literatūros žurnalas

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 10 / Užėjau konditerijon. Ten mano vaikystės draugė,
be kitko, gamino tamsaus šokolado triušius.
Tokie fainuoliai gražiais švarkeliais su varlytėmis

Mindaugas Kvietkauskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 10 / Vienas nakvojau uoste
su drumzlino raugo pilnais kanalais.
Vienišas, brutalus. Su išpuoselėtais
meduoliniais Hanzos laikų namukais.

Giedrė Kazlauskaitė. Kūnas yra mano laikraštis. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 10 / Savižudybės apslopo.
Glūdžiu sulindusi irštvoje.
Drebia sniegą, žinau, tu juo stebies

Vainius Bakas. Nekviestieji sonetai

2024 m. Nr. 7 / Kas vakarą prie židinio jaukiau
Pro tavo delnus lapų gyslos švyti
Lyg klevo lapai – štai ir pasakiau
Ko niekad neturėjau pasakyti

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 7 / Lazdynas saugos nuo raganų,
šermukšnis – nuo piktų dvasių…
Kapinių žolės nešienauk –
mirusiųjų kraują paleisi.

Diana Paklonskaitė. Eilėraščiai apie molį

2024 m. Nr. 7 / duobutės
įspaudusios mano laiką
į tavo valandas

Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / keistai žeidžiantis tavo buvimas
tarytum neatpažintas žvėriukas –
matau jį bet negaliu ištarti

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / Ir plaukė tolyn su debesim ir lijo
Su lietumi žalias žalvario garsas

Julius Keleras. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6 / moteris ant suoliuko ežero pakrantėj stebi
plaukiantį vyrą
vyras ant suoliuko ežero pakrantėje stebi
plaukiančią moterį

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / esu savaitė kelio iki tavęs,
esu šlapias rudens miškas,
gelstantys lapai,

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / tarkim šis vakaras rožinis ir susimąstęs
ne susimąstęs netinka nes rožinis
tarkim svajoklis nedaug tik truputį liūdnokas

Erika Drungytė. Iš ciklo „Kaimo dienoraščiai“

2024 m. Nr. 4 / Rugpjūtį, stebėdami mus užliejantį
begalinį žvaigždynų konglomeratą
gaudėme burnas pražioję

Eglė Elena Murauskaitė. Iškvėpimai. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Eglė Elena Murauskaitė (g. 1986) yra Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė, keturių monografijų ir daugybės akademinių straipsnių autorė, daugiau nei penkiolika metų tyrinėjanti…

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Neslėpk naktyje nieko.
Nei sausio, nei vienaties.
Nelabai kur paslėpsi.
Eisi ir eisi lyg apeivis

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Mes daug dirbame,
nes reikia išgelbėt pasaulį.
Mes diskutuojame
apie didžiojo blogio prigimtį.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 2 / Viskas taip, kaip kadais palikau –
nors tiek metų čia mano nebūta.

Valdas Daškevičius. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 2 / Paprašytas
po signalo palikti žinutę,
sviedžiu į tvenkinį
telefoną –

Dalia Jazukevičiūtė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 2 / Tik rudens naktimis
tebeliečiu tavo kūną
kaip pasiutusiai skrieja
nukankinti rudenio lapai

Vytautas Kaziela. Gedėjimai. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / negalvok apie dulkes
ir apie tai
į ką mes virstame

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / bet ji kantriai laukia
nuolankiai juos suglaudusi
kitoje drobės pusėje

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / ten vaikystėje, kur palmės,
kur gyvena liūtai,
kur rimuoja bangos psalmes
tau kaip absoliutui

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / Nebenoriu parodyt tau miesto.
Raibuliuojančio, mainančio formas,
iš žibančių stiklų dviveidystės

Greta Ambrazaitė. Širdis. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / kas čia? šaukia vaikai, smilium baksnodami
anatominę žmogaus širdį knygos viršelyje

Marius Burokas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / laiko šaknim suėmus visą šią žemę, auga ant istorijos griaučių, šalmų, kardų ir patrankų, įtemptos medžio gyslos, kraujo uogom prinoks jos derlius, kraujo uogom ir sviedinių švilpesiu, sirenų gaudesiu niekada nepamiršimu

Artūras Valionis. Sąnašos. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / visos būriu apsigręžė
ir pasitraukė atgal į miškelį
jungiantį atskaitos tašką ir skardį
užverdamos žalią šnaresį paskum save

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / ir neišduoda
tik šilkinis kaspinas
mergaitės
besiblaškantis danguj

Ramutė Skučaitė. Nepadainuota daina. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / motulės per ašaras brenda
savo vaikelių neranda
maži našlaitėliai verkia
akis motinėlėm užmerk

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / valgau angliškus pusryčius
ant staliukais apaugusio šaligatvio
virš galvos dulkėtos palangės
vazonų laivai žydinčiomis burėmis

Lina Buividavičiūtė. Intertekstai. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / Vaikystėje kaimynų pudelis nunešė mano
Mylimiausią žaislą – sovietinio štampo

Vytautas Landsbergis. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / Kaip rūkas ėmė ir
susmilko
laužas gegužės prie jo
sutikdavome aušrą Vingy prie Neries

Mindaugas Peleckis. Nuliūdę nušvitę nuėję. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Mindaugas Peleckis (1975–2023) – poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas – nespėjo išleisti jau parengtų dviejų knygų…

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Akmeninis angeliukas,
keliautojų globėjas, net išpūtęs žandus –
tyloj veriasi rusvos sporingės.

Kornelijus Platelis. Su Ferdinandu. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Matai, Ferdinandai, tuos kėkštus sode už lango?
Vienas nuo medžio saugo, kitas kažką lesioja
žolėj. Besniegė žiema, minus vienas. Visai kaip mudu.

Donatas Petrošius. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 5–6 / baldų parduotuvėje atrodė tinkamų
parametrų ir nuolaida iškertanti
o metalinės konstrukcijos nesijaus per čiužinį

Diana Paklonskaitė. Šokantys šermukšniai

2023 m. Nr. 5–6 / kai atsikelsiu
kelias bus nuogas
šermukšnio uogos
aštriai raudonos

Julius Keleras. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 5–6 / reikia stropiai saugoti širdį –
su metais ji tik šiurkštėja –
o aš taip nieko ir nesužinojau apie šilkmedį

Alvydas Valenta. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 4 / …tuomet galėjau būti su admirolu iki galo,
jo išaukštinimo ir jo pažeminimo valandą,
jo triumfo ir jo sielvarto dienomis,
plaukti nepažįstamomis jūromis,

Vitalija Maksvytė. Vidudienio kronikos

2023 m. Nr. 4 / tas, kurį vadinau savo princu,
aštrioje vidurdienio saulėje
pasirodė besąs lauko pelė

Henrikas Algis Čigriejus. Paskutinio pavasario eilėraščiai

2023 m. Nr. 3 / O šitam dabar tai, ko gero, jau rūpi,
Kaip greičiau atsiplėšti nuo akmenio kieto,
Apsidairyti gerai ir nueiti.
Ir eiti, ir eiti.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 3 / tie žmonės buvo iš visai kito pasaulio
nebuvo jokio garso bet jie dainavo
jie šypsojosi ir spindėjo ir jie buvo spalvoti

Andrius Patiomkinas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 3 / kaip trečiajam vaikui ir dera,
tvarko „mamytės ir tėvelio“ kapus –
su žemdirbišku atkaklumu,
be grūdelio abejonės:

Giedrė Kazlauskaitė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 2 / vaikystėj maniau, kad dangus – plokštuma
lubos, į kurias neatsitrenkia paukščiai
palapinės brezento neprapjauna lėktuvai

Lukas Miknevičius. Esamojo laiko eilėraščiai

2023 m. Nr. 2 / Pamiršau nusipirkti sliekų,
Rausiau pagaliu ežero pakrantę,
Kiti rausė apkasus.

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 2 / Garsiai nutilo visi balsai.
Visko tyla su aitriu dūmu.
Į temstančią žemę žvelgi

Rima Juškūnė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 1 / iš pradžių galvojau,
kad tik nustojau kalbėti,
bet paskui ištiko
nuovargis pirštus.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 1 / mirksnis po mirksnio iš tolių klaikių
tavo pasaulis tik tau į akis
žiūri o apkalba jau už akių

Vytautas V. Landsbergis. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 1 / prie jūros gyveno gentis – pirmiausia
pasistatydavo miestus, uostus jiems, tada
laivus susimeistraudavo, gimdydavo laivams

Išvari Prema (Ieva Gudmonaitė). Eilėraščiai

2022 m. Nr. 12 / valandom švelniai riksmas kapsėjo,
sniego gelmės jį glaudė giliai
įrėmindamos neryškų vežimėlio reljefą

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 12 / samanos sapnas
kuo greičiau atsitiesti
po žmogaus žingsnių

Vladas Braziūnas. Šešios giesmės Pranciškaus šešiakojei

2022 m. Nr. 12 / Valanda apleistoji rasos
vakare kaip Golgotos rūsiuos
kaip kare tarp Maskvos ir Rusio

Tadas Žvirinskis. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 11 / Pusiaunaktis artėja. Tyla mano miestas.
Alsavimas gaižus kaitros apslopo jau.
Vienišiai lovose vėl bando susiriesti

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 11 / įeini į mentalinę liepsną žodžio erdvę užpildo dvasia
kūnui kovoti liepta su demonais mintyse

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 11 / Vis daugėja miestų kurių tu niekada nepamatysi
Kaip ir knygų kurių neperskaitysi niekad
Niekad yra kodinis žodis atrakinantis sielos staugsmą

Elena Karnauskaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 10 / dienos tėkmė lėtai įtraukia
dar ne visai pabudusį kūną
ne visai pabudusias mintis
į dar vieną trečiadienio turą

Laura Sintija Černiauskaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 10 / viskas perdega
brangiosios mano šakelės
o tas kas išlieka po gaisro
ir yra esantysis

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 10 / Vasara bet pila ir pila
rudens vėsa alsuoja į mėsą
ganyklose
karvių garuojančios nugaros

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9 / iš visų jėgų stengiuosi
nes gavau tikrą vaidmenį
ne be reikalo tėtis mokė –
kiekvieną darbą atlik iki galo

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9 / Kaip vadinasi toji šalis,
kurioje tėra kambarys
šios sekundės?

Jonas Liniauskas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 7 / Nebus mirties bausmės, tiktai mirtis
Užeis iškart į daugelį namų, –
Taip eina spinduliai rytais, ir tik

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 7 / Ji pati aštrių lokio nagų neturėjo,
savus rinko į drobinį maišelį ir slėpė užantyje.
Prieš mirtį nagų nebekarpė.

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 7 / aš esu nors kartais norėčiau nebūti
juodas lokomotyvas priartėja arčiau
nei turėtų kartais ne viską prisimenu

Birutė Grašytė-Black. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 5–6 / Esu Birutė Grašytė-Black iš Grašių kaimo, gimiau 1992-ųjų vasarą. Lietuvos edukologijos universitete baigiau lietuvių filologijos bakalaurą, vėliau Vilniaus universitete – literatūros antropologijos ir kultūros magistrą.

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 5–6 / Vanduo
Neįveikė akmens,
Tik išskaidrėjo,
Dangus,
Gilyn nuniręs

Gvidas Latakas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 5–6 / dokumentai nukenčia
tačiau eilėraštis laimi
dėl netikslumų
dėl netikėtų vingių
sakykit kaip ten buvo

Kristina Tamulevičiūtė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / Kristina Tamulevičiūtė gimė 1989 m. Šiauliuose. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją ir slovėnų kalbą, stažavo Liublianos (Slovėnija) ir Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) universitetuose.

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / spalio giedrumas
siūbuoja kaštonai
belapėmis šakomis
mėgindami įsikibti į saulę

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / labas, sieliuke
kokia graži naujutėlė
tavo pakuotė
saugok ją
nemėtyk pakampėmis

Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Ieva Rudžianskaitė gimė 1985 m. Kaune. 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo katalikų teologijos bakalauro laipsnį, 2017 m. tame pačiame universitete apgynė filosofijos mokslo krypties daktaro disertaciją.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Brangus buvo tavo šypsnys
Vien akimis ir lūpų kampučiais,
Pigūs buvo tavo batukai –
Per lengvi lapkričio gūsiams,

Julija Gulbinovič. Fragmentai II

2022 m. Nr. 2 / moterys parimusios ant palangių
rūko žvelgia į virpančią kaitrą
jų apvalaini pečiai vos įspėjami bruožai

Vladas Braziūnas. Tylos lava išeina iš krantų

2022 m. Nr. 2 / laivas svyra ir vos tik nevirsta ant šono
nors jau mažinu greitį ir garo variklį išjungiu
laivas svyra vis tiek, deny tiršta naujų kapitonų
išdidybe vis niekaip nebaigiančių persirgti jungų

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 2 / Prabėgo kiek laiko, bet viskas lyg ir taip pat:
mes renkamės tiesą ir atmetame melus.
Ir kimbame vienas kitam į gerkles.

