės viršelis.
Reda Griškaitė. Kai kalba ne tik knygos
2017 m. Nr. 4 / Inga Liepaitė, Antanas Verbickas. Antano Baranausko asmeninė biblioteka. Studija. – Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2016.
Ugnė Urbanavičiūtė. Gilyn besiskverbianti poezija
2017 m. Nr. 4 / Egidija Šeputytė. Sekretai ir sekreterai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2016. – p. 80.
Brigita Speičytė. Eilės, virstančios sėklomis
2017 m. Nr. 4 / Viktorija Daujotė. Žīmėni vuobelie/ Žieminė obelis. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2016. – p. 104.
Nuo 2016-ųjų ližės: knygos ir tendencijos
2017 m. Nr. 4 / Jūratė Sprindytė, Gintarė Bernotienė, Algis Kalėda aptaria 2016-ųjų knygas
Vytautas Bikulčius. Dvi knygos apie Romainą Gary
2017 m. Nr. 3 / Ariane Chemin. Mariage en douce. Gary & Seberg. – Paris: Équateurs, 2016. – 160 p. / Laurent Seksik. Romain Gary s’en va-t-en guerre. – Paris: Flammarion, 2017. – 236 p.
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Keršto anatomija
2017 m. Nr. 3 / Yasmina Khadra. Kerštas / Iš prancūzų k. vertė Asta Uosytė. – Vilnius: Žara, 2011. – 208 p.
Genovaitė Dručkutė. Du prancūzakalbės Šveicarijos romanai
2017 m. Nr. 3 / Charles Ferdinand Ramuz. Adomas ir Ieva / Iš prancūzų k. vertė Diana Bučiūtė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 171 p. / Jacques Chessex. Tironas / Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 198 p.
Violeta Kelertienė. Brydė per sniegą kaip sielų kalbos įrašas
2018 m. Nr. 8–9 / Valdas Papievis. Brydė. – Vilnius: Odilė, 2018. – 336 p. – Prano Gailiaus paveikslo fragmentas.
Lina Buividavičiūtė. Ne apie laumes – apie save ir pūgą
2017 m. Nr. 2 / Aivaras Veiknys. Laumių vaikas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 79 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Tai skirta ne mums
2017 m. Nr. 2 / Vytautas Stankus. Skruzdžių skandinimas. – Vilnius: Versus aureus, 2016. – 112 p.
Viktorija Daujotytė. Laisvai ir atsakingai
2017 m. Nr. 2 / Mindaugas Kvietkauskas. Uosto fuga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 243 p.
Jonas Palionis. Mokslo žodis lietuvių kalbos menkintojams
2017 m. Nr. 1 / 2016 m. pasirodė nauja mūsų iškilaus kalbininko profesoriaus Arnoldo Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (su prierašu: „Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“).
Lina Buividavičiūtė. Drąsus užmojis ir sena forma
2017 m. Nr. 1 / Gasparas Aleksa „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 360 p. . Dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Erika Urbelevič. Jausmo fosilijos Nerijaus Cibulsko eilėraštyje
2017 m. Nr. 1 / Nerijus Cibulskas. „Archeologija“ – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 72 p.
Vaidotas Montrimas. Romanas barzdotiems paaugliams, arba Babkės, regbis ir mergikė
2017 m. Nr. 1 / Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: Romanas. – Vilnius: Tyto Alba. – 2016 m.
Viktorija Daujotytė. Anapus: Vytautas Kubilius tarp „tylos vaikų“
2017 m. Nr. 1 / Kiek daug reikėjo pakelti jauniems žmonėms iškart po karo. Kiek nerimasties suimti į save, ypač tiems, kuriuos viliojo humanistika, filologija, poezija.
Lina Buividavičiūtė. Žvaigždynai, istoriografija ir šokis su vilkais
2016 m. Nr. 12 / Rasa Aškinytė. Glesum. – Vilnius: Vaga, 2016. – 174 p.
Virginija Cibarauskė. Eilinė apokalipsė, arba Kodėl svetimo šuns balsas dangun neina
2016 m. Nr. 12 / Ernestas Noreika. Andalūzijos šuo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 96 p.
Vaiva Markevičiūtė. Ar labai bijai mirti?
2016 m. Nr. 12 / Mindaugas Jonas Urbonas. Dvasių urna. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 136 p.
Austėja Oržekauskienė. Apie neįvykusį Algirdo Juliaus Greimo ir Antano Vaičiulaičio „sandorį“ dėl Kristijono Donelaičio
2016 m. Nr. 12 / Mielas Tautieti, dėkoju už antrąjį Jūsų siųstą laišką: jau penkeri metai, kaip, modo ecologistico, palikome Paryžių ir apsigyvenome kaime
Eugenijus Žmuida. Kęstučio Navako lenktynės su Jamesu Joyce’u, kurio niekas neskaitė
2016 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Vyno kopija. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 199 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Du viename
2016 m. Nr. 11 / Dainius Dirgėla. Re:plikos / Stebėto jo užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 78 p.
Laimantas Jonušys. Tarp prisitaikymo ir laviravimo
2016 m. Nr. 11 / Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu. Sudarytoja Dalia Satkauskytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. – 519 p.
Ramūnas Čičelis. Jono Meko kūrybos autobiografiškumas
2016 m. Nr. 11 / Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių
Ramutė Dragenytė. Odė mirusiai meilei
2016 m. Nr. 10 / Aldona Gustas. Padovanok man obuolį iš anapus. Iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Bartelt ir Vytautas Karalius. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 224 p.
Neringa Butnoriūtė. Smagi poezija apie žodžio prasmę ir beprasmybę
2016 m. Nr. 10 / Benediktas Januševičius. Žodžiai. – Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. – 80 p.
Lina Buividavičiūtė. Odilės pusėje, arba Susitaikymų romanas
2016 m. Nr. 10 / Valdas Papievis. Odilė, arba Oro uostų vienatvė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 312 p.
Jūratė Sprindytė. Šiaurietiško kodo santūrumas
2016 m. Nr. 10 / Rūta Mataitytė. Jos vardas magija. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 252 p.
