literatūros žurnalas

Paulina Pukytė. Kalno poza

2020 m. Nr. 8–9 / Ar kiškiai?
Imti reikia telefoną ir instagramą.
Kam taip kabinėtis prie žodžių?
Iš karto riejasi kaip katės.
Kokia dvasinga moteris.

Deividas Preišegalavičius. Begalinės kišenės

2020 m. Nr. 1 / Receptas arba pastaba: statant paveikslėlius teatrui scenoje, o ne galvoje, keleivių choristų skaičių galima sumažinti, projektuojant scenoje pasirinktų personažų šešėlius. Ir tai visai paprasta.

Virgilijus Veršulis. Paskutinė juosta

2019 m. Nr. 10 / Vienaveiksmė pjesė / Scenoje ant pakylos prožektorių apšviestas juostinis magnetofonas. Daugiau jokių dekoracijų. Balsas sklinda iš magnetofono juostelės

Laurynas Katkus. Sąlyčio linija 2022

2019 m. Nr. 7 / Trijų veiksmų pjesės aktoriams ir medijoms fragmentai / Skiriama Vinco Daunoro-Ungurio († 1954), paskutinio Dainavos partizanų vado, atminimui /

Dovilė Zelčiūtė. Suoliukas, arba Aš mylėjau tave, tau nežinant

2018 m. Nr. 11 / JI Na va… matai, kaip aš čia įsikūrusi. Mažas plotas tam bendery, bet man užtenka… Ir daiktų mažiau… Užeik, nebijok. Nėra pelių. Sėskis. Arbatos gersi? Ką sakai?

Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas

2018 m. Nr. 7 / Pjesės fragmentas / Vasaros pradžia, diena ilga ir šilta. Saulė lėtai rieda dangum. Trys beveik vienmečiai seniai TROTA, SPIRGAS ir BUKELIS sėdi vakaro saulėje ir žiūri į kelią, į pravažiuojančius automobilius…

Bitė Vilimaitė. Juodos dienos

2018 m. Nr. 4 / Scenoje vieno kambario butas. Kambarys perskirtas širma. Abiejose pusėse geležinėse lovose miega Motina ir Sūnus. Kiekvienam tenka po pusę lango.

Kai Hensel. Klamo karas

2017 m. Nr. 8–9 / Iš vokiečių k. vertė Laurynas Katkus / Vokiečių rašytojas Kai’us Henselis gimė 1965 metais Hamburge, dabar gyvena Berlyne. Po mokyklos dirbo įvairius darbus, buvo barmenas, kopiraiteris, teatro režisierius. Nuo 1994-ųjų rašo televizijos serialų,

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Jaunikiai. Juokų vaizdelis

2017 m. Nr. 7 / Tesime pažadą „Metų“ skaitytojams pristatyti keletą dar nepublikuotų, iki šiol pradingusiais laikytų ankstyviausios lietuvių dramaturgijos kūrinių, kurių rankraščiai išliko Sankt Peterburgo archyvuose dėl tam tikrų istorinių peripetijų.

Aidas Jurašius. Bendri nusikaltimai

2017 m. Nr. 5–6 / Namas priemiestyje. Erdvi svetainė. Groja rami muzika. Ant sofos guli Jurga, šalia sėdi Tomas. Abu skaito knygas ir gurkšnoja kavą. Nuaidi skambutis į duris. TOMAS (po pauzės, nustebęs). Mes ko nors laukiame?

Arūnas Spraunius. Egidijus

2017 m. Nr. 4 / Aikštė miesto viduryje – vitrinos, lauko kavinės, po ją vaikštinėjantys žmonės etc. Aikštėje sukinėjasi reporteris, kabinėjasi prie praeivių. REPORTERIS. Panele, atleiskite… ponia, galima jus minutėlei? ZITA. Kas yra?

Kęstutis Nakas. Kai Lietuva valdė pasaulį

2017 m. Nr. 1 / Iš anglų k. vertė Karilė Vaitkutė / Kęstutis Nakas – Amerikos lietuvis rašytojas, aktorius, režisierius ir pedagogas. Jo kūriniai vaidinti Niujorko Shakespeare’o festivalyje, „La Mama“…

Bitė Vilimaitė. Rudens veidas

2016 m. Nr. 8–9 / Vieno veiksmo, penkių paveikslų drama. Šio kūrinio rankraštį redakcijai perdavė ir publikaciją parengti leido rašytiniu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Bitės Vilimaitės (1943–2014) palikimu besirūpinantis

Elias Canetti. Kai žinoma mirties valanda. II dalis

2016 m. Nr. 7 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / DRAUGAS. Štai ir tu. Džiaugiuosi tave matydamas. PENKIASDEŠIMT. Ar gali man paaiškinti, kaip aš dar gyvas vaikštau šia žeme? DRAUGAS. O ar visa tai nebuvo rimtas įspėjimas?