Laura Kromalcaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1 / visos mamos slapta nekenčia savo vaikų
stovėdamos ant liepto galvoja
kad mielai atgniaužtų pirštus kurį laiką stebėtų
kaip sūnūs kepurnėjasi malasi bangose

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1 / Diena pasitaikė erdvi,
aukšto dangaus. Prisėdom vešlių
krūmų šešėliuos. Mudu, pašiurpus gyvybe,
dar drauge.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1 / atsimenu vaikystėje su mintimis kartu
prieš miegą budint, dievas mato,
prieš pat užmingant,

Aistis Žekevičius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 12 / štai ir vėl sveiki šlapi batai
nesveiki nes skylėti
sveika dargana
tavo kaulėti pirštai

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 12 / Štai žvelgiame vienas į kitą
ir galvoju – praeis
bet kol žiūrime
koks palaimingas DABAR

Vidmantas Elmiškis. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 12 / Skardiniai lietaus lašai
pramuša sandėliuko duris,
pro jas – dvi neatpažintos…
Viena ant lentos neša lašinių

Erika Drungytė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 11 / žolė šarmos dygliais pašiurpus baugiai styro
palietus kojom sutraška tačiau nelūžta
tu uodi orą iš visų jėgų. vien žvyras

Diana Paklonskaitė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 10 / aš, ant medinės kėdutės
nutūpusi
atrodysiu kaip tolima
užgesusi žvaigždė

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 10 / Toli – kur mano motina ir tėvas,
Kur dylančioj erdvėj juos lyg mačiau,
Mus atsiminęs atminimo dievas
Dar vis po trupinį, – bet vis rečiau

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 10 / Vienus žodžius reikia išskiemenuoti,
kitais sugriaudėti,
treti turi bėgti tyliai
kaip Prževalskio arkliai
begarsiame filme.

Lidija Šimkutė. Šviesa dainuoja. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 8–9 / GUMBUOTŲ ŠAKNŲ
labirinte
mangrovės perkelia potvynio
vandenis į sausą žemę

Valdas Daškevičius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 8–9 / Kaip man sugrįžti namo? Patekau
į statišką, lyg nutapytą paveikslą:
iš tolių per kalvą driekiasi plentas –
einu jo punktyru.

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 8–9 / pasauly žodžio, vien tik formos tryško;
vėliau per formas tryško žodis –
dabar sugrįžt prie formų norisi be žodžio

Mantas Balakauskas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 7 / nėra Hokusajaus Šeškinėje
bet yra raudonasis Fudži kalnas
vietoje poliklinikos – –

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 7 / rūdija smegenys
nes kraujo nemaitina vėjas
o audrą imituoja
durų trenksmas

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 7 / Gavom po pagaliuką
ir aprūdijusią skardinę nuo kilkių,
pilną auksinių sėklų

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 5–6 / Svečioj šaly (jos bokštų baltuma
Viduržiemio saulėgrįžą sutiko)
Sparnais kliudai šarmojantį vainiką,
Neperregimą miglą kirsdama.

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 5–6 / kur dingo berniukas
saulės nubalintais plaukais
norėjęs save perskaityti
po žalsva medžiagine striuke
įsiūtu nesuprantamų žodžių pamušalu

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 5–6 / Nejauku
Tau buvo stovėti
Po šventoriaus medžiu
Tokiam ne visai panašiam
Į tą baltą balandį.

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 4 / Išbraukti netvirtumą ir baimes
Įrašyti tą gražų pavidalą kuriuo vaidenaisi
Perrašyti baltas rankas ir plaukus
Pabraukti ten kur šilčiausia ten kur žvilgsnis subėga

Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 4 / Visą naktį galvoj buvau.
Visą naktį puodą maišiau –
Galvojau, rašiau.
O ryte
Kai per slenkstį žengiau

Gražina Cieškaitė. Dvieiliai

2021 m. Nr. 4 / iškvėpus pasaulio tamsą dvasia amžinybei nubustų
laikas paklūsta erdvei erdvė antgamtei paklūsta

Gintaras Bleizgys. Sūnaus palaidūno grįžimas

2021 m. Nr. 3 / paskui netekau uoslės
ir dantys į kaulus atšipo
ir nesvetingas pasaulis
rodės visai gražus

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 3 / Sulėtinai žingsnį,
kad nepraleistum žodžio.
Nė vieno žodžio
apie Forės salą.

Paulius Norvila. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 3 / Pagauti žvilgsnį
Užkalbinti –
Vienas sunkiausių darbų

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / jau rudeniop skendo sodas, obelys įsibridusios į vandenį nusiplovė rankas ir kojas. ir iš kur tokie ryškūs kraujo ratilai, ir iš kur? obuoliai plūduriavo ir vartėsi iš krantų išėjusioje visatoje, o mano akys dangaus ertmėse…

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / Tyliu, nors turėčiau sakyti:
Man yra apstulbusi,
Savo buvimu netikinti,
Prie šito pasaulio

Marija Mažulė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / kaip aš verkiu tokiomis pilkomis ašaromis
tarsi žuvies žvynai padengiančiomis mano veidą
kakle atsiveria rausvos žiaunos
ir iš dangaus kriokliais pasipila vanduo

Dainius Gintalas. Vienos vasaros giesmė

2021 m. Nr. 1 / Eilėraščio-upės su atokvėpiais fragmentai / vasara aušta plikas berniukas stumia valtį prieš vėją vardu kadafis o kodėl kadafis gal todėl kad vėjas visada beduinas vaikas staiga pameta valtį ir basas bėga

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 1 / Jėzus Marija dramblys
kupolai cerkvės namai
plastmasinė gėlė nenuvys
neišseks kolonėlės vanduo
amžinai.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 1 / langas, durimis užkaltas
apleistoj sodyboj, dirsių
kuždesiai, kad pasimirsiu
smuikams zvimbiant,

Agnė Alijauskaitė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 12 / karūnavimo dieną
niekas nepasigenda karūnos
tik kai vėjas suneša lietų

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 12 / Apkartę
Nuo neapykantos
Ir nuovargio,
Bet vis tiek –
Tai buvo –
Namai.

Vladas Braziūnas. Raudonos dagilių kaukės

2020 m. Nr. 12 / apraudant jubiliejus
šermenyse paknapsant
kapinėles pakapstant
pildantis nuobodybei
pačiai sau pamokslaujančiai

Erika Drungytė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 11 / Kur nuriedėjo mūsų kauliukai
Ką dabar bąla jie nakčiai bedantei
Mėtosi kamščiai sauso raudono
Karstančio apmaudo, rūgstančių lūkesčių

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 11 / Rašė tai nu žiauriai gerai, taip savotiškai.
Ir dar ranka rašė, tikru rašalu ant popieriaus,
įsivaizduoji. Buvo laikomas geriausiu
savo kartos poetu. Ir staiga viską metė.

Paulius Aušra. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10 / Visaginas tūsina
Ir išveda tuziną
Pobaisių mergaičių
Drakono papilvei
Papildyti, naktinei

Greta Ambrazaitė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10 / už durų laukujų Adela
Różewicz palieka ryšulį kaulų
tokią dieną kaip ši Adela
Różewicz skina tabako lapus

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10 / Pakeisiu, ką panorėsi, jei man pasirodys – verta.
Žodžiai iškeičiami it bankuose pinigai.
Net jei manai, kad galiu užkalbėti tikrovę,
nesauvaliauju, daryti to nė nebandau.

Almis Grybauskas. Eilėraščiai Pauliui Celanui

2020 m. Nr. 8–9 / Vakar žinią randu: tu buvai nusižudęs Paryžiuj.
Krito grotos kalbos, atminties išbyrėjo aguonos,
grojo fugą mirties, o alsavimas lūžo ir sukos,
kol nuo slenksčio ėjai iki svetimo slenksčio pavymui

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 8–9 / Nėr ko į lauką eiti sako virusas
todėl kol jo nesu gerai ištyrusi
tarytum tėvo motinos klausau
per tris metrus stovėk nuo pašnekovo
kol čiauduliu tavęs jis nenukovė

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 8–9 / buvai turtingas
balto balčiausio
jaunystės sniego
valdei jo lygumas
ir debesis

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 7 / Varnos valo buvusios Sluškų karietinės stogo lataką,
žeria pajuodusius tuopų lapus į lanksvų apskritą krūmą,
kurio niekas čia nesodino.
Grotuoti langai praviri – vėjui įlįsti.

Lina Buividavičiūtė. Iš ciklo „Sindromai“

2020 m. Nr. 7 / Matyt, įlipau į pasaulį ne ta koja –
iki šiol nežinau, kuri koja
buvo teisinga, iki šiol nežinau,
ar apskritai būna teisingų kojų –
ką aš žinau ką aš žinau ką aš

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 5–6 / tamsos gyvatė lomoje jau susirangė
josios liežuvis žioruoja giliai vandeny
gundo paukštį vėlyvą ar kokį
gaivalą silpnavalį užkimusia sąžine
atsiduot ir sutikt su kerinčia nuodo prasme

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 5–6 / Bandė atšaukti Ezopą,
tiesiog išvyt po velnių, –
mums tarpininko nereikia,
mokame patys viliot.
Bet neina begėdis Ezopas,
dairosi, laukia, kas bus.

Giedrė Kazlauskaitė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 5–6 / Norėčiau, kad būtum pasaulyje, kuriuo nelabai tikėjai,
į kurį įslystama jau be ego, pelytės pavidalu –
tai miestai, kolonos, chorai;
geltoni laukai, kalnų ežerai,
akmenis nešantys debesys.

Vytautas Kaziela. Karantininiai

2020 m. Nr. 7 / kiek liko man laiko
dienų ir naktų
skaičiuoju gerai
(kas matė, kad šitaip
skaičiuotų poetas)

Mindaugas Valiukas. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 4 / 2018 m. birželio 20 d. 22:02. Monciškės / nuo
mėnulio
link
saulės
skrenda
du
gandrai

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 4 / Vėlavau apie dešimt minučių
kai paskambino tavo sesuo
o seselė uždegė žvakę
važiavau panemune taksi
klaikus bumčikas trukdė suprasti

Rima Juškūnė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 4 / tam parduotam name
vos pašvietus mėnuliui
auksiniuos rėmeliuos spindės
sekcijos kriptoj nedūžtantis
mūsų dantų porcelianas

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 3 / Kai perskaičiau apie plaukiojančią operą, sekmadieniais laukdavau jos ant upės
kranto.
Jau girdėjau apie išnykusius upėtakius ir vėžius. Vanduo blogas, sakė kaimynai.

Dalia Jazukevičiūtė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 3 / dievas davė dantis
padėjo ant lentynos
sako jeigu pasieki pasiimk
graužti galėsi
juodą ridiką

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 3 / Pabeldžiau į užkeltus vartus,
Ir jie tuojau atsivėrė.
O tenai pamačiau laimingą
Iš narvo paleistą žvėrį.
Tą vakarą vieną…

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 2 / Šiemet persikrausčiau
penktą kartą savo gyvenime.
Į vienuolynui priklausiusį pastatą,
prie kurio pritvirtinta lentelė
su pasaulio tautų teisuolių vardais.

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 2 / Substancija nedingsta – sako teologai.
O galbūt nepradingsta tiktai atleidimas
ir atmintis. Nežinom kitokios visatos.
Šios mums turi užtekti. Tesuteiks paguodą
fotografijų rūkas, keturios stichijos,
vos įžiūrimas stiklo pėdsakas ant stalo.

Aivaras Veiknys. Kentauro medžioklė

2020 m. Nr. 2 / Anapus plento, pievoje, giliai
          šaknis suleido tvirtos varnalėšos;
          kastuvams dunksint, bliauna gyvuliai,
          grandinėn jungias atšvaitai ir šviesos:
          trumpa diena –
                      trumpiausia iš visų,

Julija Gulbinovič. Fragmentai I

2020 m. Nr. 1 / tolumoje – grupė žmonių, kuri atrodo kaip viena šeima, eina per aikštę mažame karštame miestelyje, nors karštis jau atlyžta – į pavakarę. tėvai vaikų amžiaus, vaikai dar nepasiekę paauglystės, jų plaukai išblukę iki baltumo.

Aidas Marčėnas. Maišymai

2020 m. Nr. 1 / sapnai tikri nepadirbti –
spalvoti – tinginiui per brangūs:
trečiam aukšte malūno langas
pro langą vakaras – arti

Nijolė Daujotytė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 12 / čia dar rugpjūčio kaitra
per popiečio alsą
užmaršiai sūkuriuodamas
sklendžia platano lapas

Vladas Braziūnas. Benamis miestas

2019 m. Nr. 12 / nevesk ing pagundymą, Vilniaus
įžulnią dzūkišką šviesą
kalvelėm puriom nusidriekiančią
plėšk man iš akių: ji vylius

Arvydas Makštutis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 12 / mokausi naujo tylėjimo
kaip naujos užsienio kalbos
kad mokėčiau tylėti gimtinėje
niekaip netampančioje užsieniu

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 11 / Taip ir neįstengusi atskirti
Sukniubusio tavo
Kūno kontūrų nuo
Tamsos…

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 11 / Ne, nepaslėps lietus, kas mūsų laukia,
kas ims giedruot už nudrengtų laukų
be baimės, be grėsmės, be alinančio maudulio
krūtinėje… Ir aš jus palieku.