Dalia Striogaitė. Meistro darbas. Petro Tarulio 120-osioms gimimo metinėms
2016 m. Nr. 10 / Petro Tarulio (Juozo Petrėno) prozos istorinę vertę literatūrologas Albertas Zalatorius yra apibrėžęs kaip itin reikšmingą: prieškariu novelės prestižą laikė trys autoriai – Vincas Krėvė, Jurgis Savickis, Petras Tarulis;
Donata Mitaitė. Netvarus Ievos Gudmonaitės eilėraščių pasaulis
2016 m. Nr. 8–9 / Ieva Gudmonaitė. Sniego skonis. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 80 p.
Erika Urbelevič. Rinktinė su raudonu tašku
2016 m. Nr. 8–9 / Sigitas Parulskis. Be teisės sugrįžti . – Vilnius: Alma littera, 2015. – 192 p.
Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Antano Vaičiulaičio kelionių žymės ir vaizdai rašytojo knygose
2016 m. Nr. 8–9 / Šiais metais minime rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, profesoriaus, diplomato Antano Vaičiulaičio (1906–1992) 110-ąsias gimimo metines. Svariai sukakčiai paminėti buvo
Kęstutis Nastopka. Žodžių ankštys. Antano Kalanavičiaus „Progiesmiai“
2016 m. Nr. 8–9 / Antano Kalanavičiaus kalbos savitumas iš karto krinta į akis: neįprasta leksika, keisti morfologiniai dariniai. Poetinis žaidimas morfologinėmis lytimis sukuria, pasak Sigito Gedos, neįtikėtiną tapsmo, daiktėjimo…
Agnė Ambrazaitė. Antanas Šileika: kanadietiškai lietuviška literatūra?
2016 m. Nr. 8–9 / Antanas Šileika. Pirkiniai išsimokėtinai. Iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 256 p.
Kamilė Šopytė. Poezijos siuvinėjimas kryželiu
2016 m. Nr. 7 / Giedrė Kazlauskaitė. Singerstraum: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 112 p.
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pakeliui su „snobu“ Sartre’u
2016 m. Nr. 7 / Solveiga Daugirdaitė. Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u. – Vilnius: LLTI. – 2015 m.
Augustas Sireikis. Moderniosios heroizmo transformacijos
2016 m. Nr. 7 / Adomo Mickevičiaus Valenrodas ir Søreno Kierkegaard’o Abraomas. Herojaus, kaip bet kurio epikos kūrinio centrinės figūros, reikšmė kito kartu su visa Vakarų literatūros istorija. Klasikinėje tradicijoje…
Jūratė Sprindytė. Tvirtas Petro Dirgėlos buvimas
2016 m. Nr. 5–6 / Apie Karalystę. Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas. – Vilnius: Naujasis židinys-Aidai. – 2016 m. – 146 p.
Kamilė Šopytė. Šiek tiek juoko, šiek tiek filosofijos
2016 m. Nr. 5–6 / Mikalojus Vilutis. Sriuba. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 128 p.
Regimantas Tamošaitis. Verba plaka Lietuvą
2016 m. Nr. 5–6 / Algirdas Verba. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis spaudos lankas ir Kauno meno kūrėjų asociacija, 2015. – 71 p.
Ramutė Dragenytė. Liudijantis poetas
2016 m. Nr. 5–6 / Gvidas Latakas. Lokenos. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2015. – 104 p.
Virginija Cibarauskė. Naujai senas Sigito Parulskio romanas: vyro-kūrėjo kančia ir postmodernizmas
2016 m. Nr. 5–6 / Sigitas Parulskis. Nutylėtų lelijų miestas – Vilnius: Alma littera, 2016. – 240 p.
Arnoldas Piročkinas. Tiesa be meilės ir pagarbos – ne patriotizmas
2016 m. Nr. 5–6 / Nerija Putinaitė „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2015. – 367 p.
Lina Buividavičiūtė. „Pūgos duris“ atvėrus
2016 m. Nr. 4 / Rimvydas Stankevičius. Pūgos durys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 60 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Stiprūs dūriai
2016 m. Nr. 4 / Dainius Gintalas. Adatos. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 78 p.
Renata Šerelytė. Vidinė erdvės pusė
2016 m. Nr. 4 / Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas ir kiti. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 152 p.
Skaitiniai po žiemos: 2015 metų knygų peržvalga
2016 m. Nr. 4 / Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai Jūratė Sprindytė, Algis Kalėda, Elžbieta Banytė aptaria 2015-ųjų grožines knygas
Elena Baliutytė. Tolstantis, bet vis dar matomas: Eduardo Mieželaičio gyvenimas jo paties ir kitų akimis
2016 m. Nr. 4 / Rašytojui X. didelis liūdnas žmogus užmirštas ir negyvenamas tolsta į aukštus namus ir pasilieka tik menamas žodžiai dar atneša jį tartum vitražuose lūžta dulkės šviesos spinduly užpildo barokinę tuštumą.
Ivona Cymbalistenko. Efemeriškos laisvės kryptis
2016 m. Nr. 3 / Vaida Marija Knabikaitė. Homo festivus. – Vilnius: Mintis, 2015. – 232 p.
Renata Šerelytė. Suklastotas stebuklas
2016 m. Nr. 3 / Zita Čepaitė. Paveikslas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 336 p.
Audinga Peluritytė. Balto gyvybės vandens tėvynė
2016 m. Nr. 3 / Erika Drungytė. Patria. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 120 p.
Elžbieta Banytė. Atokuma su gulbėm ir kregždėm
2016 m. Nr. 3 / Antanas Kalanavičius. Dvi saujos laiko. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 176 psl.
Česlovas Laurinavičius. Pamąstymai apie profesoriaus Zenono Norkaus studiją
2016 m. Nr. 2 / Zenonas Norkus. Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija pirmojoje ir antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. – Vilnius: Aukso žuvys, 2014. – 753 p.
Erika Urbelevič. Knyga, kuri neturėjo būti parašyta
2016 m. Nr. 2 / Violeta Palčinskaitė. Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 263 p.
