literatūros žurnalas

Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 5–6

medžioklė

nuo sniego spindėjimo
skauda akis

keistai žeidžiantis tavo buvimas
tarytum neatpažintas žvėriukas –
matau jį bet negaliu ištarti

ar apsigyvensi mano teritorijoje?
ar paliksi žymę ant apsnigto tako?
o gal užimsi kokį salyną?

tavo buvimas vis labiau įsigeria į manąjį
neramina tik mintis – koks nors kvailys
norėdamas sumedžioti nublizgintą širdį
paleis strėlę
o tuo metu būtinai pasipainiosiu aš

 


bėkime iš čia!

bekraštė pieva
geltonų oranžinių gėlių žydėjimas
vaikštau ir stebiuosi –
neerzina aitrus aromatas

matau kažką besivaikančią moterį
jos veidas labai keistas:
skruostai įdubę akys įkritusios šypsena plati
vilki praėjusio šimtmečio suknelę

staiga pasisuka
ištiesia kaulėtą smilių:
bėkime iš čia!

aplink mus pilna kibirkščiuojančių drugelių
tik plazda jie ne iš geismo

 


ženklas

Mergelė įkrinta į mėnulį –
ši sąjunga nesumeluota
gal net geidulinga

rudens pradžia erzina
karštais alsavimais
nupjautos žolės aitriu prieskoniu
išryškinančiu pelargonijos raudonį

atrodo niekada negalėsi eiti tolyn –
užstrigęs sapnas lyg mokykla
su pamišusiais skambučiais
amžinai kvies kartoti kartoti kartoti

nesuprasi už ko užkliuvai
ką pasakei ne taip
kur nuklydai
pagaliau kodėl ateina
nekenčiami sekmadieniai
o lelijos taip ir nepražysta

Mergelės glėbyje
tirpsta rugsėjis
pro langą veržiasi
degantis vijoklis

 


skaitant mirusiųjų žinutes

1
keistai skamba išdrikę sakiniai –
toks tonas girdėti kai kas nors kalba
apie nuščiuvusius daiktus
įžūliai rodydamas į juos pirštu

kiek tokių draiskanų skraido erdvėje
ir už ko jos užsikabins
kai neliks jokio noro
skaityti paliktų žinučių?


2

o jei iš tiesų sulaukčiau laiško
su priekaištais:
nosinaitė per maža
batukai spaudžia
ant kaktos liko tavo lūpų atspaudas
ir graužiantis druskos kristalas


3

jei eisi pro šalį
užsuk į karnavalą
mūsų įkapės ten žiba
lyg drugelių sparnai

 


apie pabaigą

vos tik nusileidau nuo kalno iškart pradėjo snigti
pilko dangaus fone krintančios snaigės panėšėjo į pelenus
lyg būtų išsiveržęs ugnikalnis

joks pavojus negrėsė tačiau tvyrojo nejauki tyla –
ją dar nejaukiau sudrumsdavo vienas kitas pravažiuojantis automobilis
tiesą sakant esu sapnavusi išsiveržusį ugnikalnį
nesustabdomai tekėjo lava neprisimenu ar pavyko išsigelbėti

snaigės panėšėjo į pelenus
o guminiai sportbačių padai nežadėjo jokios paguodos
klausinėjau savęs ar kada nors jaučiausi tokia sutrikusi

gal tada kai žingsniavau į biblioteką pasiimti knygos
apie pabaigą – pasaulio kieno gi daugiau
tokia ji ir turėtų būti – lengva tartum ligoninės paklodė
pridengianti perdegusią širdį
kurią papurčius chaotiškai sukiltų pelenai

 


keliautojai

pagaliau pasiekėme ežerą
netoliese žydėjo jazminas
daugiau niekas nepasikeitė –
vanduo tebeskandino
išprotėjusiu baltumu tylėjo lelijos

 


saldžios mirusiųjų dienos

1
dabar žinau ką man primena oranžinių klevų šlamėjimas –
kažką svetimo ko galbūt niekada nesuprasiu o juk
serenčių liepsnos vis švysteli kartu su
pilnaviduriais žodžiais su būgnų dunksėjimu
ir kvapas jų parplukdo į apmirusią vaikystę

 