Eduardas Mieželaitis. Mano grožio karaliene

2019 m. Nr. 10 / Publikacija skirta poeto Eduardo Mieželaičio 100-osioms gimimo metinėms. Publikuojamas Eduardo Mieželaičio (1919–1997) dvylikos eilėraščių ciklas „Mano grožio karaliene“ yra iš Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esančio…

Valdas Daškevičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 10 / kai bažnyčia tuščia dorybės tipena pirštų galais klūpo kampuos kuždasi bijodamos pažadinti snaudžiantį Viešpatį kai bažnyčia tuščia nuodėmės šoka ant altoriaus rodo špygas Atpirkėjui atleistos

Ramūnas Liutkevičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 10 / pamenu kaip po narkozės anąkart ant operacinio stalo kur jungiasi mirtis ir gyvybė plūsteli erosas: mergaitei siuvančiai žaizdą pajutau nenusakomą geismąo dabar labai kvaila situacija: kyla suicidinis geismas brėžtelti odą

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr 8–9 / palesink greičiau tuos paukščius
palesink visais širdies dūžiais
visais sudraskytų naktų krešuliais
visomis paryčių maldomis –
jie jau plunksnas ir žvynus kedena
žvilgsniais dygliuotais aplinką smaigsto

Algimantas Baltakis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 8–9 / Ant aukšto kalno – pilies griuvėsiai.
Prie tų griuvėsių trys liepos auga.
Ogi toj liepoj, pačioj aukščiausioj,
Gegutė tupi. Kukuoti ruošias.
Ilgai tupėjo. Trumpai kukavo.
Kol iškukavo mano metus.

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 8–9 / Jau sensta vasara, jau astruos,
Nors dar šviesu be žiburių,
Estradoj skambantis orkestras,
Klausaus užburtas ir žiūriu.

Dainius Dirgėla. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 7 / kanarėlių patelės nečiulba tyli ir tyli tada nesupratau kaip tai panašu į žmogiškuosius santykius jis čiulba ir čiulba ji tyli ir tyli

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 7 / Žaismingom klounadom virto viskas,
visa žiauri pabaisų brolija.
Tik Vilniuje, girdėjau, baziliskas
dar tūno nepagautas rūsyje.

Agnė Alijauskaitė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 7 / atsibusti ryte reiškia
skaityti naujienas
kurios per naktį paseno ir susijaukė
ne mažiau nei nusiaubtos planetos reljefas
įsmeigęs į save tavo akis
tau perdūrus žuvies akį
pasenusiu dantų šepetėliu

Tomas Petrulis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 5–6 / tu linksėk apsimeski rimta
kartojo man mano mintis
ir galvojo kad kalba su ja
nepažindama mano lyties
o ir aš kai tą mintį mąsčiau

Jonas Strielkūnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 5–6 / Šiemet poetui Jonui Strielkūnui (1939–2010) būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Jo artimųjų dėka redakciją pasiekė dar neskelbtų eilėraščių pluoštelis. Džiugu, kad galime eiles publikuoti įsibėgėjant „Poezijos pavasario“ festivaliui…

Tadas Žvirinskis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Ryte pažadina ne vyturio giesmė, / O keiksmas rusiškas – net susigūžtu, / Ir pabandyki šitos vietos nemylėt, / Jei čia užaugai ir išmokai muštis.

Rimas Užgiris. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Devynios ryto melsvas / dangus gruodžio / šalna mano sūnus / gimė šiąnakt / vaiskiam žvaigždėtam / įkvėpy / dabar apsiblaususiom

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Konstravome tokį dangolaivį, / kuriuo turėjome skristi į krikščionišką dangų, / išėjo kiek panašus į bažnyčios bokštą, / tačiau bebaigiant statyti griuvo, dėl ko – nežinia.

Albinas Galinis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 3 / D. H. / siūbuojant ties pragarme – / sako, būtent tada – / jis, išskaitęs / pamišėlio Anandeilo2 / gyvenimo liniją

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 3 / žana d’ark / kad jau atsižadi / prieš metų inkviziciją ištark / ir jei gali / aną save / pasmerk

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 3 / Ne, privalai – žiūrėk – jie plėšosi tarpe pamėklių, / atsitiktinių ryšių ir aukštos įtampos – tu – drugys / virš akmenų.

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / 1. Išrauk iš savęs aukščio baimę mylėti tolygu kopti į aukščiausią drevėtą pušį prisirišus senoviniu geiniu spitriai sliuogti jos liemeniu aukštyn iš vėsios drevės gilumos pirštais rinkti…

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Lengvas dangaus debesėlis. Kai alksny Pragysta strazdas, Kai po alksniu Pradeda želti žolynas, Debesis danguje Tampa Toks baltas ir lengvas,

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Linkiu šimto metų. Linkiu tau gyvent šimtą metų – kad spėtum. Kad spėtum gerai pamatyti, kaip miršta tavo tėviškė, tavo šalis ir tavo pasaulis.

Julius Žėkas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Julius Žėkas (g. 1980) – poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas. Baigė skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos mokslų studijas.

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Šunelė. Šunelės upelis liejasi lieja vaikas saujelėmis – žemė geria upelio velenas maino: mane – iš mažutės į didelę eglelę – į eglę aukštuolę ežero grimzdų paviršių – į laikantį krantus jungiantį

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Garantas. Pūga, tai pūga – lyg būtum paklaidintas, pamestas eilėraštyje užmirštame, tūkstantmetėje priešmirtinėje haliucinacijoje. Bet ne. Štai pro telžiantį sniegą sulimpa…

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Apeigos. Mirštanti bitė įskrido pro langą. Ant nugaros ritinėjosi lyg dūkdama. Trūkčiojančios kojelės, jų nareliai, nageliai, plaukeliai virpčiojo. Siuntė visus įmanomus signalus mano širdžiai

Almis Grybauskas. Atminties tušu tuštumoj. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Šių metų spalio 31 d. sukako šimtas metų nuo Egono Schiele’s mirties. Jam ir skiriu ciklą „Atminties tušu tuštumoj“. Austrų tapytojas, piešėjas, grafikas Egonas Schiele …

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 12 / Miegokit, vandenys, viršūnėse kalnų. Jei gyvenimas – sapnas, Miegokit: sapnais nupleveno… Ir ta širdis, širdis ta, Dieve mano. Jei gyvenimas – sapnas.

Marija Mažulienė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Gimė Kaune 1985 m., gyvena Vilniuje. Baigė slavų filologijos studijas Vilniaus universitete. Nuo 2007 m. dirba Lietuvos rašytojų sąjungoje, augina tris vaikus. 2018 m. gegužę kaip poetė debiutavo…

Lidija Šimkutė. Griaustinio palaikai

2018 m. Nr. 11 / garuojantys debesys pravirko susirangę medžių kamienai išgąsdino žiedus lapų prieglobstyje palinko šakos prie moterų gėlėtų skarelių apšlakstė žemuoges krepšeliuose

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Gyvenimas. viriau sriubą. pjausčiau salierus. mano peilis smigo į atsitiktinio praeivio kūną ir kūno syvai varvėjo į ištiestą delną. buvo graži diena. dar nesnigo. praeivis gulėjo veidu į plunksninius debesis po to pakilo ir nuėjo. turėjo reikalų.

Giedrius Mickūnas. Iš atminties

2018 m. Nr. 10 / Giedrius Mickūnas gimė 1969 m. Vilniuje, mokėsi 50-oje vidurinėje mokykloje. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Šiuo metu dirba Užsienio reikalų ministerijoje.

Neringa Abrutytė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / pradžioj nugirdėm virėją tada sulipdėm ir išvirėm 6 cm ilgio pelmenį bet jis iškart neišsivirė todėl pašovėm jį į krosnį – užpylėm ant jo (pagal girtą virėją) spontaniškai stiklinę grietinės

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / Valtį gena pirmyn spalio atodūsiai. Ji netrukus aplenks tvinksintį švyturį. Jai atsiveria jūra Nuo aptemusios Istrijos Lig Leukadės uolų. Žvejas, nuvargintas Šalčio, velka slidžias įlankos dovanas. Graikų duona ir vynas Miega kūne ir gyslose.

Vidmantė Jasukaitytė. Ciklas. Eilėraštis

2018 m. Nr. 8–9 / Vanagas skrenda virš miško, dviratis rieda keliu, Saulė nuo ryto išblyško, – niekaip pabust negaliu. Skęsta širdis vandenyne, gelbstinčio rato nėra. Medžiai du, apsikabinę, miršta po rūko skara.

Teklė Kavtaradzė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8–9 / Teklė Kavtaradzė gimė Vilniuje 1990 m., baigė Šv. Kristoforo vidurinę mokyklą (dabar gimnazija), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apsigynė kino dramaturgijos bakalaurą.

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8–9 / Miego šalis. Užgriuvo kaip rūkas kvaila ramuma, miegoti, nepurkštauti skatina. Aplink nei ruduo, nei snieguota žiema, o draugas gyvena su katinu. Apsunko jausmai, galvoje gyvastis neranda prinokusių žodžių.

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8–9 / Mes – nieko. Mes tik užgimėm ir mirsim. Praplauksim tarp tiesos ir netiesos. Kai ką dar pamatysim, ką išgirsim, O tie, kur praplaukė – nebealsuos. Tai nieko.

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / mano galvoje užsiūtas dangus, po juo renkasi akmens žmonės mažytėj saulės arenoj ryškiai išderintais šešėliais, jų olose veisias šikšnosparniai, įkalinę spindulius nutriušusioj kasdienybės trobelėj…

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / būtis tik slenkstis jį įveikus prasideda žvaigždėtas antilaikas kur tu dvasia minties greičiu judėsi viena antgamtės šviesoje budėsi minties joga ugninis širdies branduolys būtis padalinta į aštuonias dalis

Vladas Braziūnas. Gyvoji ir negyvoji

2018 m. Nr. 7 / galiu įsigaut į lėktuvą Siningo oro uoste (šeimininkai pamiršo bilietus) galiu padaryti, kad nusivylusi nusišypsotų kalnus galiu apsodyti sodais galiu būt rapsodas, Dievo apdovanotas ir mylimas laukti galiu…

Greta Ambrazaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5–6 / Greta Ambrazaitė gimė Vilniuje 1993 m., baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Eilėraščiai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5–6 / Pilka adventinė sausgėla. Upėj – plonos lytys nuskeltais kampais, lyg kas būtų sumetęs apleisto vienkiemio langus. Treška sausledis – metų ratas braškėdamas ritas į tamsumas. Iš anos Nemuno pusės tyliai atsiskiria valtis, Tolminkiemio

Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 5–6 / Prisimenu kai tėvelis laukuose bitę apiberdavo baltais miltais o paskui bėgdavo namo pažiūrėt – iš kurio ji avilio O aš kai tave sutikau miltelių neturėjau – tai parbėgau namo įlindau į avilį ir dūsavau – per plauką išvengiau nelaimės vos

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / šiąnakt mes esame dvi pirmapradės būtybės dar neišmokome žodžių ir kaip juos kalbėti stovim basi šlapioje žolėje susikibę rankomis gal ir sparnais mūsų akys žvaigždėtos

Enrika Striogaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / keturios juodai apsirengusios heteros literatūrologės iš universiteto magistrantės ar doktorantės dar nelabai drąsios bet išdidžios už poetą gudresnės velniškai gražios…

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / lapkritis toks slidus kaip žuvis lyg žaltys tarsi plauktų per lietų neatskirsi kur žemė kur pelkių vanduo nesulauksi nė saulėto mirksnio iš dangaus –

Dominykas Norkūnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / Gimė 1993 m. Vilniuje, baigė Užupio gimnaziją, studijavo vokiečių filologiją Vilniaus universitete. Jo poezija ir vertimai ne kartą publikuoti „Literatūroje ir mene“…

Romas Daugirdas. Ir uždangą pavogs lyg tvarstį. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / kai kojas apsemia vaikystėj neišgertas pienas nutrūksta žaismo priedainis dar jo neįpusėjus ir vėjas spaudžia iš balasto medų mes remontuojam utėles…

Agnė Žagrakalytė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / Įkeltų feisbukan tą angelą, – galvojo, galvą užvertus – nu gryn anas su selfių lazda, asmenuklazde? Gal dar prirašytų: kokia graži pranašystė.