Virginija Cibarauskė. Nuobodžios paslaptys tapybiškam fone
2016 m. Nr. 2 / Birutė Jonuškaitė. MARANTA. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 356 p.
Viktorija Daujotytė. Tarp juodvarnių ir balto balandžio
2016 m. Nr. 2 / Romualdas Granauskas. Baltas liūdesio balandis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 368 p.
Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius
2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra.
Donata Mitaitė. Iš patirčių
2016 m. Nr. 1 / Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 304 p.
Elžbieta Banytė. Plonytė raudona linija
2016 m. Nr. 1 / Mykolas Sauka. GRUBIAI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 124 p.
Audinga Peluritytė. Juoda katė, baltas katinas
2016 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Viename. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 144 p.
Jūratė Sprindytė. Ugnies vyniojimas į popierių
2016 m. Nr. 1 / Danutė Kalinauskaitė. SKERSVĖJŲ NAMAI. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 173 p.
Viktorija Daujotytė. Laiku ištarti kertinį skiemenį
2015 m. Nr. 12 / Rimvydas Stankevičius. Kertinis skiemuo: eilėraščiai. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 125 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Penklinės tarp eilučių
2015 m. Nr. 12 / Artūras Valionis. Iš natų. Kameriniai kūriniai vienišam balsui. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 112 p.
Aldona Kruševičiūtė. Surakintų žodžių laisvė
2015 m. Nr. 12 / Vytautė Žilinskaitė. Ne tas drugys. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 240 p.
Audinga Peluritytė. Moterų patirtys, patirčių paslaptys
2015 m. Nr. 12 / Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Kvėpuoju. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 144 p.
Ramutė Dragenytė. Poezijos auka
2015 m. Nr. 12 / Vladas Braziūnas. Stalo kalnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 144 p.
Neringa Butnoriūtė. Prisiminti – vertingiau nei vien žinoti
2015 m. Nr. 11 / Ramutė Skučaitė „Nepaslaptis tokia balta“: eilėraščiai ir proza. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 120 p.
Virginija Cibarauskė. Į pasaulį besigręžianti proza
2015 m. Nr. 11 / Tomas Vaiseta. Paukščių miegas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 128 p.
Elžbieta Banytė. Lėtas intelektualus trileris
2015 m. Nr. 11 / Undinė Radzevičiūtė. 180. – Vilnius: Baltos lankos, 2015. – p. 280.
Jolanta Smilgin. „Maskvos laikas“ kritikų akiratyje
2015 m. Nr. 11 / Ramūno Klimo romanas „Maskvos laikas“, išleistas 2005 metais, – paskutinysis prozininko kūrinys. Bene dešimtmetį rašytas, jis taip ir liko nebaigtas: knygos sudarytoju ir rengėju tapo autoriaus bičiulis ir kolega Vytautas Martinkus.
Stasys Mostauskis. Žodžio ir tikrovės skirtis (Pasvarstymai apie Czesławo Miłoszo poetinę pastangą)
2015 m. Nr. 8–9 / Czesławas Miłoszas neretai skundėsi, kad skaitytojai jį supranta iškreiptai, visai ne taip, kaip norėtųsi pačiam autoriui. Negana to, jis pripažino negalįs nei pašalinti, kaip kontroliuoti šių netapatumų.
Regimantas Tamošaitis. Eilėraščiai iš Dzeuso galvos
2015 m. Nr. 8–9 / Romas Daugirdas. Dinozaurų sklaida. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 112 p.
Pranas Vasiliauskas. Frazės ir točkės virtuozas
2015 m. Nr. 8–9 / Varlam Šalamov. Kolymos apsakymai. – Vilnius: Briedis, 2015. – 576 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Apie sraigių kvapą ir kitas subtilybes
2015 m. Nr. 8–9 / Julius Keleras. Erškėtuogės kopose. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 78 p.
Dalia Striogaitė. Povilo Višinskio laiškai, kurių nežinojome
2015 m. Nr. 8–9 / Publikacija parengta Vinco Kudirkos darbų tęsėjo ir naujesnių savo meto idėjų generuotojo, reto darbštumo ir veiklumo visuomenininko, kultūrininko ir politiko Povilo Višinskio (1875–1906) 140-osioms gimimo metinėms.
Jūratė Sprindytė. Novelių menuetas
2015 m. Nr. 8–9 / Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė. Hepi fjūčer. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 159 p.
Romas Bartavičius. Atsiduoti, duoti, dovanoti (Marguerite Duras ir Yann Andréa)
2015 m. Nr. 8–9 / Dvidešimt penkerių metų jaunuolis buvo perskaitęs visas M. Duras knygas ir kelerius metus kasdien rašė jai laiškelius, o sykį ji pasikvietė jį taurei vyno ir jis pasiliko kartu su ja šešiolikai metų, iki pat jos mirties.
Dovilė Kuzminskaitė. Tradicijos šauksmas
2015 m. Nr. 7 / Rimvydas Stankevičius. Kertinis skiemuo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 125 p.
Eugenijus Žmuida. Ką gano Alpių piemuo?
2015 m. Nr. 7 / Janina Survilaitė. Emigrantė ir Alpių piemuo. – Vilnius: Andrena, 2015. – 236 p.
Gintaras Lazdynas. Dar viena Liudo Vasario mylimoji
2015 m. Nr. 7 / Skirtingai nuo XX a. pradžios lietuvių literatūros kūrinių, Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“ ne tik galima, bet ir būtina skaityti ir suvokti platesniame Vakarų Europos kultūros, literatūros ir mokslo kontekste.
Ramutė Dragenytė. Poezijos perviršis
2015 m. Nr. 7 / Donaldas Kajokas. Apie vandenis, medžius ir vėjus. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 152 p.
Elžbieta Banytė. Amžino pasienio zona
2015 m. Nr. 7 / Dalia Staponkutė. Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja. – Vilnius: Apostrofa, 2014. – 217 p.
Alfredas Guščius. Ar kryžkelė – amžina?
2015 m. Nr. 5–6 / Vydas Astas. Amžinoji kryžkelė. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 320 p.
