literatūros žurnalas

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 11

* * *

kodėl rašau?
kad tu mane perskaitytum

 

* * *

Viskas beveik taip pat, kaip iki šiol.
Tik kai jau visai blogai, nebėra
kam paskambint ir pasakyt –
„nesirūpink, laikausi puikiai.“

 

* * *

betgi juokingas užsiėmimas,
kai pagalvoji:
kas rytą valau dantis
savo kaukolei

 

* * *

Rašė tai nu žiauriai gerai, taip savotiškai.
Ir dar ranka rašė, tikru rašalu ant popieriaus,
įsivaizduoji. Buvo laikomas geriausiu
savo kartos poetu. Ir staiga viską metė.

Sako, galutinai išėjo iš proto. Gyveno
kažkokiam vienkiemy. Paskui numirė, per
karantiną. Pameni karantiną? Bet ne nuo to,
kažkaip kitaip numirė, lyg ir nuo skrandžio.

Ieškojom paskui rankraščių, būtumėm
išleidę, jau ir paramą buvom gavę, bet
taip ir neradom nieko, gal prieš mirtį
viską sudegino.

Radom tik kažkokį atseit mokslinį
darbą, bet jau aiškiai bepročio rašyta,
vien kažkokios niekam nesuprantamos
formulės. Ir pavadinimas keistas:

„Nykstamai menkų dydžių
poveikis megastruktūroms“.

 


Jaunam poetui

galima visą gyvenimą
prašnekėt apie įžvalgas
ir nieko neįžvelgti

galima visą gyvenimą
prašnekėt apie atvertį
ir niekas neatsivers

labai nori įžvelgti?
na tai pažvelk į mane, pažvelk!

labai nori, kad atsivertų?

na tai paverk, paverk.

 

* * *

Parašei eilėraštį, aha. Tai valio, šaunuolis,
geras berniukas. Ir ko dabar strikinėji?
Na, parašei, ir ką. Čia juk beveik tas pats,
kaip iškepti bandelę.

Kažkas valgo ir mandagiai giria,
kažkas raukosi: per daug mielių.
Kažkas šlamščia, užsidėjęs
storą dešros gabalą.

O anas, matai? tortą ryja.

Nesupratai? Sakau, nekišk man
po nosia to savo eilėraščio,
sotus aš jau, daugiau nebenoriu.
Prisidarei, tai dabar pats ir ėsk.

 

* * *

kaip visada: dingo pusmečiui,
lyg manęs ir nebūtų.
ir, aleliuja! šįvakar atėjo.

žinoma, ir vėl su nauju
eilėraščiu. Jis ką, pusę
blet metų jį rašė?

pagirsiu, negi sunku man – bet taip,
kad ilgam prisimintų. Sakysiu, oi,
nu koks gražus eilėraštis, mimimi!

arba gal: žinai, tu kaip koks
Marčėnas, rimtai, man atrodo,
kad tu esi genijus.

pasidulkint atėjo, o drovu jam,
niekaip nedrįsta pasakyt: Andžela,
labai noriu, o neturiu su kuo.

o liūdniausia, kad toks prastas pisuoklis
ir toks prastas poetas.

 

* * *

rodo lavoną
sako – žiūrėkit, jis gyvas
matot, tai jums jis čia šypsosi

jam labai rūpi kiti žmonės
jis jus myli, jis toks jautrus

jo abejingumas – tik kaukė
nes jis toks pažeidžiamas

visi tie genijai tokie jau yra
nes jaučia stipriau už kitus

žiūrėkit, žiūrėkit –
jis jums pamojavo!

sako jie ir rodo
į negyvą eilėraštį
krištoliniam grabe

 


Imperatorius

dar vaikas būdamas, nuolat svajojo vien apie tai:
apie būsimą imperiją, didingą ir augančią
apie tvirtus jos žmones, karius ir keliautojus,
žengiančius vis tolyn, plečiančius jos valdas

vėliau atkakliai klojo imperijos pamatus
dėjo plytą prie plytos, kasdien, nepaliaujamai
vieną po kito nugalėdamas
pačius galingiausius priešus

ir galiausiai jam visgi pavyko
jo svajonė galop išsipildė
jis sukūrė savo imperiją
sutvėrė ją tartum iš nieko

turbūt visi esate valgę
varškės sūrelį „Imperija Mū“?
taip, tai jo, to didžio žmogaus!
tai jo paties sukurtas receptas

ir jis iki šiol pats asmeniškai
tikrina, įsivaizduojat,
pats kasdien paragauja
kiekvieną sūrelių partiją.