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / Tai ką man dabar daryti eilėraštį rašėte girtas o man atrodo kad tikras ir spektaklis anas kur sukrečia krečia – neapsieita be dopingo o kaip bus…

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / Kaip gyveni? Kaip kada. Kaip išeina. Sportuoti pradėjau, Vaikštau kasdien į baseiną. Kaip gyveni? Saulių atsimeni? Numirė. Miršta visi viens po kito. Iš eilės, lyg pagal numerį.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / pieštukai pilni eilėraščių, klavišai pilni Mozarto, drugeliai pilni pievų, tavo akys pilnos manęs laiptinės pilnos girtuoklių, butelių duženų, nuosėdų…

Marius Burokas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / šalto rasoto puodelio mėnuo vaikystė troškulys dar jaunas it kumeliukas už lango – žalumos sūkurys it sapne lėtas ir begalinis šviesuliai amžiams sustingę zenite

Valdas Daškevičius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / prie vaišių stalo jaunutė mama siuvėja panirus vidiniame žvilgsnyje nukreiptame į tuštumą įtemptos lūpos prieš verksmą šalimais tėvas nutolęs nuo jos dešimtmetį

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Miłoszo laiptai. Bekopiant Miłoszo laiptais užplūdo stiprus religinis jausmas – kaip su gyva poezijos kalba susidūrus, jos pamatuotu tikėjimu vėl patikėjus. Visada, mirusieji, buvau su gyvaisiais abipus pasaulių ribos – tik gyvųjų laiptai iš pragaro vedė,

Lina Buividavičiūtė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Maža mergaitė mato filmus, kuriuos žiūri suaugusieji, jie mano, kad mažos mergaitės nieko nesupranta, maža mergaitė žiūri į du besivartančius žmones, jo galva jai tarp kojų, ką jie daro…

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pelkių žmonės. Jie pakeitė mitines pelkių būtybes, pasivertė šiekštais, kupstais, akmenim, nugrimzdo akivaruos, baimei tankinant orą, virš jų užsiveriant gelžbetoniniam mąstymui, bet nežuvo. Niekas vėliau durpynuos…

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pilnatis į šaką įsiprašė. Sukas apie ašį Ratai automobiliuos – nurito Saulę man kaip kito. Juokas juokina iš to, ko verkta, Ir kas juokas, verta Verksmo: viskas virst nieku kaip vėjas Bėga pats ar vejas? Temstant seną skausmą užsigauta. Nors ne

Marius Povilas Elijas Martynenko. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Marius Povilas Elijas Martynenko gimė Vilniuje 1993 m., mokėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, šiuo metu studijuoja vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kūryba publikuota „Literatūroje ir mene“…

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / paskutinė minutė saukos veidu dudiškės, 1988-ieji perlai, šūdmusės, akys ir obuoliai, várpų mišios, plaštakės, kraujuoti speniai, alyvos ir auksas, grobai, kiaušiniai, snarglinas šaukštas, visa…

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 11 / Ne iš karto suprasi, kodėl akyse Paryškėja, tarytum pro stiprų binoklį, Art déco ornamentas šakų spragose, Nušlifuoti laipteliai, apspurę vijokliai. Prieš vidurdienį žingsniai nuaidi gatve, Nepasiekę terasoje leipstančio sodo. Melsvas kupolas ilsisi

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / Blizgėjo ledas lyg aštrus kastetas kuriuo smūgiavo vėtra mums į veidus gerklėj įstrigo žodis nutylėtas trumpiausią dieną saulei nusileidus per vėjo šuorus rodos nesimatė kokia ryški šviesa į mus atplūsta

Nijolė Daujotytė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / mano draugė kalbėjo: „manyje per daug meilės ji mane susprogdins“ ji mirė kur dabar jos meilė gal susimetė į tirštas akacijas ar sustingo jos akvarelėj žydrai žalsvoj ir geltonoj kaip lengvai įsidega…

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 10 / Visą laiką tave atkaklioji gyvybė apgaubs: šešėliuoti miškai jų viršūnėse paukščių lizdai ugniažolės žiedas už tave atviresnis dangau ir malda: atsiskleisk! nuolankumas aptemęs keistai

Tomas S. Butkus. Jūrų valstybė. Poema ir eilėraščių ciklas

2017 m. Nr. 8–9 / žemė – tai ežero viešpats valstybė nuo jūrų lig jūrų nuo marių lig marių už kalnų ir už stepių už slėnių debesų miškuose ir miškų debesynuos vėjo laukuos ledmečio lovose surakinta sniego dantim žemė…

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai

Sigitas Parulskis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / Iš ryto minu elipsinį treniruoklį šiek tiek geometrijos, šiek tiek literatūros dėsnių, be abejo, dar gravitacija, ir ontologija, viskas ką matau, ką jaučiu, viskas veikia mane,

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / iš ilgesio Juan Gelman kaukdavo tuščiose Buenos Airių gatvėse Sor Juana išėjo į vienuolyną Horacio Quiroga parašė pluoštą keisčiausių apsakymų ir nusižudė César Vallejo parašė pluoštą…

Dainius Dirgėla. Vaid | menų knyga. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / jos vidinis vyras vakar svečiuose gerokai padaugino mano vidinė moteris padėjo jai partempti jį namo šiandien jos vidinis vyras vis dar knarkia aukštielninkas mano vidinė moteris persilakuoja

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / tiktai vienas. reikia dar keturių. sapnavau kad kažkas pasirašinėja sutartis kažkas turi tam įgaliojimų sapnavau pasirašančių plaštakas jos buvo didžiulės ir laikė parkerius švininėmis plunksnomis

Mantas Balakauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 5–6 / Mantas Balakauskas LEU studijavo istorijos mokslus. 2016 m. išleido pirmąją poezijos knygą „Roma“, kuri pateko į geriausių metų poezijos knygų penketuką. Taip pat už šį poezijos rinkinį…

Gintaras Patackas. Sonetų apyvainikis

2017 m. Nr. 5–6 / Jauki namų dvasia aukštai plevena į praeitį vis atsiremdama kol jai saulėlydis prarėžia veną o saulė šių jaukių namų dvasia pirmosios meilės ieško kiparisuos kapinėse kur didvyrių pulkai

Leonardas Gutauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 5–6 / jau senas rojus pelenais užklotas Ir iš Sodomos bėga tyraširdis Lotas, Tik jo žmona, pavirtusi į druskos stulpą, Per amžių amžius stovi tyruose apstulbus… Trumpiausios dienos ir ilgiausios naktys

Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 4 / mergaitė su degtukais. tokiomis naktimis kaip ši kai už lango daugiau nei minus dvidešimt kai šalta beveik kaip sapne ištuštėjusiomis miesto gatvėmis šokuoja kiškis su mergaitės akimi

Tadas Žvirinskis. Post mortem

2017 m. Nr. 4 / Šaltas rūškanas rytas Ateina į miestą Vilko valanda – ketvirta ryto, Labiau tai – valanda vilkės,
Kuri palieka savo irštvą, Knibždančią blusų, Kniurkiančių besočių vilkiūkščių

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 4 / Vandens malūne. Keistai apvirto įprasti laikai. Jei būtum jaunas, gal nepastebėtum, kaip melas su teisybe keičias vietom, melsvai apeina piktžolėm laukai. Šinkuoja alų, šaudo raketas keistai apvirtusiam vandens malūne…

Tomas Taškauskas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Tomas Taškauskas gimė 1986 m. Pasvalyje. 2012 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, 2015 m. ten pat baigė vertimo (iš prancūzų k.) magistrantūros studijas.

Vladas Braziūnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / sklidinom provėžom. gyslos tampyta: akmenys, molis smėlio šiū́pelis, žvyro lópeta senasis adyta, siūta ir lopyta rogių šliū́žėm, ratlankių šuoliais ša! prie jo kapo kas pasodytų ben tują šlãjos porinės

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Tik zylės. Zylių pavasaris – mano žiema. Ar nusidėsiu užmigdama? Ar ką nuskriausiu sapnuodama, Šešėlius mažus sūpuodama, Vandenį semdama, Lengvai atgal nešdama…

Agnė Alijauskaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Agnė Alijauskaitė gimė 1992 m. Kaune, baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, 2016 m. Vilniaus universitete apsigynė komunikacijos mokslų bakalauro diplomą…

Jurgis Kunčinas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Rašytojui, poetui, vertėjui Jurgiui Kunčinui (1947–2002) šiemet būtų sukakę septyniasdešimt. Ta proga siūlome mažiau žinomų šio kūrėjo eilėraščių. Keletas jų publikuoti tik „Poezijos pavasario“ almanachuose, kiti pateikiami iš rankraščių,

Gintautas Dabrišius. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 2 / Girios ir laukai, arba… Tą naktį gulėme į atskiras lovas, o nubudome vienoje. Tą rytą sniegą ausim pamačiau, lapė snapą iš girios iškišus giliai atsiduso. Buvo dvi karalystės – o liko viena

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Beveidžiai. toj sykį nutikusioj prošvaistėj kurią vėliau jau vadinome jaunyste kai vijom poetines kilpas ir lyg pėdsakus senojo miesto akligatviuos mėtėm dygliuotas akimirkas gaudėm ir džiūgavom…

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Spalio naktį. kažkas čia tamsoj – ką palietus sustojęs atsisuka vėjas, – įkvėpęs užuosi, kad lietūs čia ką tik mylavo alėjas, kažkas ką tik juokės ir tỹla, girdėti, kaip rūdys keliauja turėklais…

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Vėl dienos ilgėja. Vėl dienos ilgėja. Tikėkimės – kartą ne paskutinį. O jeigu jau paskutinį – dar labiau džiaukis, būk dar uolesnis pasaulių mylėtojas, gyvenimų mokinys. Budinkis…

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Serialas. Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda…

Laura Sintija Černiauskaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Raitelė be galvos. Keturiasdešimt metelių gyvenau be galvos ir neprireikė tik keičiau ristūnus tik trumpam sustodavau jų pagirdyt kokie greiti jie buvo tie mano meteliai kokiais įstabiais turiniais iškimšti

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Rankovė. Parinkęs eilėraščiui antraštę, drapana pridengi kyšantį kriauklą, apjuosi jį vienuoliška virve. Rankovė arčiausiai mosto. Akimirkos skuba į šaltą orą. Kur bežengtum, – padėk vakaro maldai. Vis viena prieisi…

Romas Sadauskas. Gimtoji vasaros debesija. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Tebūnie. …iš didelio debesio mažas lietus nes taip pasakyta o iš mažo debesio turėtų būti didelis lietus nors taip nepasakyta po bet kokiu debesimi būna saugiau negu po lietsargiu tebūnie pasakyta…

Tomas Petrulis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Gimiau 1987 m. Panevėžyje, gyvenu Vilniuje. Studijavau istoriją ir religijos studijas. Tuo domiuosi ligi šiol, todėl kartais tyčia, kartais netyčia tam tikri, ypač religiniai, įvaizdžiai patenka ir į mano tekstus.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / kregždutės. …tarp tamsos ir nuovargio slypi žemynas – laukinis, dar nematytas, pilnas aistrų, neapšviestas pusiaunakčio lempų, nematęs drugelių, byrėjusių tau į skreitą, nekalbant apie kregždutes…

Paulius Norvila. Vilniaus. Sonetų vainikas

2016 m. Nr. 10 / į kvėpk tamsos iškvėpk tabako dūmų dar du stiklai ir jau greičiausiai eisim pro katedrą ir pilį link žirmūnų kur kažkada du tūkstančiai trečiaisiais baigiau mokyklą – vakare prisnigo puraus ir balto – net sunku kalbėti bet pasakei

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Nuo Rambyno. Aure – Mažvydo karvės rupšnoja sultingą žolę pastoriaus pievose. Pilvai – kaip tos rudos statinės iš Tilžės bravoro, tešmenys velkas žeme, seniai nemelžtos, pertvinkusios. Mūkia, sustojusios pusračiu – taip ilgesingai…

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Ką mylėjai, sakyk? Vieną miestą, kurį palikai, Kūno paslaptis, Haydną, ochrą pastelės ūke, Marių šlaitą, kur šūkauja moters ir žaidžia vaikai, Margą rankraščių pluoštą po lempa (geriau – po žvake).

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų…

Vytautas Kaziela. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / užstrigus laike ir rytų platumoj kad čia išgyventum reikėjo vaizduotės reikėjo ilgai nekvėpuoti kol parko tamsoj sulaukdavai jos pasirodant kas buvo toliau nebeatmeni rankom ir lūpom lietei tai tiek ir išmokai

Marius Burokas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / Iš ciklo „Užrašytos nuotraukos“ 1. Fred Herzog. Man with Bandage, 1968 / įsipjovė skusdamasis klijavo kru opščiai iš įtūžio virpančiais pirštais pleistro kryželį ir išlėkė kaip stovi marškinėliais baltais tuščia mieste tik juodosios našlės

Rimvydas Stankevičius. Norvegų žvejai. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Herojus. Kiek save atmenu – Visad svajojau būti išgelbėtas. Mėgau knygas, kuriose budi jėgos, Įgaliotos ištraukti mane Iš bet kurio siužeto gerklės, Mėgau, kai rašė: „Mums įžengus, siaubūnas Jau buvo nukautas“…

Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Pertrauka. Neliko geležinkelio virš upės, o tie, kurie žadėjo, atsisakė perkelt. Neleido net vaivorykštės nutiesti tarp krantų. Ir mes pakliuvome į spąstus pertraukos, kuri vis plėtės į visas puses. Kol apglėbė ir pamažu ištirpdė…

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Amžinybės skaitymas. Viena šeima antra šeima trečia Kaip virusas per epidemiją Nebesulaikomai nepaslapčia Jų plinta užkratas per epidermį Kažkur kažkaip auginami vaikai Tai Tėvo trūksta tai pabėgus motina…

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5–6 / Man upėm išplaukė ruduo. aš nujaučiu žiemą regėjimų sniegenoms degant pavasarį primins giesmės vanduo pakalnėj per primerktą dienovidį sapno valtis atplukdo bučius dėl tavęs mano laikas daro vingį…

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5–6 / Herojai. jie ateina šventai tikėdami, kad yra vieni tokie žmonės – kurie nugalėtojai ir yra tokie kitokie – kurie pralaimėtojai jie ateina puikiai žinodami, kad jie ir yra būtent tie, kurie nugalėtojai…

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5–6 / Malkos. Jas karštligiškai metu į pakurą, idant chimeros neišsidrožtų, ne pinokiai ar kitos pasąmonės teatro lėlės – kalbantys katinai, ilgabarzdis dryžuotais jūreiviškais marškinėliais, pirato skrybėle, apžergęs kaminą…

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / paukščiai skrendantys tiesiai nerodo krypties, paskui juos sekdamas atsiduri niekur, o ten iš už durų vėjo plunksnos plevena – – žydintys tavo plaukai – – laukai raudonuojančių smilgų, tik jų prisikimšęs pilną pagalvę

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / Miklusis graikas, pasivogęs ugnį, ne pirmą kartą pleškina miškus. Medeinė liuoksi degančiom viršūnėm, išsiveda į nežinią vaikus. Per patį vidurį nukandęs anekdotą, komediantas šoka nuo uolos į vandenyną šaltą ir putotą

Marcelijus Martinaitis. Iš rankraščių

2016 m. Nr. 4 / Turėjau galimybę susipažinti su Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) rankraščiais, kai po jo mirties rengiau spaudai knygą „Nenoriu nieko neveikti“. Kas pateko į ją, tas pateko. Tačiau rankraščius dar kuriam

Eugenijus Ališanka. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / nepradėtas / pasižiūrėkim kas liko po kelių dienų švaistymosi peiliu virtuvėje eilėraštį skaitantis negali apsimesti kad skaito ne eilėraštį nupjauta tądien kai suabejojau poezijos orientacija žiūrėdamas filmą apie ginsbergą ir jo šutvę

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / naktis yra deimantas iškasu jį vakaro rankomis tyliai šlifuoju nematomais judesiais iki tylos lapo briaunos iki samurajiško viksvos aštrumo prie nuogos lunatikės kojų iki netobulo laikrodžio tobulo tiksėjimo

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / Debesie, Medi, Upe, Žolyne. Nėra Tokios mirties, Kuri Mus išskirtų. Tu žiūri į žydinčią ievą
Pavasario vakare, O išvysti Trumpam sustojusį laiką – Baltą ir tylų. Žiūri į liepsnojantį laužą,

Benediktas Januševičius. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 2 / apokaliptinis / akmenėje surinko akmenis molėtuose išsėmė visą molį ir druskininkuose baigėsi druska rūdos nebesuranda rūdiškėse geležiuose supirko metalus varėnoje nukniso varį kalvarijoj nukrapštė kalvas klaipėdoj

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 2 / tėvynė / čiurlena čiurlionis – vėjas nuo jūros, jūroje – miškas, užčiuopiu balto gintaro karolius žemiau tavo šypsenos. žiūrėjai pro mano petį. turbūt į kitą (mėnulio pusę), į niekur, praskriejo vabzdys – lyg inkliuzas jūros miške, vakaras.