Vytautas Varanius. Spaudžiant raudoną mygtuką
2015 m. Nr. 5–6 / Unė Kaunaitė. Žmonės iš Alkapės . – Vilnius: Žara, 2015. – 312 p.
Laura Sintija Černiauskaitė. Žemaitės pasaulio šviesa
2015 m. Nr. 5–6 / Artėjant Julijos Žymantienės-Žemaitės 170-osioms gimimo metinėms, verta iš naujo apmąstyti, kiek ir ką ši klasikė davė mūsų literatūrai. Atrodo, naujos kartos žmonės klasiką gali skaityti laisviau, be išankstinių nuostatų ir stereotipų…
Aušra Jurgutienė. Tautinės tapatybės dekonstrukcija Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse
2015 m. Nr. 5–6 / M. Ivaškevičiaus istorinėse pjesėse personažams suteikta labai savita istorinė kalbėjimo forma, autoriui ne tik pedantiškai kopijuojant istorinius šaltinius, bet ir kūrybiškai juos peržaidžiant. Tokią kalbą, nuaustą iš citatų…
Laimantas Jonušys. Apie literatūrą su filosofine išmintimi
2015 m. Nr. 5–6 / Juozas Girnius. Literatūros ir kultūros kritikos rinktinė. – Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2014. – 430 p.
Deimantė Daugintytė. Knyga kaip žaidimas
2015 m. Nr. 5–6 / Agnė Žagrakalytė. Klara. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 151 p.
2014-ųjų knygos. Lietuvių literatūros peizažas Kristijono Donelaičio metais
2015 m. Nr. 4 / Apie 2014-ųjų knygas kalbasi Jūratė Sprindytė, Donata Mitaitė, Solveiga Daugirdaitė, Laimantas Jonušys, Jūratė Čerškutė, Elžbieta Banytė
Gerda Druskytė. Laiškai apie meilę ir literatūrą
2015 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Lorelei. 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių . – Kaunas: Kitos knygos, 2013.
Inga Milčiūtė. Susigūžusios vaikystės liudijimai
2015 m. Nr. 2 / Aivaras Veiknys. Paukštuko liudijimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 128 p.
Jūratė Sprindytė. Novelė, kanonas, raktas
2015 m. Nr. 1 / Debesis ant žolės: lietuvių novelės antologija, 1994–2014. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 352 p.
Raminta Važgėlaitė. Kūryba, kuri nėra vien tik kūryba
2015 m. Nr. 1 / Giedrė Kazlauskaitė. Meninos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 104 p.
Elžbieta Banytė. Kai prarysi mėnulį
2015 m. Nr. 1 / Aušra Kaziliūnaitė. Mėnulis yra tabletė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 116 p.
Deimantė Daugintytė. Drungna perskalauta upė
2015 m. Nr. 1 / Jurgita Jasponytė. Šaltupė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 120 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Žengiantis ir bijantis žengti
2014 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Kai sėlinsi manęs. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 112 p.
Ilma Mažrimienė. Einantis ir praeinantis laikas
2014 m. Nr. 11 / Stasys Jonauskas. Laikas išeina pats. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 60 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Kita tikrovės pusė
2014 m. Nr. 10 / Vytautas Stankus. Iš veidrodžio, už: eilėraščiai. Vilnius: Lietuvių rašytojų s-gos leidykla, 2014. 123 p.
Giedrius Genys. Sėkminga literatūrinė avantiūra
2014 m. Nr. 8–9 / Vaiva Grainytė. Pekino dienoraščiai. – Vilnius: Vaga, 2012. – 256 p.
Laura Sintija Černiauskaitė. Žagrakalių muziejus
2014 m. Nr. 7 / Agnė Žagrakalytė. Eigulio duktė: byla F 117. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 572 p.
Deimantė Daugintytė. Tyra sąmonė šalia kiaulių gardo
2014 m. Nr. 7 / Mindaugas Nastaravičius. Mo. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 61 p.
2013-ųjų knygos. Kas rašo knygas – talentas ar apsukrumas?
2014 m. Nr. 4 / 2013-aisiais išleistas knygas aptaria Jūratė Sprindytė, Ramūnas Čičelis, Giedrė Kazlauskaitė, Audinga Peluritytė
Jūratė Sprindytė. Populiarumas ir sąmoningumas
2014 m. Nr. 4 / Andrius Tapinas. Vilko valanda. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 544 p.
Elžbieta Banytė Atminties gyvybė
2014 m. Nr. 4 / Grigorijus Kanovičius. Miestelio romansas. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 429 p.
Ramutė Dragenytė. Kulinarinė poezija
2014 m. Nr. 2 / Ramunė Brundzaitė. Drugy, mano drauge. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 88 p.
Fausta Radzevičiūtė. Tie patys žodžiai naujose skaityklėse
2014 m. Nr. 2 / Dainius Dirgėla. Stebėto jo užrašai. – Vilnius: Naujas vardas, 2013. http://www.naujasvardas.lt
Asta Skujytė. Drakonas, tapęs žuvimi
2014 m. Nr. 2 / Undinė Radzevičiūtė. Žuvys ir drakonai. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. – 408 p.
Viktorija Daujotytė. Anapus tuštybės, arba Šiaudinis šuo
2014 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Tuščia jo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 168 p.
Elžbieta Banytė. Negraži grožinė literatūra, diewa ži
2013 m. Nr. 12 / Artūras Valionis. Apytiksliai trys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 107 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Ačiū, biso nereikia
2013 m. Nr. 11 / Dovilė Zelčiūtė. Džuljetos suknelė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 100 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Ragaujant kalbą
2013 m. Nr. 10 / Vidas Morkūnas. Reportažas iš kiaušinio. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 107 p.
Nerijus Brazauskas. Tamsos partneriai ir aukos
2013 m. Nr. 10 / Sigitas Parulskis. Tamsa ir partneriai. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 256 p.
Vakarė Smaleckaitė. Vingiuotais laiko aukštais, stringančiu liftu
2013 m. Nr. 8–9 / Tautvyda Marcinkevičiūtė. Greitaeigis laiko liftas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 146 p.