Elias Canetti. Kai žinoma mirties valanda. Pjesė. I dalis

2016 m. Nr. 5–6 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / Elias Canettis (1905–1994), Nobelio literatūros premijos laureatas (1981), Lietuvoje žinomas iš kelių bene svarbiausių į mūsų kalbą išverstų veikalų…

Franz Kafka. Kriptos sargas

2016 m. Nr. 2 / Iš vokiečių k. vertė Inga Bartkuvienė / Nedidelis darbo kambarys, aukštas langas, prieš akis nuoga medžio viršūnė. Kunigaikštis (sėdintis prie rašomojo stalo, atsirėmęs į kėdės atkaltę, žvelgiantis pro langą)…

Georgij Jefremov. Miesto iškilimas

2015 m. Nr. 12 /  Iš rusų k. vertė Viktorija Jasiulytė / Meilės dėsnis palieka žmogui visą pasirinkimo laisvę
būti nuodėmingam ar tapti teisuoliu; jis leidžia rinktis, kur link

Aidas Jurašius. Sugrįžimas į savaną

2015 n. Nr. 5–6 / Radijo pjesė / Spengianti uždaros erdvės tyla. Po kiek laiko ausis užčiuopia joje ramų, vos girdimą miegančio žmogaus kvėpavimą. Jis po truputį garsėja, tarytum sėlindami artėtume prie miegančiojo.

Romualdas Lankauskas. Žmogus iš gatvės

2015 m. Nr. 3 / Vieno veiksmo pjesė / Prudencija nuosavo namo svetainėje numeta šalin virbalus su mezginiu ir atsistojusi ima vaikytis kandis, bandydama į jas pataikyti skepeta, kad galėtų nugalabyti, bet tai jai sunkiai sekasi.

Kazys Saja. Anapilin

2014 m. Nr. 4 / Ontologinė drama / Apšnerkšto parko pakraštys, netoli esančių globos namų gyventojai, save laikantys mirtininkais, čia kartkartėm ateina pasigrožėti saulėlydžiu ir papostringauti apie tai, kas jų dar laukia. Jie čia atkėblins vienodais chalatais…

Petras Dirgėla. Žydiška laimė. Filmo scenarijus

2014 m. Nr. 2 / Literatūrinio scenarijaus vaidybiniam kino filmui pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“ fragmentas. Scenarijus parašytas dalyvaujant Algimantui Puipai.

Guido Michelini. Kristijonas Donelaitis. Pjesė (Pabaiga)

2014 m. Nr. 1 / DONELAITIS. Nepalieku tavęs, tik laikinai atsisveikinu. Greitai vėl susitiksime rojuje… (Vis sunkiau kvėpuodamas) Jau matau ateinant angelų pulkus… girdžiu skambant gedulingąją Bacho kantatą..

Guido Michelini. Kristijonas Donelaitis. Pjesė (Pradžia)

2013 m. Nr. 12 / 1732 m. žiema, Karaliaučiaus katedros mokyklos bendrabutis. Kambarys su stalu ir trimis lovomis skendi tamsoje. Du jaunuoliai (Adomas ir Martynas) guli, Kristijonas Donelaitis sėdi prie stalo, ant kurio spingsi žvakė…

Kazys Saja. Meškos liga. Dviejų dalių drama su epilogu

2006 m. Nr. 4 / Jau sukniubusiam Ablingiui smogia dar ir dar kartą, kol pajunta, kad nuo įtampos jis jau pridėjo į kelnes. Meškos liga vėl iškrėtė jam pokštą. Atskuba trys ginkluoti, apgirtę saugumiečiai.

Peter Handke. Pranašystė

2004 m. Nr. 12 / Peteris Handke „Pranašystę“ sukūrė 1964 m. Šį savo kūrinį, kaip ir kitas 1964-1966 metais parašytas pjeses, autorius priskyrė prie vadinamųjų „kalbinių pjesių“. Svarbiausias jų elementas – žodis.

Kostas Ostrauskas. Vaižgantas

1994 m. Nr. 8-9 / Ši monodrama – paties Vaižganto raštų, kūrybos, publicistikos, atsiminimų ir laiškų ištraukų derinys. Retkarčiais pasinaudota kitų užrašytais bei atpasakotais jo žodžiais.