Aldona Elena Puišytė. Rapsodijos

2016 m. Nr. 2 / Tas vėjas, tūkstantmečių vėjas, kokią žinią neša virš miestų ir kaimų, ką jis prisimena, ką jis dejuoja, kokias rapsodijas gieda tas vėjas, tūkstantmečių vėjas neramus? Kas keliasi ten iš prosenių sapno…

Lina Buividavičiūtė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 1 / Baltoji meška, jautiesi lengva it plunksnelė, išdarinėji piruetus – plauki ant nuosavo ledo lyties viena kojele pasispyrus.O aplink tiek daug ruonių būriuojasi, ploja tau pelekėliais

Gintaras Patackas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 1 / Pradžioj nebuvo dievo nei šekspyro pradžios nebuvo net pačioj pradžioj tiktai inkštiras skleidės virš punktyro
ir puolęs vyras inkštė apačioj atsitokėjo dievas ir suprato

Daiva Molytė-Lukauskienė. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 12 / Tik gulėjau ant ąžuolinio stalo kojas ištiesus,
Ir lakštingalos pliekė pro žalumą į mano akis.
Ir čiurleno vanduo, tarytum iš atvirlaiškio.
Šitas sandoris, vėluojantį pavasarį.

Almis Grybauskas. Dievų gyvenimas ir mirtis

2015 m. Nr 12 / Ką tu esi praradus amžinai? – užklausė Aistis –
ne tik žemes ir žmones kaip Suvalkus ir Donelaičio ainius Tą
Nemuno pietinį krantą kurį Mačernis matė jau nepasiekiamą
todėl skeveldrą priėmė ramiai – Žodyno sakralumą? –

Leonardas Gutauskas. Iš istorijos popierių

2015 m. Nr. 12 / 1. Aš pažinau iš Diurerio graviūrų
Ant palšo žirgo jojant mirtį
Ir melancholišką jos mintį,

Ramūnas Kasparavičius. Lapai be medžių

2015 m. Nr. 11 / Mėnulis trečią valandą nakties
blausus prašvito pro užuolaidą
ir pilnas klausia: – Kaip jauties?
Ir apgaulingą reiškia tau užuojautą.

Vytautas Landsbergis. Vasaros posmai

2015 m. Nr. 11 / Pavargo žuvėdra prieš vėją,
ir vėjui pabodo pūsti.
Norėtum tu būti ir būti,
vaikuti,
o vos pasivaikščiojęs žūsti.

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 11 / Toj šaly savaip suvokiame sėkmę:
Gyveni, nors žinai, kad kiekvieną klupdo
Stipresnieji, kad laimi gėda ir melas,
Vagone svirduliuoja ir alpsta belaisviai.
Bet alsuoja žemė, kvepia jazminas,
O žmogus įpranta užmiršti nelaimę.

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 10 / Lyg tamsoj šviesa, šviesoj
Lyg tamsa, lyg neis atskirti,
Ir gyvųjų darbus girdi
Mirę žemėj lyg visoj.

Gvidas Latakas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 10 / Numirė meška ir dūdą padėk
tai numirė meška?
prašyk čigono kad numautų skūrą
tas lokenas išdirbk

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 8–9 / Tokiais vakarais mėgstu tyliai panerti į tamsą,
į prieblandos zoną mėnuliui pro debesis šviečiant,
palangių rojaliais lietus tykiai skambina Bramsą –
klausyčiaus per naktį ir nieko daugiau negirdėčiau.

Romas Sadauskas. Eilėraščiai nuo ežerų

2015 m. Nr. 8–9 / dilgteli širdį kad tu jau sapnuoji tik išsipildančius sapnus vienas iš jų apie ežerus skendinčius ūkuose arba apšviestus saulės arba mėnesienos arba laistomus skaidriųjų vasaros liūčių ašaromis

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2015 m. Nr. 8–9 / mirusių sielų veidrodis
mėnulis absoliutus
amžinybės nulis
būties akivaizdoje kosminė
minčių riba kaip Dievo
daiktus medituojanti kalba

Petras Panavas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / Tokia vienatvė ir tokia tyla.
Tokia naktis, bekraštė ir beribė.
Juodam lange – tiktai galva žila,
Virš jos bevardė planetėlė žiba.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / mokytis žengti kandies žingsniu
per knygas, įsiklausant
į kiekvieną, net atsiliekančią
raidę, mokytis, netgi išmokti
sau pasakyti – esu neteisus,
nesugebėjau

Artūras Valionis. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / Kelios smulkios
tave gal apsėdo kas?
nelabai… tik rankas
kelios smulkios
kosmoso dulkės

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6 / o naktį liepų kvapas sutirštėja
ir vėjas debesis purius užkrės
tuo svaiguliu – ir sapnas pagilės
tikriausiai nuo pametusio galvelę vėjo –

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6 / kalbėk man tiek daug kad galėčiau tavęs neklausyti
nematyt kaip pasibaigia dienos ir mėlyna virsta į juoda
kaip ropščias į kalną pavargusi dievo karvytė
taip krenta vanduo tavo rankos lietum atsiduoda

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6 / Vienatve, kurtizane, ak, dieviškoji,
kas būčiau aš be tavęs? Tuštybių
tuštybė. O tu be manęs? Canto ,
žemė bevaisė, nugyventa žmonių
tuščiavidurių, poundų ir eliotų.

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Rožinis mano mirusioms meilėms

2015 m. Nr. 4 / Ir visas šitas rožinis dėl tavęs, mano neišdrįstas pripažinti
jausme, mano kaltės šešėli, mano gerklę užkišęs kamšti,
samanų gniužule, kai jis trypdavo prie mano klasės durų

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 4 / iš burnos išneria dylančio mėnulio kajakas
jame sėdi vaikas degančia gerkle
kurį maitinau savo sapnais
į jūrą tįsta raudona seilė

Zita Mažeikaitė. Baltoji mergelė

2015 m. Nr. 3 / Skersvėjis nusiaubtoj
Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioj.
Paskliautės freskoj –
vos įžiūrimi vienuoliai skustom galvom,

Justinas Marcinkevičius. Nespausdinti eilėraščiai

2015 m. Nr. 3 / Nesugalvotas gyvenimas! jis visados prieš akis
striksi ir šokinėja lyg būtų baltas ėriukas
pirmą sykį išleistas (ištrūkęs) į šviežią pavasario pievą

Rimas Užgiris. Vieno pasaulio skeveldros

2015 m. Nr. 2 / Rimas Užgiris (g. 1969, JAV) – poetas, vertėjas, redaktorius ir kritikas. Jo darbus publikavo įvairūs JAV literatūriniai žurnalai, interneto svetainės, kiti leidiniai. Jis yra knygos „How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets“…

Algimantas Baltakis. Gimtadienio posmai

2015 m. Nr. 2 / Ne mums – centrinės gatvės, asfalto keliai.
Mums – priemiesčio brukas, įmurę keliūkščiai prie raisto.
Mes galim netgi be kelio. Mes esam arkliai.
Nutempsim vežimą į patį pragarą, jei prireiks to.

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 2 / Migla rytais visas spalvas užglosto,
išbaltint bando vasaros skutus,
bet šie ne bąla, o iškart pajuosta
ir išskrenda pavėjui į pietus.

Gražina Kelmelytė. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 1 / Gražina Kelmelytė gimė 1993 m. Klaipėdoje, baigė „Baltijos“ gimnaziją, dabar studijuoja klasikinę filologiją (senovės graikų ir lotynų kalbas) Vilniaus universitete. Mokyklos laikais dalyvavo filologiniuose konkursuose…

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 1 / Šešiolika tankių eilučių
Sūrymo ir duonos
prie bėralo.
It permirkęs pelenas
ežero ledas, o laikos.

Rosita Abromavičiūtė. Eilės rudeniškiems simptomams gydyti

2015 m. Nr. 1 / Rosita Abromavičiūtė gimė 1992 metais Jonavoje, baigė Jonavos Senamiesčio gimnaziją. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja anglų ir lietuvių filologijas. Savo kūrybą, daugiausia prozą, publikavo „Pašvaistėje“, „Nemune“ ir kitur.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 12 / prieš savo valią prieš rašytą testamentą
prieš atsisveikinimą tylų su visais
prieš gydytojų prognozes prieš Tą Momentą

Gintaras Bleizgys. Urbino eilėraščiai

2014 m. Nr. 12 / ir jų baltos skarelės kaip cukrus
ir šypsenos mūsų kaip cukrus
gyvenime sūriame –

Vidmantė Jasukaitytė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 12 / Gelia dangų, kurį tada supai ant rankų, šokinėdama
nupjautoje pievoje tarp kupetų, baisiai gelia suluošintą
dangų, kur tebesiautėja sudraskytas vėjas, žūtbūtinai

Palmyra Petrauskaitė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 11 / Palmyra Petrauskaitė-Čebelienė (1923 09 18–2012 12 30) buvo viena iš Kauno poetų būrelio, apie kurį rašyta Vytauto Ambrazo-Dubindrio straipsnyje „Keturiese anapus rudens“…

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 11 / Be priežasties tyla, lyg ko netekti,
Žolynų žodžiais nelankstyt, bet šiuos
Iš tokio tolio, bet, netemstant naktį,
Saulėleidžiu siūbavo šlamesiuos.

Almis Grybauskas. Iš menkų daiktų daugsyk

2014 m. Nr. 11 / kai įkaitęs oras garu virsta
kažkur klapanus vidinius virpindamas
ir membranos numeruotais tonais alpėdamos

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 10 / Mes radom išgelbėtą moterį kiek per vėlai.
Ji gyveno daug metų. Glaudės bute netoli geležinkelio.
Po langu kas dieną žvangėjo platformos,
dūmai skverbės į bronchus. Vėlavo lietingas rytas.

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2014 m. Nr. 10 / mintis judėjo
taip dvasia tekėjo
į savo grožį amžiną tikėjo

*
sena karalystė juoda
ir skausminga būtis
ir ugnis alkanoji jos vergė

Stasė Lygutaitė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 10 / Didelis tavo pasaulis,
O tokios mažutės rankos
Likimui sutramdyti.
O tokios beribės erdvės

Gynė Dineikaitė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 8–9 / Ant palangės
balta orchidėja.
Apgaubia
ramybė iš dangaus.

Gintaras Patackas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 8–9 / Ir nieko nėr blogiau kai laivas skęsta net neišplaukęs iš gimtų krantų miniu čia kapitoną draugą kęstą aplenkęs žiurkes bėga pirma jų flotilijos vadai visi pastėrę šlovė anokia čia ir pareiga pasterizuotą pieną vien tik geria o junga…

Leonardas Gutauskas. Devyni laiškai tolimajam draugui J. A.

2014 m. Nr. 8–9 / Tad aš renkuos
Be atvangos
Pulsuojantį morfemų potvynį kilniuos žodynuos,
Upokšnių įlankas, kur naktį maudosi undinės,
Ir žėri žodžių perlai, rimų sagės deimantinės.

Paulina Žemgulytė. Tamsiąja puse. Eilėraščia

2014 m. Nr. 7 / Mano minutės
Susirenka
Prie pusryčių stalo,
Suraiko saldų ryto pyragą

Gvidas Latakas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 7 / Turiu jau griaučius
kitos knygos
raumenų dar nėr
mėsos – nė pauostyt
reikės gerokai palaukti

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 5–6 / miesto pakrašty, Antakalny, prie upės, tuščiam kely ant blizgančio
asfalto, rytą mano akyse raitėsi katinas, matyt, ką tik numuštas

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 5–6 / Miestas tvankus. Palypėjus į kalną skruzdė atsidūsta.
Lis (jeigu lis) tik rytoj, tad belieka tik laukti.
Vėjas per nugarą nugena sakinį Prousto.