Asta Skujytė. Žirafų periodo parkas
2013 m. Nr. 7 / Kęstutis Navakas, Akvilė Žilionytė. Visi laiškai – žirafos. – Vilnius: Vaga, 2011– 2012. – 148 p.
Jūratė Sprindytė. Rašymai, užrašymai – į sąmonę ar į griovį?
2013 m. Nr. 5–6 / Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 135 p.
2012-ųjų knygos. Literatūra tarp dramos ir žaidimo, arba Ar tikrai „rašyti gali kiekvienas“?
2013 m. Nr. 4 / Apie 2012–ųjų knygas – Jūratė Sprindytė, Laimantas Jonušys, Rimantas Kmita, Jurga Tumasonytė, Solveiga Daugirdaitė, Elena Baliutytė
Giedrė Kazlauskaitė. Proza kaip drabužis
2013 m. Nr. 4 / Aistė Kisarauskaitė. 39 salto mortale. – Vilnius: Apostrofa, 2013. – 192 p.
Martyna Bražiūnaitė. Besisukantis poezijos vilkelis
2013 m. Nr. 4 / Gytis Norvilas. Išlydžių zonos. – Kaunas: Kitos knygos, 2012. – 80 p.
Daiva Balčėnienė. Atmintis bus graži (S. Stacevičiaus „Stiklinė“)
2013 m. Nr. 2 / Stasys Stacevičius. Stiklinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 184 p.
Viktorija Daujotytė. Kas be ko – romanas
2012 m. Nr. 11 / Donaldas Kajokas. Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
Simona Diržinauskaitė. Atminties labirintais bežengiant
2012 m. Nr. 8–9 / Eugenijus Ališanka. Gatvė tarp dviejų bažnyčių. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 213 p.
Viktorija Daujotytė. Geometrinių dygsnių knyga
2012 m. Nr. 8–9 / Aidas Marčėnas. Ištrupėjusios erdvės: devynių gyvenimų eilės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 240 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Poezija eilutėse ir tarp eilučių
2012 m. Nr. 8–9 / Rimvydas Stankevičius. Ryšys su vadaviete. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 104 p.
Edita Norkevičiūtė. Su lietuviškais botais per Londoną
2012 m. Nr. 7 / Zita Čepaitė. Emigrantės dienoraštis. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 304 p.
Alfredas Guščius. Į tą pačią lentyną
2012 m. Nr. 7 / Vladas Kalvaitis. Sustiprinto režimo barakas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2011. – 438 p.
Dovilė Kuzminskaitė. Knyga, liudijanti kančią
2012 m. Nr. 5–6 / Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Nerijus Cibulskas. Vaizdas pro kambario langą
2012 m. Nr. 5–6 / Antanas A. Jonynas. Kambarys. – Vilnius: Tyto alba, 2011.
Laura Laurušaitė. Į sklepą – ne bulvių
2012 m. Nr. 4 / Laurynas Katkus. Sklepas ir kitos esė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 184 p.
2011-ųjų knygos. Rašytojai išeina, rašytojai ateina: kokia mūsų literatūros šiandiena?
2012 m. Nr. 4 / Apie 2011-aisiais išleistas lietuvių autorių knygas kalba Jūratė Sprindytė, Laimantas Jonušys ir Elena Baliutytė
Renata Šerelytė. Daugiareikšmiškumo spąstuose
2012 m. Nr. 3 / Andrius Jakučiūnas. Lalagė: apsakymų vainikas. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 210 p.
Asta Skujytė. Atimtos atostogos
2012 m. Nr. 3 / Undinė Radzevičiūtė. Baden Badeno nebus. – Vilnius: Baltos lankos, 2011. – p. 120.
Jūratė Sprindytė. Noveliški portretai
2012 m. Nr. 2 / Audronė Girdzijauskaitė. Nutolę balsai: portretų metmenys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 360 p.
Donata Mitaitė. Avangardistas sulyriškėjo
2011 m. Nr. 12 / Antanas Šimkus. Sezonas baigtas – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Rimantas Kmita. Eilėraščiai kaip užgyjanti žaizda
2011 m. Nr. 12 / Marius Burokas. Išmokau nebūti. – Vilnius: Tyto alba, 2011.
Ramutė Dragenytė. Lapės poezija
2011 m. Nr. 12 / Indrė Valantinaitė. Pasakos apie meilę ir kitus žvėris. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
Elena Gasiulytė. Laikas apeigų nepaveikia
2011 m. Nr. 11 / Rimvydas Stankevičius. Patys paprasčiausi burtažodžiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 104 p.
Alfredas Guščius. Biografija, įsupta į laiko drobulę
2011 m. Nr. 11 / Romualdas Granauskas. Trys vienatvės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 192 p.
Jūratė Sprindytė. Bliuzo improvizacijų tęsinys
2011 m. Nr. 11 / Kūrinio finalinis skyrius „Postliudija“ yra originalus viso teksto autorinis komentaras, iš kurio aiškėja, kad romanas turėjo (galėjo) vadintis „Concerto grosso“ (it. didysis koncertas). „Didysis“ turbūt dėl neįprasto romano užmojo…
Viktorija Daujotytė. „…štai ir visas gyvenimo menas“
2011 m. Nr. 10 / Donaldas Kajokas. Kurčiam asiliukui: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 160 p. – Dailininkė Jūratė Stauskaitė.
Renata Šerelytė. Herojaus vienaskaita
2011 m. Nr. 8–9 / Sigitas Parulskis. Prieš mirtį norisi švelnaus. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 218 p.
Asta Skujytė. Trumpas pasivaikščiojimas ant ilgo molo
2011 m. Nr. 6 / Giedra Radvilavičiūtė. Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. – Vilnius: Baltos lankos, 2010.
Renata Šerelytė. Pažeidžiama proto teritorija
2011 m. Nr. 5 / Jaroslavas Melnikas. Kelias į rojų. – Vilnius: Baltos lankos, 2010. – 341 p.