 


Atlydys

prieš užmigdamas galvojo:
ar bus rytoj dar sniego,
ar jau bus viskas ištirpę

jau galėtų ir nebesnigti,
nusibodo tie šalčiai

iš tikrųjų tai rytoj nesnigs
rytoj, apie pusę trijų

jis gaus į dantis, kumščiu
ir jo kraujas lašės

į purviną balą
ir nebus sniego gniūžtės
prisidėti prie prakirsto žando

 

* * *

vyrai iš Veneros
narsiai kaunasi
su moterimis iš Marso

vietiniai Žemės gyventojai
slepiasi rūsiuose tarp
dulkėtų uogienės stiklainių

kantriai laukia
kol invazinės rūšys
viena kitą pribaigs

ir bus galima vėl
pasodinti bulves

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 3 / Mes daug dirbame,
nes reikia išgelbėt pasaulį.
Mes diskutuojame
apie didžiojo blogio prigimtį.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 3 / tie žmonės buvo iš visai kito pasaulio
nebuvo jokio garso bet jie dainavo
jie šypsojosi ir spindėjo ir jie buvo spalvoti

Gintaras Grajauskas. Svarbiausia gyvenimo premija

2023 m. Nr. 1 / Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureato kalba / Tą dieną, kai man paskyrė Rašytojų sąjungos premiją, prisiminsiu ilgam. Tikriausiai iki mirties.

Gintaras Grajauskas. Karo metų lyrika

2022 m. Nr. 7 / Pamenate, buvo kadaise toks terminas – karo metų lyrika. Taikos metais labai ausies nerėžė, bet dabar tai skamba gerokai absurdiškai. Karo metų lyrika.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / labas, sieliuke
kokia graži naujutėlė
tavo pakuotė
saugok ją
nemėtyk pakampėmis

Neringa Butnoriūtė. Pamokslai mažiems žmogeliams

2021 m. Nr. 8–9 / Gintaras Grajauskas. Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 107 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Gintaras Grajauskas: „Poetas turi nujausti, ko jo tekstai verti“

2021 m. Nr. 2 / Poetą, eseistą, dramaturgą Gintarą Grajauską kalbina Virginija Cibarauskė / Šiandieniniame lietuvių literatūros lauke poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas neabejotinai užima gyvojo klasiko poziciją. Tai patvirtina ir viena po kitos…

Teodoras Jucius. Amor et labor. Poeto ašaros ir minia

2021 m. Nr. 2 / Gintaras Grajauskas. Kas prieš mus. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 256 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Linkiu šimto metų. Linkiu tau gyvent šimtą metų – kad spėtum. Kad spėtum gerai pamatyti, kaip miršta tavo tėviškė, tavo šalis ir tavo pasaulis.

Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / Kaip gyveni? Kaip kada. Kaip išeina. Sportuoti pradėjau, Vaikštau kasdien į baseiną. Kaip gyveni? Saulių atsimeni? Numirė. Miršta visi viens po kito. Iš eilės, lyg pagal numerį.

Gintaras Grajauskas: „Poezija emigruoja“

2017 m. Nr. 4 / Poetas Gintaras Grajauskas atsako į Vytauto Čepo klausimus / Lietuvoje esi žinomas kaip poetas, prozininkas, eseistas, dramaturgas, dainų autorius ir atlikėjas…

Marijana Kijanovska. Grajausko dažnis

2016 m. Nr. 12 / Vasaros pabaigoje Ternopolio leidykla „Krok“ išleido Gintaro Grajausko poezijos rinktinę „Žemųjų dažnių apaštalas“. Į ukrainiečių kalbą lietuvių poeto eilėraščius išvertė poetė, vertėja, prozininkė, eseistė Marijana Kijanovska.