Henrikas Algis Čigriejus. Vis jau kur nors kas nors

2014 m. Nr. 5–6 / Juk tyčia stumiuos taip iš lėto
Į pavasarį, kurgi daugiau, jei paklausi,
Ilgas kelias, smagu man svarstyt, kur keliauju,

Leonardas Andriekus. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 4 / Leonardas Andriekus – poetas, kunigas, vienuolis, redaktorius, visuomenės veikėjas, žurnalistas, meno kūrinių puoselėtojas. Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime Mažeikių apskrityje, mirė Brukline 2003 m. gegužės 20 d.

Artūras Valionis. Besirõpa (trumpas eilėraštis apie nežudymą, arba Vendetta chaná)

2014 m. Nr. 4 / Gimiau praktiškai čia, netoliese, trys cigaretės
Kelio, iškart po vidurnakčio, ankstyvą rudenį,
Buvo mane sukeitę; parsivežė, bet ne tą, likau

Donaldas Kajokas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 4 / ne, nebijau nelaukiu bet vis tiek
kai mano kambario duris praversi
ir paprašysi ar jėga priversi –
ramybės tau, mirtie

Mykolas Karčiauskas. Iš „Geomitologinio žemėlapio“

2014 m. Nr. 3 / ten lieka paskaityti tarp šventųjų gimusieji
kelyje viesulas keliasi užkanda žadą
rimsta moteris rami skaisti lyg išsimetusi

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 3 / po dulkėmis paslėpėm randus
mus uždengia dulkės – tegu
kad liktum pirmi prie išgąsdintų
prie tų kam pristigo jėgų

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 2 / Ėjo izvergai iš rojaus,
iš tos dundančios Rygos,
nešėsi krepšeliuos duonos
be pradžios ir pabaigos.

Virginija Kulvinskaitė. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 2 / žinau, galiu nužudyti tėvą –
ir tą auksiniais dantimis
ir tą su katiliuku ir binokliu –
be skausmo greitai ir visiems laikams
tereikia prasižioti ir blizgučiai tikrai nebus prastesni

Albinas Galinis. Iš Viešpaties dienpelnio LDK kanceliarijos raštininko Jono Mykolo P. dienoraščio. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 1 / Kaip Persėjas,
pridengtas Hado šalmo,
šuoliuoju ant sparnuotojo širmio
link išsipleikusios tuštumos –

Vladas Baltuškevičius. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 1 / jei nušautų –
nepadvėsiu
kaip šuva koks
patvory
kiek medaus!

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 1 / Simonas Bernotas gimė Kaune 1993 m. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą. Eilėraščiai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, „Poezijos pavasario“ ir „Slinkčių“ almanachuose.

Nijolė Miliauskaitė. Kelionė Karaliaučiun. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 1 / Iki šiol niekur nespausdintą Nijolės Miliauskaitės ciklą „Kelionė Karaliaučiun“ redakcijai įteikė studijų laikų poetės pažįstamas Albinas Vaivada, išsaugojęs 1968 m. pabaigoje darytą nuorašą.

Vytenis Imbrasas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 12 / Vytenis Imbrasas (1928–2008) daugiausia žinomas kaip dokumentinių filmų režisierius ir jų scenarijų autorius. Eilėraščius rašė nuo jaunų dienų, bet niekur neskelbė nesitaikstydamas su okupacijos metų konjunktūra.

Nijolė Daujotytė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 12 / pagaliau įsitikinau
žemė sukasi
sukasi greitai
ir vis greičiau

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 12 / Kambariai, kur gyvenom, nustemba, kai ten apsilankom.
Kalvos į kairę nuo gatvės neatmena žodžių,
kuriais dalijomės tąsyk, dirsčiodami per petį.

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 11 / Puikus yra speigas,
labai gražios malkos,
prasidedant mūsų žiemai.

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 11 / Toks, akies kur lėlytėj pamėlsta,
Ilgesys, toks, kur lyg sugalvos
Man forsitija: eina per miestą
Nukariaut – kas ne saulės spalvos?

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai. Iš užrašų

2013 m. Nr. 11 / Spausdinami tekstai – vieni paskutiniųjų Poeto kūrinių, rastų tarp jo rankraščių. Eilėraščius ir užrašų fragmentus surinko ir spaudai parengė Poeto žmona Gražina Martinaitienė.

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 10 / Šešias dienas kūriau eilėraštį.
Pradžioje buvo tyla, kurioje nejauku,
paskui buvo žodis, jo aidas.

Stasys Jonauskas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 10 / Atlėkė vėjas į miško palaukę,
Švilpė varnėnai lyg iš natų,
Laikrodis tyliai pro šalį plaukė,

Dalia Bozytė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 10 / Kai aš ieškojau rudenio radastų,
raudoni buvo dangūs po šalnų
ir linko žiedas tų šalnų pakąstas,
ir biro žiedlapiai ant akmenų.

Pranas Visvydas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 8–9 / Ūkanų globojamoj
Ramiojo pakrantėj naktį
Dunksančios cisternos
Ir žuvų ledinės akys sekė

Dovydas Grajauskas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 8–9 / žiūrėk, mylimoji, viskas dabar išaiškinta
argi negražu, meile tu mano, žiūrėk
dabar jau žinai viską, todėl žiūrėk
ką pridirbau

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 8–9 / motinos rankose – liepsnojo laukas rugių – ugnies – iki pat horizonto –
skaudėjo lig dugno akis – absentas uždegė skruostus – ir kiečiai
siūbavo tiršti – lyg vaizdą nelaimės plukdytų – į deltą – kur ant akmens –

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 8–9 / Pagyvenęs žmogus
turi daug mažų dalykėlių,
kuriuos vis nugula dulkės.

Marija Macijauskienė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 7 / Pasiklydus pievų ilgesy
Kaip jurginuos prie namų esi.
Glaudžias siela prie senos kalbos
Prie drobelės, močios išaustos…

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 7 / Vis dar kabo atkraginęs galvą, klausosi juodų tapetų
šnarėjimo. Vieną akimirksnį beveik pagalvoja,
kad šviesos siūlas, pro mažą skylę patekęs į vidų,
dar galėtų viską suraišioti.

Aidas Marčėnas. Jazminui ir varnalėšai

2013 m. Nr. 7 / visom žvaigždėm alsuoja slėnis, brydė
pro debesį matytųs dar gerai
čia, kur senoj jaunystėje paklydę

Romas Daugirdas. Dulkių pripumpuotos lėlės

2013 m. Nr. 5–6 / O gal tai ruduo atsisveikina, kai nuvysta ant sienos žiedas depresijos. Kasdienybė lyg kamera nepraleidžia garsų iš kalno viršūnės. Ir baimė jungia kaip vanduo nutrūkusį elektros laidą tarp tuštumos ir mus įsiurbusio verpeto…

Dainius Dirgėla. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 5–6 / tuščias inkilas
varnėno melodiją
švilpauja vėjas

Vytautas Stankus. Skaičiai

2013 m. Nr. 5–6 / eik tu, ką, rimtai? mes gi su juo
dar vakar kartu sėdėjom,
linksmas buvo, šmaikštus…

Jonas Jakštas. Buvau ir tau sukurtas

2013 m. Nr. 5–6 / Kas gi šaukia tave? Kuo tave gi vadina?
Į save, į jau buvusią, kartais grįžti?
Bet jau skiria mus vandenys, girios, ledynai.
Metai plaukė ir plauks nekalti, priblokšti.

Ineza Juzefa Janonė. Nors į sopulį dėk

2013 m. Nr. 4 / Tavo kūnas
menkiausias jo įlinkis
manyje įsikirtęs
Tavo delnas
glamonėjantis

Jonas Mačiukevičius. Paskutinieji eilėraščiai

2013 m. Nr. 4 / Skauda. Visus sąnarius skauda beviltiškai.
Aš maniau, kad tik dvasios skaudėjimą kęsti sunku.
O dabar jau žinau, kad paryžių ir pilviškių

Remigijus Gražys. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 4 / Ne tokios didelės mūsų nuodėmės,
Nereikia, močiute, mums pogulio.
Lai dūzgena sapnai lyg kamanės,

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 3 / Salėj
kai palieku realybę
Prosperas
turi pereiti

Lidija Šimkutė. Mįslingi laiškai

2013 m. Nr. 3 / LYNOJANČIĄ VASARĄ
eidama Vilnelės pakrante
užtikau tavo šypseną
šakoto medžio kamiene

Donaldas Kajokas. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 3 / drakono žingsneliais
   minkštais nedrąsiais
žinau kad ateina
   nežinau kas įeis

Julius Keleras. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 2 / galėtum prieiti arčiau, tik nieko nepamatytum:
bedugnis tamsos kraštas, nesigirdi lengvabūdiško

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 2 / Moterys spaudžias artyn,
kiekviena su savo viltimi
ir prašymu.

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 2 / Kitapus griovos
kas dieną vyko šventės,
ir grodavo orkestrai prašmatniausi,
ir traukdavo procesijos alėjom,

Gintaras Patackas. Mažoji dieviškoji Co. Pragaras

2013 m. Nr. 1 / Jie vakar susitiko blusų turguj nors
priešinosi tam visi klanai grupuotės
gaujos frakcijos agurkai ir pomidorai
buvo dar tenai o aš vėliavėle iš tolo

Deimantė Bandzevičiūtė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 1 / Deimantė Bandzevičiūtė (g. 1989) kilusi iš Žaslių miestelio Kaišiadorių r. Šiuo metu studijuoja Lietuvos edukologijos universiteto literatūrologijos magistrantūroje.

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 1 / Taip, artinas žiema, ir ima šiauštis
alyvmedžiai po debesio apklotais.
(Čionai derėtų kreipinys: „Bičiuli

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 12 / kur tavo plaukai mylimasis
kur tavo plaukai kur tavo akys
kur buvo tavo akys

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 12 / kūno dykumą
kurią pereiti
reiks viso gyvenimo

Vladas Braziūnas. Laiko pakrašty

2012 m. Nr. 12 / nuo tada, kai pradėjau gyventi atgal
su jaunais vėlei jaunas, tarp senių nesavas
sulėtėję, apsunkę vos sunkėsi vandenio žvilgsniai

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 11 / Iškūrenęs savo pirtį,
aš sėdėjau nuobodus,
kankinau nekaltą svirplį,
kad jis kaltas, kam lietus.

Valdas Gedgaudas. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 11 / Ir kaulus laužia vėl ir vėl adventas
ir upė tamsmėlynio vėjo sušiaušta
ir vėl lietus ir vėl tamsos puantais
nukaukši gruodis lyg susenusi primadona

Jonas Juškaitis. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 11 / Aš ateinu tas pats kaip visados
Prie tavo kapo, žingsniai po ilgos
Tylos, tik nusiskusti nė barzdos
Nespėjau nuo vargų lyg nuo ligos.

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 10 / tik vėjas įpučia žariją boružės
narve ugnies, kurį apgraužė lietūs,
tavam sode tik papartynai

Vainius Bakas. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 10 / Diena bus šilta, debesuota, o protarpiais lis –
tikriausiai prapliups vėl visai ne laiku ir tik vietom.

Stasė Lygutaitė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 10 / Artėjantis vakaras
Patamsina prieblandą,
Paikas, nedoras minteles
Žmogui į galvą suvaro.

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 8–9 / Ir tavo, mokytojau, rimai, regis, blėsta,
Kaip silpsta ankančio pilkšva akis,
Kurią aptraukia miglos ir išplėštas

Gynė Dineikaitė. Tą valandą

2012 m. Nr. 8–9 / Šį rytą, kai išslydau
iš laiko ribų,
girdėjau saulėtekio giesmę –
paprastutę, tarsi griežlės.

Robertas Keturakis. Juodkrantės dienoraštis

2012 m. Nr. 8–9 / Šių eilėraščių autoriumi galėjo būti
kalnapušių žiauri ugnis išdriekus
vilnijantį besotį kūną
nuo vandenų lig vandenų

Julija Almanis. Jūržolių giesmė

2012 m. Nr. 7 / Mano sesė jūros druska jau pavirto,
mano broliai – balti angelai.
Miega boružė saulėtoj smilgoj.
Mes nematėm, kaip tu išėjai…

Lidija Šimkutė. Baltos vaivorykštės

2012 m. Nr. 7 / jis mąsto
apie žmonių gyvenimus
stebėdamas buto langus

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 7 / dangus toks tyras
tyrų tyras
padangė
jau skaisti skaisčiausia

Paulina Žemgulytė. Nida. Paskui keliaujantį smėlį

2012 m. Nr. 5–6 / O dabar kaip sparnai
Iš nebūties sumosuoja
Ir šešėlį nuveja,
Niaukusį atmintį.

Rasa Kutkaitė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 5–6 / Rasa Kutkaitė gimė 1971 m., baigė Utenos 4-ąją vidurinę mokyklą ir Vilniaus dailės akademiją. Dirba dizainere, restauruoja sienų tapybą. Skaitytojams pažįstama iš publikacijų „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“…

Stasys Stacevičius. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 5–6 / Toli nuo žmonių moters balsas gražus –
radijo laidoje apie miestus vaiduoklius –
pagražina likusius mano grašius.

Aidas Marčėnas. Ištrupėjusios erdvės

2012 m. Nr. 4 / pavasarėjas –
jau greitai mieste linksmos
mergiotės išsprogs –

Vytautas Stulpinas. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 4 / Kupletai
šėlsta ir lėbauja.
Iš tyko
pasiveja pėdos.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 4 / pilni namai svetimų daiktų –
kam juos atiduot? kam
patikėt praeities mėnulius
ant nugulėtų pagalvių?