2

sustingusios šakos senose kapinėse
norėčiau sakyti numirusiose bet ten
ir taip jau daug mirties šypsenėlių
trokštu kad išėjimas būtų
svaiginantis tartum piene tirpstantis medus
o sakiniai sukurtų tekančią upę
iš kurios išplauktume švarūs ir nieko
nereikėtų ištaisyti


3

mano vaikystės žodynas ir pirmosios sąvokos
kitame puslapyje nupiešti klevai nes
ruduo toks oranžinis toks saldus –
žodžiai kuriuos ištars pirmokė
gal todėl su krintančiais it skiemenys lapais
jis visada bus ryškus lyg įkalintas moliūge lyg nelauktų
jokių permainų

 


atsitiktinumas

nieko nėra paprasčiau
už traškantį žolių sapną viduržiemį
ir skilinėjančią žemę vidurvasarį
savaičių savaites nė lašui neiškrintant iš dangaus

atsisakai to kas nesi tu
tiesiog imi ir išplėši
pageltusius puslapius
iš storos knygos

tai klaida – tvirtini
išmeskime šį šlamštą
į kibirkštis spjaudantį židinį

neapkenti pranašystėmis apvilkto pasitikėjimo
nes nieko nėra paprasčiau
už spindulį kuris įslenka
pro graužiančio šaliko akutę
kai žaidi aklą vištą ir atsitrenki
į mane

 

Ieva Rudžianskaitė. Įstabieji poezijos šešėliai

2023 m. Nr. 12 / Karolis Baublys, Neringa Dangvydė. Sirenos ir vienaragiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2023. – 108 p. Knygos dizainerė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė.

Ieva Rudžianskaitė. Gyvenimo liudijimai

2023 m. Nr. 10 / Marija Mažulė. Fosilijos yra nėriniai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2023. – 76 p. Knygos dailininkė – Jonė Mažulytė.

Neringa Butnoriūtė. Užburtas ratas: trys poečių pasakojimai apie krizę

2023 m. Nr. 7 / Apžvalgoje aptariamos šios poezijos knygos: Gretos Ambrazaitės „Adela“, Kristinos Tamulevičiūtės „Gyvybė“ ir Ievos Rudžianskaitės „Tryliktasis mėnuo“.

Ieva Rudžianskaitė. Etinės gyvybės puoselėjimas

2023 m. Nr. 4 / Leonidas Donskis. Man skauda. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 374 p. Knygos dailininkė – Ilona Kukenytė.

Ieva Rudžianskaitė. Mirguliuojančios poetinės kelionės

2023 m. Nr. 1 / Elena Karnauskaitė. Atvirukai iš kurorto. – Kaunas: Kauko laiptai, 2022. – 88 p. Knygos dailininkė – Gražina Eimanavičiūtė-Kaščionienė.

Ieva Rudžianskaitė. Poezijos tirščiai, praskiesti abejone

2022 m. Nr. 8–9 / Paulius Norvila. Nebe: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022. – 64 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Ieva Rudžianskaitė. Lankstant žodžių gerves

2022 m. Nr. 4 / Neringa Dangvydė. Kiaukuto nešėja. – Utena: Kamonada, 2021. – 64 p. Knygos dailininkė – Greta Ambrazaitė.

Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Ieva Rudžianskaitė gimė 1985 m. Kaune. 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo katalikų teologijos bakalauro laipsnį, 2017 m. tame pačiame universitete apgynė filosofijos mokslo krypties daktaro disertaciją.

Ieva Rudžianskaitė. Rašymas ir kiti „nušvitimai“

2022 m. Nr. 3 / Undinė Radzevičiūtė. Minaretas ir 7. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 176 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.

Neringa Butnoriūtė. Pirmosios poezijos knygos: santūrūs analitikai, pasyvus įniršis ir hipsterės epas

2020 m. Nr. 1 / Recenzijoje aptariamos keturios 2019 m. išėjusios pirmosios poezijos knygos: Aisčio Žekevičiaus „Maratonas“, Simono Bernoto „Reivas“, Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“, Ievos Rudžianskaitės „Kita“.

Ieva Rudžianskaitė. Ilgesio akmenukai

2019 m. Nr. 5–6 / Regina Katinaitė-Lumpickienė. Tapuolia pūkas aky. Eilėraščiai aukštaičių uteniškių tarme. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 96 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė.

Ieva Rudžianskaitė. Įelektrinto piemens ribų nyksmas

2018 m. Nr. 10 / Tomas Vyšniauskas. Įelektrinto piemens. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 128 p.