2010-ųjų knygos. Apie knygų puotą ir dvasios nuovargį
2011 m. Nr. 4 / 2010-ųjų lietuvių autorių knygas aptaria Donata Mitaitė, Elena Baliutytė, Jūratė Sprindytė, Laimantas Jonušys, Ramūnas Čičelis ir Valdemaras Kukulas
Jūratė Sprindytė. Eiti ar bėgti
2011 m. Nr. 2–3 / Valdas Papievis. Eiti. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Emilis Milkevičius. Erosas be dvasingumo aureolės
2010 m. Nr. 12 / Jolita Skablauskaitė. Sado sindromas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Viktorija Daujotytė. Poetiniai mąstymai: ertmės ir plokštumos
2010 m. Nr. 11 / Kornelijus Platelis. Karstiniai reiškiniai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 144 p.
Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija
2010 m. Nr. 7 / Henriko Radausko poezija, siekianti parnasietiškų formų tobulumo, skelbianti olimpietišką nesuinteresuotumą, neretai jo bendralaikiams sukeldavo įspūdį, jog tai tik mėginimas paversti kūrybą tegu ir grakščiai dėliojamu žaidimu.
2009 metų knygos. Ar glamūro ideologija palieka erdvės knygai-įvykiui?
2010 m. Nr. 3 / 2009-ųjų metų lietuvių autorių knygas aptaria LLTI mokslinkinkai Jūratė Čerškutė, Jūratė Sprindytė, Dalia Satkauskaytė, Virginijus Gasiliūnas, Loreta Mačianskaitė.
Brigita Speičytė. Nepoetinis eilėraščio menas: posovietinės lietuvių poezijos linkmės
2009 m. Nr. 1 / Naujausioje lietuvių literatūroje su romano išpopuliarėjimu koreliuoja išryškėjęs polinkis eksploatuoti naratyvines kalbos formas poetinėje kūryboje.
Jūratė Čerškutė. Keliaujantis su lagaminais sniego
2008 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego. – Vilnius: Tyto alba, 2008. – 206 p.
Ramutė Dragenytė. Poezijos pavasario linksmybės
2007 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojai Valdas Daškevičius, Agnė Biliūnaitė. – Vilnius: Vaga, 2007. – 304 p. – Dailininkas Ramūnas Čeponis.
Vaiva Kuodytė. Pelkėjantys maisto paviršiai
2007 m. Nr. 6 / Kęstutis Navakas. Iš gyvenim garstyčių ir krienų: pokštai – eiliuoti ir ne. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. – P. 112.
Giedrė Kazlauskaitė. Dvitaškio poezijos gimimas
2006 m. Nr. 10 / Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 82 p.
Birutė Jonuškaitė. Nesilpstantis dialogo ilgesys
2006 m. Nr. 7 / Kuo ilgiau gyvenu, tuo tvirčiau esu įsitikinus, kad vienas keisčiausių ir daugiausiai emocijų sukeliančių literatūros reiškinių Lietuvoje yra jau į pusamžį brendantis, vis platėjantis, vis „strainesnis“ (idėjų ir temų atžvilgiu) Poezijos pavasaris.
Simona Talutytė. Konkrečioji poezija Lietuvoje
2006 m. Nr. 5 / Konkrečioji poezija reikalauja aktyvaus suvokėjo dalyvavimo, todėl ji siejasi su literatūros recepcijos problema. Konkretizmas genetiškai susijęs su klasikiniu avangardu, ypač rusų futurizmu ir vakarietišku dadaizmu.
Rimvydas Šilbajoris. Mirtis ir žodis poezijoj
2006 m. Nr. 1 / Kad ir kas mirtis būtų, per sunku ją suvokti, Jono Aisčio žodžiais tariant, kad tai – aukšto skliauto nemarioji klaikuma. Bet tai yra taip pat poetinis įvaizdis, išgalvotas dalykas, skydas apsiginti nuo to, ką mes tikrai žinome mirtį esant…
Viktorija Šeina. Elegantiškos kronikos
2005 m. Nr. 12 / Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 199 p.
Rimantas Kmita. Detektyvas, įtariamas poezija
2005 m. Nr. 3 / Marcelijus Martinaitis. K. B. Įtariamas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 107 p.
Feliksas Mačianskas. L. Didžiulienės-Žmonos gyvenimo intencijos
2005 m. Nr. 1 / Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis. Kaip lašas mariose… – Vilnius: Petro ofsetas, 2004. – 212 p.
Viktorija Daujotytė. Kas gaudžia anoje distancijos erdvėje?
2005 m. Nr. 1 / Valdemaras Kukulas. Didžiadvasių žodžių eros pabaiga. – Vilnius: Homo liber, 2004. – 214 p.
Ramutė Dragenytė. Diagnozė: kūrybinis vaisingumas
2005 m. Nr. 1 / Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį. – Vilnius: Tyto alba, 2004. – 190 p.
Aidas Marčėnas. Iš didžiosios d, iš oriosios O
2005 m. Nr. 1 / Donatas Petrošius. Iš tvermės D. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 85 p.
Aušra Martišiūtė. Teatro kultūros atspindžiai Dionizo Poškos veikloje ir raštuose
2005 m. Nr. 1 / Žemaičių kultūrinis pakilimas siejamas su lietuvių kalbos, istorijos, poezijos puoselėtojais Dionizu Poška, Simonu Stanevičium, Silvestru Valiūnu, prozininku ir pirmuoju lietuvių dramaturgu Aleksandru Fromu-Gužučiu
Brigita Speičytė. Kas užsodino Poškos „darželį“?
2005 m. Nr. 1 / Dionizas Poška turbūt ryškiausiai iš lietuvių literatūros autorių grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose yra paliudijęs bajoro ūkininko – „artojo“ – tapatybę. Ją galėtume laikyti tipiška tradicinio LDK kultūros bajorų…
Dalia Jakaitė. Impresionistinis žvilgsnis į pirmą eilėraščių knygą
2004 m. Nr. 12 / Skaistė Vilimaitė. Tu. – Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2004. – 64 p.
Gintaras Beresnevičius. Po juoda vaivorykšte
2004 m. Nr. 12 / Jolita Skablauskaitė. Septyniadangė erdvė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 260 p.
Valentinas Sventickas. Panegirika epitafijų kūrėjui
2004 m. Nr. 12 / Leonardas Gutauskas. In fine. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 222 p.
