literatūros žurnalas

Kęstutis Navakas. Sonetai

2005 m. Nr. 3

pirmas

mes išgalvojom po šalį kiekvienai
šio pasaulio briaunai: kiekvienai
krypčiai visus jos kelius išmelavom

kiekvienas su savo gaubliu mes
sėdim Trapaus punktyro kavinėj
kur viskas smilksta greičiau nei degtų

mes parašėm po žodį kiekvienai
pauzei: kiekvieną raidę kirčiavom
kol sieliai vis plaukė mūs laikrodžiais

: kol jų ištakose nebeliko ką kirsti

 


antras

nieko neįmanoma sudėlioti iš
paukščių: jie nepaklusnūs jie
išsyk išardys tavo sielą

neįmanoma žaisti paukščiais: jei
jie būtų kauliukai – nė karto
nekristų šešetu

gal kas nors yra kada juos
atspėjęs / ar mokęsis jų metai
po metų: gal kas rado jų svorio centrą

: jie lyg akmenys: mūsų jie nesimokys

 


trečias

sniegas per naktį šią vėl nulipdys
visą Kauną: gatves bei tarpuvartes
tave grįžtantį su buteliu ugninio pieno

atvėrus langą jis šnypšdamas virs
į vidų: iš oro lipdys tavo baldus
tavo kavą bei pelenines: baltas

: ko gero jis baltas: atversi knygą
tada nulipdys dvi dešimtis tavo metų
tavo susmilkusius poetus: tavo dvitaškį:

iš ryto viskas ištirps (ir tu): ko gero jis juodas

 


ketvirtas

vagys gyvena medžiuose
kažkur po žieve drėgni
jų būstai: nė dulkės nė spindulio

jie vagia paukščius iš lizdų
jie susirenka kiaunes bei voveres
riešutai bei kerpės dingsta jų saujoj

vėjas nepalankus jiems: bijo
gūžiasi drevėse / per audrą rieda
viršūnėm lyg spalvoti biliardo žirniai

: kas tik nebyra iš jų kišenių

 


penktas

tad pasakyk man ką veikei
: kilnojai daiktus / senas ir naujas
jų vietas tavo delnas lyg laidas jungė

: ta keista srovė perkėlus knygą ar
obuolį / tas keistas kambario laikinumas
lyg daiktai ten būtų tik trumpam užėję

jie jau buvo pradėję tave pamiršti
ant stalų lentynų kur jie iš lėto
temo: tu pažadinai juos kaip gaisras

: kažkas juk taip ir tave atmerkė

 


šeštas

iš tuščiavidurių troleibusų jie
lipa: tuščiaviduriai
lyg drabužiai iš spintų

pabėriau jiems saują
spalvotų skiautelių: renka
parsinešę klijuoja ant lapų

vėliau jau ir patys
eidavo link manęs su
blyksnio baltumo popierium

: nuo jo šviesos akli

 


septintas

niūrus yra paminklų laikas: jie
tūkstantį metų tyli jie neapkenčia
miško: miškas juos vėl išduos

paminklų šaknys užverstos knygose
užbertos smulkiu paragrafų paraku
medžių šaknims erdvu ir lengva

medžiai nemoka laukti / naktimis
jie vaikšto po samanas ar plaukia
jūromis link paukščiams težinomų krantų

: tuomet paminklai sužiūra pro tavo langą

 


aštuntas

šiandien visi apsvaigę: rodos
juos suka kažkas ore
lyg lėkštes ant cirko lazdelių

šiandien visi erdvėj lyg
radijo ar teleprogramos
lyg žvėrys iš seno mito

nedrąsu užkalbinti / net žvilgsnis
juos galėtų įpjauti: jie tarsi
sukas ore ant plonų lazdelių

: žemė išsyk juos sudaužo

 


devintas

neškis mano pinigus: keisk
į bet ką: kryžiukus ir nuliukus
klases / kokį nors e2 – e4

jie vis tiek pigesni už viską
iš tavęs: tai kam man jų?
kam tos pilnos kišenės skaičių?

aš vis tiek juos bersiu pavėjui / leisiu
pasroviui sulankstęs laiveliais / iš monetų
nukalęs inkarus: imk nors tris

: už juos tris upes man pirksi

 


dešimtas

rodos tuoj pat išeitum ten kur
miega granitas: ar kur dūmai
tingiai kyla į viršų lyg jūros žolės

rodos išsyk: bet lieki čia pat
toksai pat: kažkas šion pusėn
tave per stipria ranka sviedė

tad sunerki pirštus ir paklusk
nejaukiems inercijos dėsniams: be tavęs
tavo mintys neturėtų pas ką ateiti

: pasiguosk – jos taip pat sensta ir miršta

 


vienuoliktas

šis vėjas veikiausiai iš Ispanijos: jis
neša ristūnų ašutus bei burių
skivytus: tolimais pusžaliais valgiais jis

kvepia / jis persmelkia mus / pro
burną mums muša į vidurius jis
tik vedas ir paklaidinti nedrįstų:

ruoškimės: dar trys dienos ir štai
mūs kieme rekonkista: ristūnų tabūnai
karavelių karavanai hidalgai

: tačiau jei iš kapų šitas vėjas

 


dvyliktas

reikia kažkaip paprasčiau nors gruodas
pasišiaušė pjūklais / vėjo vinys / klevuos
varnai lyg išdžiaustytos juodos pirštinės