Vytautas Kaziela. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 3 / nėra nei skaistyklos
nei pragaro
atliekų perdirbimo fabrikas
rekonstruojamas
modernizuojamas
dabar ir per amžius

Andrius Patiomkinas. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 3 / Dvi beždžionėlės, šuniukas, pingvinai,
braškės, varlytė, žirklės, kačiukai,
uogos, trys triušiai, arkliukai,

Leonardas Gutauskas. Lėlių pasaulyje ir mes tik lėlės

2012 m. Nr. 3 / Lėlių pasaulyje ir mes tik lėlės
Šilkiniais siūlais valdomos erdvioj
Šekspyro scenoj kur artistai – vėlės

Laima Kreivytė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 2 / Laima Kreivytė gimė 1972 m. Vilniuje, 1995 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, 1999–2000 m. studijavo Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje ir Europos…

Arvydas Genys. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 2 / Tiesiog tarp Žolinės ir dangiškųjų Svarstyklių
jau rudeniop ir prasideda tas giedras metas
atlekia pavėjui gėlynų geliančios sėklos

Tomas Arūnas Rudokas. Kai kareiviškais batais ateis angelai

2012 m. Nr. 2 / Ant bilijardo stalo sėdi klounas,
Jis bilijardo žaist nemoka.
O gal tas klounas – mano klonas,
Pabėgęs iš namų klasiokas?!

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 1 / Dabar ramu, tik nedrąsu puikuotis,
kad gyvenu kitaip nei gyvenau.
Tamsybėj tvenkiasi kažkas – gal votys,
gal ugnys ir lava? Aš nežinau.

Goda Gurinskaitė. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 1 / Gimiau 1994 m. Vilkaviškyje. Vaikystę praleidau Suvalkijoje (Virbalyje), kur gyvenu ir dabar. Mama – dailės mokytoja, tėtis – akmentašys. Pradinę ir vidurinę mokyklas lankiau Virbalyje…

Donatas Petrošius. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 12 / Kalnas galvijų nuėstas – vis dar žalias, bet jau be sąmonės.
Vietos neberandu – bene laikai keisis, bene man gaila ko?

Liūnė Sutema. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 12 / Žydėkit, pienės, žydėkit –
Mano pasauly jūsų niekas neskriaus
nekeiks nenuodys ir neišraus
tik nelaukit ir pražydėkit

Valdas Gedgaudas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 12 / O jeigu pavyzdžiui taip:
drebulė – vyriausioji eglės dukra
kraujomaišos gendantis vaisius

Tomas Tranströmer. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 12 / 1974 m. Nobelio premija buvo apdovanoti du švedų rašytojai, prozininkas Eyvindas Johnsonas (1900–1976) ir poetas Harry’s Martinsonas (1904–1978). Kilo nemažai ginčų, diskusijų. Švedų akademija, skirianti Nobelio premiją…

Ineza Juzefa Janonė. findere caelum aratro

2011 m. Nr. 11 / veido bruožai
akys ranka
šešėliuota vieta kaktoje
kūnų sąlytis

Asta Skujytė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 11 / Gesinti, gesinti žvilgsnį
žiūrint į ledą, žiūrint į sniegą
(nežiūrėk į save, nes iš karto sudegsi)!

Antanas A. Jonynas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 11 / prisimerkęs vakaras laido
seną ironišką sąmojį
ir į mano veidą
įrašo tavąjį

Marija Macijauskienė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 10 / Karo lauko vežimais,
Karo lauko vežimais
Lekia Laikas.

Paulius Norvila. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 10 / ankstų rytą prisimeni viską,
apžvelgęs galėtum paliudyti, kad
penktame šio namo aukšte
tavęs laukia mergaitė,

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 10 / Ir Ta, kuriai paklūsta sūkuriai,
iš marių dugno inkarus išrovę,
kuriai liepsnoja skliauto žiburiai,
pripildę neužmatomą šventovę

Haroldas Baubinas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 8–9 / Haroldas Baubinas gimė 1992 m., baigė Ukmergės J. Basanavičiaus gimnaziją, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja vaizdo režisūrą. Kūrybos publikuota „Šiaurės Atėnų“, „Nemuno“, „Naujosios Romuvos“…

Julius Keleras. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 8–9 / suaižėjęs, nusitrynęs, užmirštas kelias:
kurgi ta perėja į kitus pasaulius

Jonas Juškaitis. Nusigandusi širdis

2011 m. Nr. 8–9 / Ten mudviejų vaikystės balsas plonas
Kaip vienas… kaip atskirti negali.
Ir praeitis lyg senas patefonas

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 7 / ten nepakvies
ten turbūt
nesuspėsim
giljotinai apnuogint

Vacys Reimeris. Epifanijos

2011 m. Nr. 7 / Nebe pusiaukelė, deja… Kaip kitados bylojo Dantė,
mums lemta atsidurt tamsiam, nykiam miške…

Leonardas Andriekus. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 7 / Visi publikuojami Leonardo Andriekaus (1914–2003) eilėraščiai rasti asmeniniame poeto archyve, esančiame Pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno. Spaudai iš autentiškų rankraščių ir mašinraščių parengė Dainius Sobeckis.

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6 / Aš pasispiriu toliau nuo viso šio trumparegiškumo.
Toliau nuo šio nebylaus kraštovaizdžio.
O vėlų vakarą susapnuoju kadais aprašytą skroblą.

Virginija Kulvinskaitė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6 / Virginija Kulvinskaitė gimė Vilniuje 1983 m., mokėsi Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje, Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas. Šiuo metu VU magistrantūroje studijuoja intermedialumą.

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6 / realumas realybė ir visos kitos
fikcijos paukščiukas kuris
gulėjo prie namo negyvas po žiemos

Vaiva Ružaitė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 5 / Vaiva Ružaitė gimė 1988 m. Vilniuje, vaikystę praleido Pagramančio kaime (Tauragės r.). Mokėsi Vilniaus J. Basanavičiaus vidurinėje mokykloje ir Vilniaus licėjuje.

Tomas Arūnas Rudokas. Veidrodiniai kariai

2011 m. Nr. 5 / Pasirodė kare –
Veidrodiniai šarvai,
Širmo žirgo nėra!

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 5 / Tie, kurių nebėra,
Žiūrėjo į mano langą.
Kartu su manim
Klausės

Artūras Valionis. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 4 / sunkiai stūmiausi per asfalto ir smėlio mikstūrą,
išragavau žemių, žolės ir akmenukų kokteilius,
vos paspėjau su jaunesniais

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 4 / Svečiai jau išėjo. Taurė
Pusiau nugerta,
Lyg kažkas dar turėtų sugrįžti.
Bandau nustatyt,

Diana Šarakauskaitė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 2–3 / tai tik ąžuolų girios šaknimis aukštyn išverstos
kirtėjų genėjamos rankos aimanos naktimis tau girdisi
ir jų sielos sukabintos išdžiautos Dievo baltuose prieangiuose

Jonas Jakštas. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 2–3 / O laiko daug, o šitiek daug jo išeikvota.
Suskaldyta, susproginėjusi šviesa
skeveldromis apmėtys tylų medžių guotą.
Rytais ant riešo žiburiuos rasa.

Stasys Stacevičius. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 2–3 / Paskutinių Merkinės pagonių – kol kas – neprakeiktas,
į naktį, kur tavo vėlė gal nebus nebyli,
greitai išsiųstas būsiu. Ir tapsiu labai seniai baigtas –

Rasa Milerytė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 1 / Rasa Milerytė gimė 1988 m. Anykščiuose. 2008 m. baigė Anykščių Jono Biliūno gimnaziją. Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją. Vilniaus universiteto studentų kūrybos konkurse „Filologijos ruduo’2010“ poezijos sekcijoje…

Rasa Rasimaitė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 1 / Rasa Rasimaitė gimė 1990 m. Prienų rajone. Baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Nuo 2009 m. Vilniaus universitete studijuoja vokiečių filologiją. Vilniaus universiteto studentų kūrybos konkurse „Filologijos ruduo 2010“ poezijos…

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 1 / Dovilė Kuzminskaitė gimė Vilniuje 1990 m. Baigė Vilniaus Tuskulėnų vidurinę mokyklą, šiuo metu Vilniaus universitete II kurse studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą. Eilėraščiai publikuoti Poezijos pavasario 2008 ir 2010 m.

Eugenijus Ališanka. Pačiam sau

2011 m. Nr. 1 / tokiems tik važiuoti ir važiuoti
iš vieno lietaus į kitą
keisti traukinius kai baigias anglis

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 12 / – o kodėl lūpas išrietęs liūdesys?
– todėl kad sapnui žiūri į dantis,
o aš stoviu ant galvos kojomis aukštyn!

Gintaras Patackas. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 12 / Braižyklė durklas saulės sistema
Ir gomurinis garsas iš žaltvykslės
Ir būtų linksma jei nebūtų liūdna

Vytautas Kaziela. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 11 / žvaigždės užgeso
ir mirė kažkas manyje
amžinas vėjas
ir tylinti fleita prie lūpų

Aldona Elena Puišytė. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 11 / Žinau: yra Gailestingasis, kuris audras nutildė andai ir saugiai
ėjo ežero paviršium. Sėdėjo Jis prie vakarienės stalo ne su didžiūnais
išdidžiaisiais ir ne su teisuoliais fariziejais

Lidija Šimkutė. Lietaus spalvos

2015 m. Nr. 10 / NENUSIGRĘŽK
nuo raudonos cigaretės
sidabro kandikliu

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 10 / Purpčioja paukšteliai
už storų stiklų,
ką man šneka, gieda,
nieko negirdžiu.

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 10 / rytoj čia kalendoriai negaliotų
tačiau rytojais tik vadinome vaikus
kurių pradėti niekad neišdrįsom
išlyki liūtimi, išlyki visas
o gailiai gęstanti ugnis primins namus
kažkur tarp apleistų pakrantės grotų

Juozas Marcinkevičius. Esu aš kelias…

2010 m. Nr. 8–9 / Ak, kaip prie mano ežero
Meldai gražiai sužėlė…
Virš begalinio žalio –

Julius Keleras. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 8–9 / dulkės sustingusios ant pianino,
ant palangės, mamos nušluostytos
dulkės, matai jas fotografijose

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 8–9 / Ernestas Noreika gimė 1989 m. Pravieniškėse. 2008 m. baigė Rumšiškių A. Bara­nausko vidurinę mokyklą ir stojo į Vilniaus pedagoginį universitetą. Studijuoja lietuvių filologiją.

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 7 / likimo hieroglifai šviesą palieka ant pirštų
apniūksta žiedai – tik sau jie skambėti tegali
nereikia varpų, kad nebylumą išgirstum

Paulius Norvila. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 7 / nieko nereiškia,
nes gal juk visai nepažįstam viens kito
ir suvedė mus atsitikimai,

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 7 / Negaila mintim,
vis užklystančiom
apie nebūtį.

Rimvydas Stankevičius. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 5–6 / Tas krislas aky –
Tas krėslas balkone…
Ar galėtum atkurti vaizdą
Su jame skendinčia

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 5–6 / Geriu žalią šviesą žolės atsiskyręs toli
nuo draugų kur išmiršta ar sensta kely

Stasys Stacevičius. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 4 / Retai
dėl tavęs aš pravirkdavau vynuogėm,
ir tom akimirkomis
pragiedrėdavai.

Aidas Marčėnas. Lyrika

2010 m. Nr. 4 / daiktas liūdnasis
esu rankose tavo,
menamas kloune
       Iš dievų taupyklės cirko

Lidija Šimkutė. Koptų šviesa

2010 m. Nr. 3 / Brandenburg groja
geriu arbatą
galvodama apie aguonas
prisimenu

Valdemaras Kukulas. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 3 / Nieko neprigyvenau. Net atminimo.
Net prakeiksmo. Nieko neliko. Draugai
Seniai su manimi. Bent jau priešų

Justinas Marcinkevičius. Iš natūros

2010 m. Nr. 3 / kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis

Algimantas Baltakis. Su savim tamsoje

2010 m. Nr. 2 / Širdį nešies
Lyg indą sukultą
Per siaurą, kabantį tiltą.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 2 / Tų laiptelių tik trejetas iki priebučio,
o staiga suspindo kitaip,
tarsi kitoj šviesoj, kuri laiko daiktus,
išplėštus iš užmaršties senose fotografijose,

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 1 / saulė atsitrenkė į mane ir esu vienas
pilnas tavo kapas gėlių ir debesys
žydi sustingę
ir sakau mama viskas

Ramunė Brundzaitė. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 1 / Ramunė Brundzaitė gimė Vilniuje 1988 m., baigė „Šaltinėlio“ vidurinę mokyklą. Pirmoji eilėraščių publikacija pasirodė 2005 m. Dalyvavo Rašytojų sąjungos „Vasaros akademijos“ kūrybinėse dirbtuvėse.

Algimantas Lyva. Laiko nuošliaužos

2010 m. Nr. 1 / krenta sniegas
kiauri batai ryja purvą
be varlių choro dūsta bala

Jonas Jakštas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 12 / Ir nuo šitos keistos, valdingos valandos
pasijuntu, lyg būčiau pasiklydęs tyruos.
Mana dvasia prieš smėlio audrą irias, irias…

Marius Burokas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 12 / baldai spaudžiasi pasieniais
lyg įtartų mane
turint kirvį

Vladas Baltuškevičius. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 11 / tai, kas prarasta, atskrenda
skrenda
iš žiojėjančios metų
bedugnės

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 11 / Mažytis paukštis nuo šakos
silpnus sparnus išskleidęs skrenda
per pilkąją rudens legendą,

Jonas Strielkūnas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 11 / Mažytėj tuščioj kavinėj manęs neprisimena niekas,
Kadangi ir ta kavinė praėjusiam šimtmety dingus.

