literatūros žurnalas

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2014 m. Nr. 10

*

mintis judėjo
taip dvasia tekėjo
į savo grožį amžiną tikėjo

*

sena karalystė juoda
ir skausminga būtis
ir ugnis alkanoji jos vergė

*

o kūdiki tyliai
žvelgi į vaiduoklišką
sąmonės liepsną

*

tarp žemės ir dangaus
paklydus dvasia
neprisimena savo gimimų

*

o tu bedvasį gemalą
būties aprėpdamas
išdaiktini tikrovę

*

tu nori nori plaukti
kosmine upe sustabdęs mintį
nesustojančiam laike

*

keturios tauriosios tiesos
dykuma tuštuma
ar nirvanoje niekas

*

gamta ji gimdo ir lemtingai
žudo jos kryžkelėje
spinduliavo budos

*

visatos gaudesys kai siela
eina žydinčiu lietum
per žodžių mišką

*

noriu sugrįžti
į psichokosminį lauką
pas tą kuris man davė sielą

*

rojaus soduose žydi
antgamtiškos gėlės
žydras Dievo šešėlis

*

fatališkas būties dosnumas
ir teisybė dvasia
sugrįžusi į amžinybę

*

Budos kelias
kaip veidrodis žydras
pražydo būties tuštuma

*

mintie į tą akimirką grįžti
kai tvėrėsi iš nieko visata
būties vieta

*

o fanatikai kaip kokie metafiziniai
gyvuliai atrajojantys dangišką
tiesą nelaisvėje savo

*

nuplėšęs kaukę tragišką
lemties išvydo dvasios
kosmosą belaikį

*

prieš amžinybės veidrodį sustojus
dvasia visa jame atsikartoja
būties fone iš nieko sutvertoji

*

į minties atspindį
žiūrėjimas meditacija
sielos žydėjimas

*

Šventąją Dvasią duok
gyviesiems o Viešpatie
ir amžinoji gamta tešviečia

*

kai medituoju po būties
medžiu aš Budos kraują
žydintį girdžiu

*

o absoliuto akys saulės
akys daiktijos dugnas
dievdirbys apakęs

*

metafizinė sąmonė žaidžia
prieš veidrodį amžiną
tveriantį vaizdą

*

tikėjimas jungiantis
anapus ir šiapus dvasia
taip įprasminta tapus

*

kontempliacijos angelas
Rilkės balsas
širdies atspindys

*

būties aureole poezija
tylai kalbėsi
šventuoju melu paversta

*

mano angele spinduliuojantis
šviesą tavo pėdsakais
per vienatvę judėsiu

*

dvasia tyliai auga
ir plečiasi kaip visata
amžinybės gamta

*

kai Budos šviesa
subanguos tavyje tu suprasi
ką lemia būtis

*

amžinybėje būsim
kartu po žvaigždėtu
pilnatvės skliautu

*

naktis ir dykuma
ir Dievo aidas
gydantis švelnus

*

kai siela žodžio
atspindys kalbi
apie daiktų bepradę tiesą

*

meditacija labirinte
mintys kaip žaizdos
o Dievas pavirtęs knyga

Gražina Cieškaitė. Dvieiliai

2021 m. Nr. 4 / iškvėpus pasaulio tamsą dvasia amžinybei nubustų
laikas paklūsta erdvei erdvė antgamtei paklūsta

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / būtis tik slenkstis jį įveikus prasideda žvaigždėtas antilaikas kur tu dvasia minties greičiu judėsi viena antgamtės šviesoje budėsi minties joga ugninis širdies branduolys būtis padalinta į aštuonias dalis

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų…

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2015 m. Nr. 8–9 / mirusių sielų veidrodis
mėnulis absoliutus
amžinybės nulis
būties akivaizdoje kosminė
minčių riba kaip Dievo
daiktus medituojanti kalba

Viktorija Daujotytė. Metafizinės poezijos blyksniai

2014 m. Nr. 5–6 / Gražina Cieškaitė. Žodžiai kaip stigmos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 119 p.

Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj

1997 m. Nr. 10 / Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžnybės. – Vilnius: Vaga, 1997.