Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai
2022 m. Nr. 11
*
Budos meilė stipresnė už mirtį budinti dvasios gamta
nušvitimo vaisius prisirpęs išmintis su širdim sujungta
*
išminties antikosmosą tverti po nušvitimo medžiu
patirti dievišką alkį minties kūnu žodžiu
*
perkeisti dvasios tikrovę mentalinę sąmonės srovę
tarp stabų negyvų įtikėjus Buda dievu
*
garsų kosmosas iš tylos tavo mintys jį valdo
sklidina gintarinės rasos meilė virsta į maldą
*
visata buvo taškas viršūnė nepažinusi formų būties
spirale judėjo bekūnėje dvasiakosminė saulė minties
*
violetinė saulė begamtėje minties choralas vaiskus
nugalėdamas akląją kančią pini prasmių vainikus
*
erškėtis antilotosas Kristaus žydi po pažinimo medžiu
jo šaltas šešėlis nevysta stabas juodųjų žvaigždžių
*
kai gamta nebeduos žmogui duonos pasaulis bedugnėj sustos
pražydusios naktį aguonos neatskirsi nuo kraujo putos
*
Kristus verkė ant kryžiaus Dieve apleidai mane
kvailiai į puotą sugrįžo kaip beveidžių minia
*
kai ėmėsi minties tyla bežodė visybės spinduliuojanti gija
pasaulis tarsi sapnas pasirodė buitis sustingo kūno vergija
*
tavo grožį aštresnį už liepsną žodį kūną minties
įsikūnyti meilei liepta tarp būties nebūties
*
reikia aprengti nuogą karalių ne juo grožėtis
mantros kaip maldos realios antikosmosą dvasios pradėti
*
poezija gyvybės branduolys suliejus kraują su dangaus rasa
bekūnis meilės jaudulys visybės būtį perkeitus tiesa
*
visata buvo taškas bekūnė neregėjusi smurto mirties
neužstojo dievai viršūnės neribojo greičio minties
*
askezė dvasiai ji skirta ištverti kūno karštį
su begalybe sujungta mintim į šviesą veržtis
*
vaisiai antgamtis duona dieviškas maistas jame
Dievas stiprybę duoda skrajoti ne šliaužti žeme
*
pilvo šventė nyki mirtis ant kryžiaus drama
į pragarą įmesti kančios ugnies juoduma
*
savo valią suvienyti su absoliuto valia
iš visų labirintų išeiti minties spirale
*
mistinio dvasios kūno materija
antikosmosas kurianti žodžio misterija
*
tiesos baimė sukausčius pasaulį strėlė ugnyje
pragarų nušvitimas ir vargas dėl proto deja
*
širdim visybės įkvėpta minties šviesoj tylėti
kai dvasios kūnas visata bekūnėj budėti
*
dėl kiekvieno bedieviško žingsnio gailiuosi Buda liko kančia
iš jos mane išvaduosi kai sudils troškimų delčia
*
įsiklausyk į tikrovę tu ją sieloje savo tveri
dvasiakosminę mintį kaip srovę kuri nemari
*
atleiskit visi kuriems kelią perbėgau tarsi juodas šešėlis
begalybės ekstazė šviesi nesudrumstas kraujo mėlis
*
šviesiaerdvę dvasios šventovę užpildanti meilės galia
daiktas kaip stabas stovi miršta mirtis gemale
*
tolimoji dievų kelyje nesustojanti saulė antgamtės
lyg ugninė šviesos lelija jai mirtis kaip drakonas bedantis
*
sąmonės rožė nušvito absoliuti minties galia
tarp tikrovės ir mito kaukolės kevale
*
įeini į mentalinę liepsną žodžio erdvę užpildo dvasia
kūnui kovoti liepta su demonais mintyse