„Metų“ litera-turai
„Litera-turai“ (literatūriniai turai) skirti dabarčiai, tai – intertekstualios teminės publikacijos. Jomis galima naviguoti per 30 metų sukauptais įvairaus žanro „Metų“ tekstais, kurie naujai primena ir leidžia atrasti tekstus apie pasaulinę ir lietuvių literatūrą šiandien, formuoti bei pagilinti literatūros suvokimą.
2022 08 11 / Tenka konstatuoti, kad ryšiai su baltarusių literatūra nėra stiprūs, ypač anksčiau jų būta net konjunktūrinių, o tuo, kuo gyvena, ką kuria baltarusiai šiandien, bent jau iš „Metų“ ne tiek jau daug žinome. Iki šiol daugiausia vertimų mus pasiekė tik pastarąjį dešimtmetį, o ankstesnę situaciją geriausiai apibūdintų štilis
2022 07 19 / Kaip ir daugelio išeivijos rašytojų, poetės Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės, 1927–2013) kūryba Lietuvą pasiekė nelegaliai, nuorašais, tačiau brandžiuoju periodu…
2022 05 20 / Minėdami poeto, mistiko, diplomato Oskaro Milašiaus (1877–1939) 145-ąsias gimimo metines pristatome žurnale skelbtų poeto kūrybos ir kontekstinių straipsnių archyvą.
2022 04 26 / Sausį tarsi patyliukais praslinko septyniasdešimt penktoji Jurgio Kunčino (1947–2002) gimimo diena. Kad šie metai būtų svarbiau paminėti, nusprendėme į vieną vietą sudėti jo tekstus, skelbtus mūsų žurnalo puslapiuose.
2022 03 03 / Šiomis Ukrainai ir visai Europai reikšmingomis dienomis negalime likti nuošalyje, todėl suprantame, kad turime daryti, ką galime geriausio, palaikydami ukrainiečius. Šiame teminiame „litera-ture“ skelbiame žurnale „Metai“ skelbtus Ukrainos literatūros vertimus, tačiau taip pat siekiame bent trumpai pristatyti autorius.
2021 12 04 / Poetės Nijolės Miliauskaitės (1950–2002) archyvai žurnale „Metai“ yra turiningi. Tai atskleidžia jos poezijos publikacijos, susijusios su jos kūrybos branda: su knyga „Uždraustas įeiti kambarys“ (1995) ir…
2021 11 23 / Per trisdešimt žurnalo leidybos metų reguliariai skyrėme dėmesio Juozo Grušo (1901–1986) kūrybos aktualumui: čia pasirodė pjesė „Eduardo Dargio nusikaltimas“, skelbti laiškai, atsiminimai apie kūrėją.
2021 10 11 / „Metuose“ Geda pademonstravo sugebėjimą lanksčiai išpildyti kultūrinės spaudos formatą. Jo 1991–1999 m. tekstai labai gyvai liudija, dėl ko literatūroje „skaudėjo“, kur jos gyvybė, kaip ji keičiasi ir šiandien jau pasikeitusi.
2021 07 27 / Pristatyti Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) kūrybą ir kūrybos kontekstus, randamus „Metų“ archyve – tarsi stipriai suktelėti laiką atgal. Nors šios rašytojos, keliautojos, žmogaus teisių gynėjos knygas skaitome iki šiol,
2021 06 27 / Juozas Aputis (1936–2010) „Metų“ redaktoriumi buvo 1991–1994 m., tačiau iki šių dienų archyvuose rastume net 92
jo publikacijas. Beveik 25 metus trukęs bendradarbiavimas neleistų sumeluoti, kad Aputis buvo labai svarbi „Metų“ dalis.
2021 05 09 / Ši teminė publikacija skirta pasaulinio garso filmininko, poeto Jono Meko (1922–2019) literatūriniam palikimui „Metų“ žurnale. Nors šio kūrėjo detaliau pristatyti tarytum neprivaloma, dar 2016 m….
2021 04 18 / Šis teminis „Metų“ litera-turas skirtas poetės, Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatės, vertėjos Zitos Mažeikaitės veiklai. Vartant žurnalo archyvus tai norisi vadinti neformaliu skandinavų literatūros kursu, „dėstomu“ nuo 1991 m.