: kiek paprasčiau: kad nesprogtų plaučiai
vientisas bei nesvarbus pasiektum tą kambarį
kur Sardanapalas dar tebežaidžia su savo vergėm

nuo vyno juodos jo lūpos / akys nuo
veidrodžių švyti: jis juokiasi veidrodžių šukėm
prikaltas: savo mirties inkliuzas: reikia kažkaip

paprasčiau per tą gruodą: tiesiog žėrėti

 


tryliktas

viską surišau į ryšelius: gėles
nuskyniau kad nemirtų pačios: iš
kortų malkos ištraukiau širdžių tūzą – nieko!

aš juk važiuoju Paryžiun: man reikia: bet niekas
to rodos nemato / nekviečia: patikrinau savo natas
išdėliojau eiles veidais į pasaulį – nieko!

nubudau anksčiau nei derėtų: iš spintos
ant sagų išriedėjo rūbai – nieko!
Paryžiuj vaikšto saulės bei mėnuliai

aš jų tamsioji pusė: gyvenu jų šešėliuos

 


keturioliktas

išėjus į miestą pilna žmonių didelėm
galvom: jie rita šunis ant plonų virvelių
jų duonoj tūkstančiai mažų skylučių

nieks jų darbų nenudirba: visada
užsiėmę tie žmonės: jei paskambinsi
jie sakys: rytoj // rytoj tu jau kitas

išeisi į miestą: gatvės jau pėdsakų
pilnos: lyg eitum per duoną
lyg druska ant jos kristų ir kristų

: lyg peilis pjautų nuo jos tavo kojas

 


penkioliktas

salsvas kraujas – jį turėtų gerti drugeliai
norėtųs jų tiek kad tave visą išgertų
ir skristum jų spalvotam būry: burnose:

švelnūs plaukai – erškėčiai jiems tiktų
sruogos slystų spygliais kaip klusnus
vanduo: skildamas į plonas plaukų čiurkšleles

kvapni oda – ją deginčiau tarsi gintarą
degtukai patys įsižiebtų tau priėjus
: bet tu nori kalbėtis: buvimą versti knyga

: kol tapsi kitur ir ne man parašyta

 


šešioliktas

reikia miklint pirštus: kažkas tarp jų
vis drožia trumpėjantį pieštuką o dar tiek daug
turi parašyt ant savo beretės pamušalo

kai gulsies kažkas tau ant lūpų
sidabro diską uždės: lazerine akimi
gausi skaityt jo muziką: lavink akis

liftų venki: jie visada nugabens
kur jau buvęs: iš kur išbėgai: kopėčios
yra tikrasis tavo mechanizmas

: kai užkopsi darsyk apverski

Donaldas Kajokas. Apie vieną, bet tris Kęstučius

2020 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas (1964 02 24–2020 02 16) / Vasario 16-ąją mus paliko Kęstutis Navakas. Gal savaitę prieš mirtį skambinau jam, į tradicinį: „Na, kaip gyveni?“ silpnu balsu atsakė: „Jau negyvenu, tik laukiu…“

Kalbantys Kęstučio Navako tekstai

2020 02 22 / Pastaruosius penkiolika metų drąsiai galima vadinti Kęstučio Navako lakotarpiu. Apie jį ir ši speciali publikacija.

Kęstutis Navakas: „Nei aš svajojau tuo poetu būti, nei planavau“

2019 m. Nr. 3 / Poetą, eseistą, vertėją Kęstutį Navaką kalbina Saulius Vasiliauskas / Jaučiuosi lygiai taip pat, kaip dvidešimt penkerių. Esama posakio, kad daugybė žmonių numiršta būdami dvidešimt ketverių…

Eugenijus Žmuida. Pralaimėtos Kęstučio Navako lenktynės su Jorgeʼe Luisu Borgesu (kurį visi skaito ir mėgsta)

2019 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Privatus gyvulėlių gyvenimas. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 200 p. Knygos dailininkė – Asta Puikienė.

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 11 / Gyvenimas. viriau sriubą. pjausčiau salierus. mano peilis smigo į atsitiktinio praeivio kūną ir kūno syvai varvėjo į ištiestą delną. buvo graži diena. dar nesnigo. praeivis gulėjo veidu į plunksninius debesis po to pakilo ir nuėjo. turėjo reikalų.

Kęstutis Navakas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / tiktai vienas. reikia dar keturių. sapnavau kad kažkas pasirašinėja sutartis kažkas turi tam įgaliojimų sapnavau pasirašančių plaštakas jos buvo didžiulės ir laikė parkerius švininėmis plunksnomis

Kęstutis Navakas. Lorelei. Papildomi laiškai

2016 m. Nr. 12 / Mano knyga „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“ išėjo prieš trejetą metų. Knyga trečdaliu papildyta: 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai. Jokia paslaptis, kad tai realūs laiškai, rašyti konkrečiai adresatei.

Eugenijus Žmuida. Kęstučio Navako lenktynės su Jamesu Joyce’u, kurio niekas neskaitė

2016 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Vyno kopija. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 199 p.

Gerda Druskytė. Laiškai apie meilę ir literatūrą

2015 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Lorelei. 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių . – Kaunas: Kitos knygos, 2013.

Asta Skujytė. Žirafų periodo parkas

2013 m. Nr. 7 / Kęstutis Navakas, Akvilė Žilionytė. Visi laiškai – žirafos. – Vilnius: Vaga, 2011– 2012. – 148 p.

Jūratė Čerškutė. Keliaujantis su lagaminais sniego

2008 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego. – Vilnius: Tyto alba, 2008. – 206 p.

Vaiva Kuodytė. Pelkėjantys maisto paviršiai

2007 m. Nr. 6 / Kęstutis Navakas. Iš gyvenim garstyčių ir krienų: pokštai – eiliuoti ir ne. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. – P. 112.