Tomas Arūnas Rudokas. Arčiau rudens. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 10 / O kaip nuramint savo sielą?
Kaip jūrą ar audrą – kartu?
Kodėl sielos bangos pašėlo?
Pašėlai, undine, ir tu!

Gintautas Iešmantas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 10 / Šis parkris ant žemės
Ir apsigobs tamsa, ištryškus
Vienišumo ašarai.

Tomas Venclova. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 10 / Mums buvo lemta vynmedžius genėti
ir ręsti stogą iš Libano kedrų,
ir degti nenumaldomoj liepsnoj.

Jonas Mačiukevičius. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 8–9 / Atsakymas sklando po erdvę,
Kur žydi baltai obelis.
Mes turime pavardę, vardą…
Bet kas iš tų žodžių išliks?

Viktoras Rudžianskas. Uždraudei sapnuoti dykumą. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 8–9 / kai palmės šešėlis paklaus
ar jau visą gomurį išgraužė
troškulys

Gytis Norvilas. Poezija

2009 m. Nr. 7 / – pateisink savo buvimą…
– man šiandien būtinai reikia grįžti namo.

Donatas Petrošius. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 7 / ar tai jau eilėraštis – ne tai tik
tavo skausmas vulgarusis

Alis Balbierius. Iš „Trieilių“

2009 m. Nr. 7 / Neieškok
lotofagų šalies:
ji tave susiras…

Rimgaudas Valentinas Graibus. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 5–6 / Kraujagysles užkimšo
neapykanta, nesusikalbėjimas,
pavydas, nemeilė.

Algimantas Mikuta. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 5–6 / Mane atpažįsta
iš seno nušiurusio dėklo,
vargu ar kas nors beprisimena
mano amatą, vardą.

Valdas Gedgaudas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 5–6 / Nesugyjančiame sutemų kateteryje
baltas krešantis pušynas:
jūros pirštinėje
juodos mano plaštakos
pilnos dangaus parafino

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 4 / Stovėjo priešais mane
Žydintis medis.
Pilnas vasaros vėjo

Lidija Šimkutė. Kažkas ištarta. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 4 / įeina į kiekvieną celę
ir augalo gyvybę iš
pirmykščio žiedo garso

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 4 / ir vis tiek pasisėmei,
Dieve, tą didelį sunkų
žmogų, kuris nesuskydo

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 3 / nes sugrįžus strėlė
vibruoja alergiškai
apie išverstą sapną
lyg kailinius

Mykolas Karčiauskas. Kraujo brasta. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 3 / mažoji roma
uždraustas kraujo šmeižtas
juodajam mieste

Algirdas Vaseris. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 3 / Ir, kantraus dosnumo pilna,
Į problemų vaivorykštę žvelgia
Tarsi siela močiutės:

Marija Macijauskienė. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 2 / Anais laikais ji ėjo iš rankų į rankas
Ne tik tame kaime, kur būdavo apsistojus,
Bet ir kituose, ir miestelio ponams

Gintaras Patackas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 2 / tyra širdim – ir būsi tu nesuprastas
skardžiu balsu – ir būsi tu neišgirstas
skvarbia rega – ir būsi tu nematomas
aštria klausa – ir būsi nutylėtas

Valdemaras Kukulas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 2 / Neprašau nieko: many pačiame
Yra visi akademikai, kardinolai,
Laureatai poetai. Jie žino, ką kalba,

Sigitas Parulskis. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 1 / paprasčiau tariant
to, ką dabar mes taip neišradingai vadiname meile
ir niekad nežinome, kokio keršto pritvinkę
žodžiai mus pasiekė iš mirusios mūsų tėvų atminties

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 1 / Nerijus Cibulskas gimė Kaišiadoryse 1987 m., šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją. Eilėraščių publikavo „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“, almanache „Poezijos pavasaris’2008“.

Alma Riebždaitė. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 1 / žodžiai dyla ir riečia kaklus
gulbė tik panaši į gulbę
iš porceliano

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 12 / Kodėl neužtikau Homero sakinio
kur šukuojami moterų plaukai
nelyg hiacintai?

Henrikas Algis Čigriejus. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 12 / O kaštonai jau žiebia savąsias žvakes – pažiūrėk į kaštoną,
Šiandien jis skaisčiai dar žalias, o kai nusileis ten šarka

Dalia Tamošauskaitė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 12 / Atminčiai
Svarbu
Spalva, o ne
Svoris.

Vidas Morkūnas. Nekropolių šviesos. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 11 / štai ir nubrėžtos visos klystkelių kreivės
nemalonių pokalbių išklotinėmis
apmuštos nebegyvenamos sienos

Dovilė Zelčiūtė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 11 / Pamaniau
galėčiau
tau virti pietus
šluostyti dulkes

Asta Skujytė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 10 / Asta Skujytė 2008 m. baigė Pasvalio P. Vileišio gimnaziją. Šių metų 40-ajame Respublikiniame jaunųjų filologų konkurse už savo poeziją buvo apdovanota paskatinamuoju raštu.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 10 / turiu dar laiko, kol atsivers jūra,
kol kažkas atrakinęs mano duris
nebeatsiprašys,

Vytautas P. Bložė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 10 / kad likčiau tik tuo, ką pasakiau
potekstėm ir mįslėm, kad likčiau gyvas
kuo neatsivėriau (neišdrįsdamas) ir ko neužčiuopsi raidėse

Rimgaudas Valentinas Graibus. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 5 / o tu vis dar bandai
jį restauruoti.
Tau patarimais
padeda vaistininkė.

Sigitas Geda. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 4 / paskui balsai tie susidvejino, jų aidas…
O kas jums rūpi? Mano būvio temos,
kurios nebent varlėms akis apdumt galėtų…

Paulina Žemgulytė. Slaugos ligoninė

2008 m. Nr. 1 / Ir poryt.
Iki stotelės – ligoninė,
Kur pulkas paliegėlių
Senkančiais proto likučiais
Praaušus dar stengiasi atpažinti
Iš tamsos išplaukiantį daiktą –
Spintelę, basoną ar lazdą.

Mantas Gimžauskas. Kosmosas ir l8pda=iai

2007 m. Nr. 10 / Šis eilėraščių ciklas yra sumanytas prieš pat poeto mirtį ir iškeliavęs į Chariotiškes kietojo disko pavidalu, šis kūrinys dabar šauna į dar nelabai žinomą lietuviškos poezijos eterį. Kaip raketa be piloto.

Robertas Keturakis. Dešimt eilėraščių

2006 m. Nr. 12 / Skurdus karstukas ir saujelė tų
kurie tave – kaip sakoma – palydi
tarp medžių apsnigtų šerkšnu dengtų lentų

Kęstutis Navakas. Iš nežinomo poeto dienoraščio

2006 m. Nr. 4 / lyg matyčiau dumsias dėmes miegamajam kur kadais gulėjo mano žaislai. aplink juos jau tada
saulė spalvą išėdė. iš ko statyti savo pilis bei mėsmales? iš kokio sutirpusio cukraus? tie laikai lyg sukniubę. nuo vėliavų svorio.

Ilzė Butkutė. Eilėraščiai

2006 m. Nr. 1 / Vaikystėje tėvai drauge su pasakomis man skaitydavo ir eilėraščius. Mama prisimena, kad eiliuotai pirmą sykį prabilau būdama pusantrų metukų, kai, paguldyta pietų miego, negalėjau užmigti.

Kęstutis Navakas. Sonetai

2005 m. Nr. 3 / mes išgalvojom po šalį kiekvienai
šio pasaulio briaunai: kiekvienai
krypčiai visus jos kelius išmelavom
kiekvienas su savo gaubliu mes
sėdim Trapaus punktyro kavinėj

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 3 / Anapus miglos,
Alksnyne,
Atokiau nuo tako,
Kad niekam neužkliūtų,

Justinas Marcinkevičius. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 3 / Vingiuodamas, į kalną kilo takas
mažai kieno bevaikštomas. Žolė
lyg vesdama, lyg rodydama kelią,
uždusus bėgo prieš akis, trumpam

Eugenijus Ališanka. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 2 / anais laikais, kai ėmė vertis smegduobės, lietuviams nieko kito nebeliko, kaip kraustytis po žeme, iki šiol gali atpažinti kokiam berlyne, vaikšto prisimerkę, pilnom kišenėm molio, tai kur ten žodis betilps, pirštais susirodo,

Algimantas Baltakis. Vėjo aimanos. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 2 / Kad išgirstum
vėjo aimanas,
reikia,
kad gyventum ant kalno.

Jurga Ivanauskaitė. Kelionė į Indiją. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 2 / vilks paskui save sunkias ir žvangančias
interpretacijų grandines,
ką apie tai pasakytų Freudas, o ką – Jungas?
Kas tuos sužeistus gyvius, kas mane išgydys?

Sonata Paliulytė. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 1 / Išsirausus olą, būsiu neprijaukinama lapė. Pašiaušiu kailį, nusmailinsiu ausis, prašiepsiu dantenas, nagus išsigaląsiu, tūnosiu tyliai ir nelauksiu.

Aldona Elena Puišytė. Vakaro vigilijos

2005 m. Nr. 1 / Dabar tariu: palaimintos amžiams tebus žibuoklės ir laukų lelijos, skaidrūs šaltinių vandenys, ūksmėtosios giraitės, saulėtekiai, kuriais grožėjaus andai, oras, vidurdienių kaitra, darbai ir nuovargis…

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 1 / tapęs vienišas galutinai nušviesėjai, meilės lyriką kurti ėmeisi, gailėjaisi kompozitoriumi nepasidaręs jaunystėje, senas dabar jau ir aš, šitiek metų praėjo ir sunkiai bepamenu mus – apkurtusias…

Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2004 m. Nr. 12 / Tą akimirką kai jau atrodė teks griūti šalia
vakaro medžio kur paukščiai tarp lapų šlamėjo
išniro žmogus žiponėlį sujuosęs balta virvele –
užsuki nakvynės brolau tiek kelio nuėjęs!

Vytautas P. Bložė. Žiemos prirašyti lapai

2004 m. Nr. 12 / žiūriu pro langą: kur jie? mano ąžuolas, uosis, išstybus vyšnaitė, vargani šešėlio nusiaubti krūmeliai? žaliųjų mano vasarų Dharma, kur visa tai? tik šakų skeletas jokio šešėlio, tik stingdanti saulė persmelkianti viską

Justinas Marcinkevičius. Eilėraščiai

2002 m. Nr. 1 / diena atodrėkiu rūku lijundra
ilgai ir sunkiai nėrės iš nakties
iš tūkstantmečio ir iš amžiaus

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

1998 m. Nr. 12 / Eilėraščius nusirašinėju nuo anksčiau parašytų,
nuo fotografijų, nuo savo gyvenimo,
nusirašinėju nuo vandenų,

Nijolė Miliauskaitė. Eilėraščiai

1998 m. Nr. 7 / tyla / prieš pradedant skaityti
„Bhagavad-Gitą“ / kai brahmano delnas padėtas šalia
knygos, jau atverstos reikiamoj vietoj

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

1996 m. Nr. 3 / Naktis. Bevardė, laukuos pasimetus stotelė.
Tuščia ir šalta. Tik budėtoja
eina išilgai bėgių iškėlus žibintą.

Nijolė Miliauskaitė. Atsisveikinant

1995 m. Nr. 8–9 / apleista, užmiršta vieta
gal tik netyčia
kokie įsimylėję
kartkartėm užklyst galėtų

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

1995 m. Nr. 8–9 / Esi to verta, Margarita!
Tik menas ir veidrodžiai
yra atgręžti amžinybėn –
ir kūnai pavirsta šedevrais.

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

1994 m. Nr. 12 / kambarys juos dar stabdo varpeliais
– iš lėto spraga degdami didžiulėje
japonų saulėje – klausausi man mestos
žalingos tuščios tylos tik tak
ausyse tebesmilksta keli negrabiai
užgesinti pokalbiai

Nijolė Miliauskaitė. Eilėraščiai

1994 m. Nr. 5 / tavo valandos, beveik kad jau pamirštos
tolimoj pakrantėj
kasdien vis labiau rudenėjančioj

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

1993 m. Nr. 7 / Po daug dienų atsiverčiau poezijos seniai skaitytą knygą.
Po daug dienų lyg būčiau grįžęs į namus

Nijolė Miliauskaitė. Eilėraščiai

1992 m. Nr. 12 / namų apyvokos daiktai, patvarūs nuzulinti daugybės rankų rakandai patikimi, tvirti kada jau virtę pelenais kasdieniai net nepastebimi darbai ir skudurinė lėlė, numylėta, nublukus užkimus nuo lojimo Bitė kaliausė, įkelta į vyšnią

Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai

1992 m. Nr. 6 / Neįtikėtina, kad šitiek žmonių išmirs
gana greit – po kelių dešimtmečių
gyvų nebus nė vieno.

Sigitas Geda. Eilėraščiai

1991 m. Nr. 2 / Tai todėl dabar aš vienas imsiu staugti,
šaukti, verkti, dusti, aimanuoti,
kad visi kaip vienas kalbininkai
baigia jau papjaut lietuvių žodį.

Alvydas Šlepikas. Eilėraščiai

1991 m. Nr. 1 / Alvydas Šlepikas gimė 1966 metais Molėtų rajone, Videniškių kaime. 1984 metais baigė Videniškių vidurinę, vėliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje PTM, tarnavo Tarybinė­je armijoje, dirbo „Elfos“ gamykloje tekintoju.