2021 02 07 / Kalbant apie Jūratę Baranovą (1955–2021) sunku atskirti, kur esama tik filosofijos, o kur – vien literatūros.
Tai mąstant apie šią eseistę, filosofijos kritikę yra kokybės ženklas.
2021 01 30 / „Metuose“ nuolat permąstoma A. Škėmos kūrybos reikšmė lietuvių literatūrai, atliepia smulkesnes analizes apie garsiausio jo kūrinio – romano „Balta drobulė“ naratyvo ypatumus, apie prozos sąsajas su tautosaka.
2020 12 12 / Kviečiame panirti į mąslų, melancholišką ir prasmingą Broniaus Radzevičiaus prozos pasaulį, atrasti ir įminti jo kalbą. Jums padės tiek trumpieji tekstai, tiek dokumentika.
2020 11 27 / Atrinkome 30 skirtingų žanrų publikacijų (proza, poezija, drama, eseistika, vertimai, literatūros kritika). Juose veikia medikai, „sveikstama“ ir „sergama“, ligos painiojasi į siužetus, motyvus ir vaizduotę.
2020 10 31 / Skaitydami „Metuose“ publikuotus tekstus arba publikacijas, skirtas Ričardo Gavelio kūrybai, pastebėtume svarbią ypatybę – jie skelbiami jau po „Vilniaus pokerio“, nuo 1996-ųjų, taigi po su šio romano pasirodymu pasirodžiusių batalijų.
2020 08 01 / „Poezijos pavasarį“ kuria ir palaiko visi jame dalyvaujantys. Tad šioje publikacijoje rasite labai įvairų, nevienalytį jo veidą, atvirą kismui, diskusijoms ir poezijai.
2020 06 27 / Daug mitų apie save Janina Degutytė nesukūrė: apie poetę labiausiai papasakojo ilgai laikyta sudėtinga biografija ir santykiai su žmonėmis, kurie visi kaip vienas pripažino, kad su ja buvo galima atvirai kalbėtis.
2020 05 30 / Miłoszas „išgyveno devyniasdešimt trejus metus, dirbo beveik iki paskutinės akimirkos, įgyvendino savo ketinimus, parodė, kaip sakoma, visą savo talentą. Jo smilkinius vainikavo Nobelio premijos laurai.
2020 04 25 / Balandžio 23 d. – poeto, kritiko, frazės „poezija yra pasakos suaugusiems, turintiems fantaziją ir keliantiems galvą aukščiau bliūdo, iš kurio valgoma“ autoriaus Henriko Radausko gimimo diena.
2020 03 28 / Koks literatūrai buvo praėjęs dešimtmetis? Kokie išleisti reikšmingiausi debiutai? Kurie autoriai vis dar yra mylimiausi? Kas pasikeitė? Skelbiame svarbiausius „Metų“ tekstus apie 2010–2019 m. knygas.
2020 02 22 / Pastaruosius penkiolika metų drąsiai galima vadinti Kęstučio Navako lakotarpiu. Apie jį ir ši speciali publikacija.
2019 12 01 / Skaitant „Metuose“ pasirodžiusius straipsnius galima matyti tam tikrą modelį – remiantis naujausia pasauline literatūra, žinynais (skaityta anglų, rusų, prancūzų, italų, lenkų kalbomis) atidžiai ir plačiai kalbėti apie tuometinę naujausią literatūrą…
2019 09 29 / Poetinio Druskininkų rudens jubiliejaus proga skaitytojams primename visą įvykių panoramą, fiksuotą „Metuose“.
2019-ieji – čekų literatūros metai: ta proga dar kartą publikuojame lietuviškai prakalbintus čekų kalba rašytus M. Kunderos, V. Havelo, J. Mareko, K. Čapeko tekstus, kurie pasirodė „Metuose”.
Jeigu iš „Metuose“ skelbtų tekstų apie rašytoją, kultūros veikėją, profesorių, kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą pajėgtume sudėlioti portretą, jis būtų kultūrinis, aprėpiantis raštijos, spaudos, kultūros kokybės reikalus.
Siūlome dar kartą paskaityti tris „Metuose“ skelbtus V. Kukulo tekstus, kuriuose dar kartą galme jį girdėti – analitišką kūrėją, skaitytoją ir kritiką.