Juozas Aputis. Publikuojamas pirmą kartą
2004 m. Nr. 12 / Jurgis Jankus. PUŠIS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 523 p.
Ramutė Dragenytė. Poezija per prievartą (?!)
2004 m. Nr. 11 / Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm: eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
Donata Mitaitė. „…antenos retransliuoja vienatvę…“
2004 m. Nr. 1 / Alvydas Šlepikas. Tylos artėjantis. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Dainius Gintalas. Septynios volungės ir keturiasdešimt kikilių
2004 m. Nr. 1 / Inkilas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Vytautas Kubilius. Liaudiško pasakojimo kaita
2003 m. Nr. 12 / Kazys Saja. Nebaigtas žmogus. – Vilnius: Vaga, 2003. – 229 p.
Viktorija Šeina. „…Dar nulaikančios nuovargį valandos”
2003 m. Nr. 12 / Antanas A. Jonynas Lapkričio atkrytis. – V.: Tyto alba, 2003.
Mindaugas Kvietkauskas. Šventei pasibaigus: nauji Kęstučio Navako poetiniai gestai
2003 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. – 2003, 94 p. – Dailininkas Romas Orantas.
Vytautas Kubilius. Poetinė proza plečia savo ribas
2003 m. Nr. 4 / Donaldas Kajokas. Lietaus migla Lu kalne. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 470 p.
Vytautas Kubilius. Siužetas nušautas – kada bus iššaudyti personažai?
2003 m. Nr. 3 / Kol į lietuvių kalbą gausiai verčiami modernūs psichologiniai romanai, pasakojantys apie šeimos būtį, tarpusavio santykių įtampas, žmonių likimus, tol lietuviškai postmodernistinei prozai, išsižadančiai pasakojimo rišlumo ir emocinio spinduliavimo, sunku bus prasimušti iki masinio skaitytojo.
Vytautas Kubilius. Bjaurumo estetikos paribiuose
2002 m. Nr. 12 / Keičiasi literatūrinės kalbos etiketas. Nyksta draudimo linija, nepraleidusį į viešąją apyvartą nešvankių žodžių. Dabar jie išspjaunami su pasigardžiavimu ar įniršiu, sviedžiami į skaitytojo ar žiūrovo veidą kaip purvo gniūžtė.
Jolanta Paulauskaitė. Naujos kokybės ženklas
2002 m. Nr. 10 / Eugenijus Ališanka „Iš neparašytų istorijų“. – Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
Vytautas Kubilius. Paradokso poetika
2002 m. Nr. 7 / Kasdieniniame informacijos bildesyje prasmenga ramūs ir protingi žodžiai. Jie turi sproginėti kaip petardos, kad būtų girdimi. Logiškais samprotavimais nieko nenustebinsi – tik šokiruojančiais palyginimais, ironiškais kalambūrais, sensacingomis išvadomis…
Vytautas Kubilius. Oskaras Milašius – romanistas
2002 m. Nr. 5-6 / Oskaras Milašius. Meilės įšventinimas. Zborovskiai / Iš prancūzų k. vertė S. Banionytė. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 239 p.
Dainius Gintalas. Didelis ir drąsus
2002 m. Nr. 4 / Šimonis, Darius. Rykštė: eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.
Rimantas Kmita. „Gražiai sau būti“
2002 m. Nr. 1 / Poetinis Gintaro Grajausko pasaulis / Gintaro Grajausko „poetinė kilmė“ nėra lengvai identifikuojama, tai puikiai matyti peržvelgus apie jį rašytas recenzijas – jo poezija ilgai buvo neatpažįstama ir sunkiai palyginama.
Vytautas Kubilius. Naracijos krizė ir kaita
2001 m. 8-9 / Ir modernių laikų naratyve nepranyksta mimetinės kalbos tipas, kur žodis naudojamas kaip objektą žymintis ženklas, kur iš žodžių lipdomi įvykiai ir personažai, kad susidarytų gyvenimo tėkmės ir pasaulio vientisumo iliuzija.
Brigita Speičytė. Drabužėliais dėvėtais
2001 m. Nr. 8-9 / Aidas Marčėnas. Dėvėti: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos. leidykla, 2001.
Vytautas Kubilius. Pamišęs herojus
2001 m. Nr. 4 / Ar normali žmogaus psichika jau gramdyta iki dugno ir nebeįdomi? Gal nusivilta žmogaus protu, atsiradus protaujančioms mašinoms? Ar tai naujas literatūrinis žaidimas dar nežymėtoms kortomis, praplečiantis meninės išraiškos galimybes?
Gintaras Bleizgys. Subtilios jungtys
2000 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojai Valdas Kukulas, Viktorija Daujotytė, Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Vaga, 2000. – Dailininkas Linas Spurga.
Vytautas Kubilius. Dienoraštis – pokalbis su savimi ir istorija
2000 m. Nr. 7 / Ir Lietuvoje dienoraštis tampa savarankiška meninės literatūros forma. Dienoraštinių knygų daugės nukritus baimės varžtams, kad rašyti dienoraštį pavojinga. Jos varžysis su fikcine beletristika, kuri vis rečiau bestebina naujais atradimais.
Vytautas Kubilius. Daiktavardėjanti poezija
2000 m. Nr. 3 / Ji turėtų bent akimirkai atverti gyvenimo visumos iliuziją, kurios taip trūksta pairusiai šių dienų žmogaus savimonei, gyvenančiai, pasak W. Gombrowicziaus, „tik fragmentais – nuolaužomis“.
Liudvikas Jakimavičius. Kažkas pasibaigė. Niekas neprasideda
2000 m. Nr. 3 / Gintaras Grajauskas. Kaulinė dūdelė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1999.
Onė Baliukonytė. Lig skliauto
1999 m. Nr. 4 / Bleizgys, Gintaras. Vietovė. Šiaurė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998; Katkus, Laurynas. Balsai, rašteliai: eilėraščiai. – Vilnius, Vaga, 1998.
Gintaras Bleizgys. Vertimo meistrystė
1998 m. Nr. 3 / Cz. Miłosz. Rinktiniai eilėraščiai (Poezje wybrane). – Vilnius: Baltos lankos, 1997. – 383 p.
Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj
1997 m. Nr. 10 / Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžnybės. – Vilnius: Vaga, 1997.
Sigitas Parulskis. Prozos vasara
1997 m. Nr. 8–9 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytoja Onė Baliukonė. – Vilnius: Vaga, 1997. – Dailininkas Linas Spurga.
Algis Kalėda. Literatūros istorijos menas
1997 m. Nr. 6 / Czesław Miłosz. Lenkų literatūros istorija. Vertė Kornelijus Platelis. – Vilnius: Baltos lankos, 1996. – 530 p.
Czesław Miłosz. Apie Oskaro Milašiaus filosofiją
1997 m. Nr. 6 / Iš anglų k. vertė Antanas Danielius / Oskaro Milašiaus „filosofinės poemos“ yra sunkiai suprantamos ir neatitinka jokio filosofinio žanro. Kad galėtume apibūdinti jas kaip poeziją, pirmiausia turėtume pripažinti specifinę poetinės kūrybos sampratą.
Mindaugas Kvietkauskas. Žaidimas ir jo taisyklės
1997 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Pargriautas barokas: eilėraščiai, poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 1996. – 131 p.
Mindaugas Kvietkauskas. Iš geldelių gyvenimo
1996 m. Nr. 11–12 / Gintaras Grajauskas. Atsiskyrėlio atostogos. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.
Mindaugas Kvietkauskas. Stotelės žydinčiam traukiniui
1996 m. Nr. 8–9 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojas Alvydas Šlepikas. – Vilnius: Vaga, 1996. – Dailininkas Linas Spurga.
Vytautas Kubilius. Testamentinis kūrinys
1996 m. Nr. 1 / Faustas Kirša. Pelenai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 1995. – 208 p.
Solveiga Daugirdaitė. Kitas Radauskas
1995 m. Nr. 4 / Radauskas: Apie kūrybą ir save. Recenzijos ir straipsniai. Henrikas Radauskas atsiminimuose ir kritikoje / Sudarė Giedrius Viliūnas. – Vilnius: Baltos lankos, 1994. – 560 p.
Sigitas Parulskis. Schindlerio sąrašas
1994 m. Nr. 8–9 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojas Kęstutis Navakas. – Vilnius: Vaga, 1994. – Dailininkas Linas Spurga.
Viktorija Daujotytė. Henrikas Radauskas: poezija iš principo
1994 m. Nr. 4 / H. Radauskas – inteligentas iš prigimties ir esmės – bus vienas pirmųjų lietuvių šių tragiškų situacijų supratusių. Jis atsisakė skelbti poezijoje principus. Jis pasirinko poeziją iš principo.
Vytautas Kubilius. Literatūra mirties paunksmėje
1994 m. Nr. 2 / „Mirtis yra filosofijos mūza”, — sakė A. Schopenhaueris, vokiečių mąstytojas. Ar ši mūza stovi ir prie literatūros lopšio? O gal mąstymas apie mirtį yra svetimas literatūros pašaukimui — išrėkti gyvybės balsą, teigti žmogaus buvimą?
Solveiga Daugirdaitė. Poezijos ir pavasario paribiai
1993 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojas Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Vaga, 1993. – Dailininkas Linas Spurga.
Žodžiai Alfonsui Nykai-Niliūnui: meistrystės dvasia ir klampinantis egzistencializmas
1993 m. Nr. 7 / Poetai Onė Baliukonytė, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė ir literatūrologas Kęstutis Nastopka pasisako apie Alfonso Nykos-Niliūno poeziją.
Liudvikas Jakimavičius. Laimė yra lytėjimas
1993 m. Nr. 2 / Česlovas Milošas. Isos slėnis. V.: Vaga, 1991. – 245 p.
Vytautas Kubilius. Legenda, prabilusi savo vardu
1993 m. Nr. 2 / Juozapas Albinas Herbačiauskas. Erškėčių vaikinas. Sudarė Viktorija Daujotytė. – V.: Vaga, 1992. – 445 p.
Vytautas Kubilius. Literatūra katastrofos akivaizdoje
1993 m. Nr. 1 / didžioji lietuvių literatūros dalis nepasinėrė į šitą pavojingą pralaimėjimo ir nevilties gilumą, kurią suformavo viena iš praeinančių žmonijos krizių.
Sigitas Parulskis. Tarp šonkaulių įstrigusi kalba
1992 m. Nr. 9–10 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojas Albinas Bernotas. – Vilnius: Vaga, 1992. – Dailininkas Linas Spurga.
Vytautas Kubilius. „Kito pasaulio esu žmogus“
1992 m. Nr. 7–8 / Keliuotis, grįžęs iš Paryžiaus su aukštos meninės kultūros kriterijais, greitai įsitikino, kad ir Lietuvoje yra pakankamai jaunų menininkų, laisvų nuo provincinio konservatizmo. Reikia tik sulieti į vieną sąjūdį besiblaškančias literatūros modernistų grupes…
Valdas Kukulas. Lyriškasis mūsų kanibalizmas
1991 m. Nr. 9 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytoja Judita Vaičiūnaitė. Dailininkas – Linas Spurga. – Vilnius: Vaga, 1991. –Dailininkas Linas Spurga.
Vytautas Kubilius. Du besiginčijantys balsai: romantizmas – antiromantizmas
1991 m. Nr. 8 / Romantizmo idėjos – kiekviena tauta yra individuali, kiekviena tauta yra lygi kitoms savo sugebėjimais, kiekviena tauta turi teisę į savarankišką egzistenciją – krito į atbundančių Europos tautų sąmonę kaip revoliucinės idėjos.
Vytautas Kubilius. Pradžia laisvo mąstymo
1991 m. Nr. 2 / Intelektualinė eseistika, svyruojanti tarp mokslinės studijos ir poetines prozos fragmento, renkasi savo struktūros principu aštriabriaunį mąstymą, kuris sugeba iš karto pagauti esmę ir apibrėžti visumą, siekia gelmės, o ne ekstensyvumo…