literatūros žurnalas

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 1

Tėvo dvarelis

 

tapęs vienišas galutinai
nušviesėjai, meilės lyriką kurti ėmeisi,
gailėjaisi kompozitoriumi nepasidaręs
jaunystėje, senas

dabar jau ir aš, šitiek metų
praėjo ir sunkiai
bepamenu mus – apkurtusias fleitos
natas, tarp mėnulio ir saulės

pėdinam jūrų krantais ir, svinguodami
etimologijos temomis, kritikuojame
prasmių reikšmes drenuojančius
kalbininkus, giliai įsibridę į kalbą

mus seka mano angelo sargo
šešėlis ir tavo šešėlio angelas
sargas, birbynėm ir triūbom
viena kitą šokdinančios mūzos, raiša

Mnemozinė, gananti demonus mano
ir tavo kiaulėse, pupose tavo ir mano
tėvo dvarelio,
matai? viskas

kitaip pasisukę, tiesiog vėžinis
apvertimas duslioje mūšos
muzikoje iš anapus
į kalbą, kur mes paribiu nužirgliojam

nujausdami? ne –
jau iš tikro žinodami,
kaip atsirado
šis Dievo tvarelis

2004. V. 31


Nuo pagrindinio denio

 

nepadoriai ilgai stebiu ją
žemutiniame denyje
šokančią su dukra

mergaite gal vienuolikos metų –
valsuojančiam durnių laive,
griežiant armonikai

ne kažin kas – padažyta
prūsiškų bruožų
kačerga

jei ne tas žvilgsnis
primerktomis akimis! pamato
mane, tartum Hermį

besižvalgantį iš aukštybių
aukų slaptiems pasimatymams
sapnuose su vėduoklėm

o, kaip metas į šoną! kaip,
mėgindama dukrą apsaugot,
palinksta – ir gal tik tada

tik tada liekame įrašyti
vienas kito sapnuos
ligi galo

2004. V. 31


Pakalbėkime apie kerštą

 

jei jau toks idiotiškas
paprotys – numirti

mirsiu staiga – kad net
susivokti nespėtų, krutėsiu
krutėsiu ir tik – kaip tai,
dar vakar mačiau, pilnas
buvo sumanymų, kas
pagalvoti galėjo, arba –
nesąmonė, juk buvome
susitarę, taip taip

arba ne – mirsiu ilgai
ir skausmingai, kad matytų,
bjaurybės, kas laukia

2004. VI. 11


Kontaktai

 

tikiu, bet nėra, netikiu, bet yra –
apie ateivius
ką galiu pasakyti? jų

nenuspėjamą būdą, niekur buvimą
ir nebuvimą visur, nuolatinį
mūsų prasilenkimą

erdvėje ir laike – greitą maistą
transcendencijos išalkusioms
sieloms, sunkiai virškinamą

suvulgarintą kitapusybę,
nuleidžiamą sąmonės
unitazuose – po teisybei

mažai jie man rūpi, kas kita
ta simpatinga
keturiasdešimtmetė brunetė –

po tamsiais akiniais pasislėpę
penkta jau diena prasilenkdami
susitinkam pakrantėje, tarsi

nepastebėdami vienas kito
gyvenimų, tarsi nebėra mūsų,
tarsi nebuvo, tarsi nebus

2004. IV. 22


Po žydinčiais jazminais

 

žydinčiais jazminais grožėtis – ar dera
vyrui? ničnieko nenutuokti
apie automobilius, nesižavėti

futbolu bei futbolininkais, menkai
išmanyti krepšinį? nesidomėti
šokėjomis be smegenų? nevertinti

smegenų be šokėjų? žvejoti
be fanatizmo, vengiant
superliatyvų, dargi

tinklų ir elektros? medžioklėse būti
pusėje medžiojamųjų? siekti
tapatybės per kalbą, kuri yra

Dievo labiau nei žmogaus –
ar vyrui derėtų? negerti!
devynis mėnesius

alkoholio nei lašo į burną,
idant išnešiotum
pilnavertį šitą eilėraštį

2004. VI. 2


Nerasta

Dievo ieškoti? tas pats,
kaip ieškoti savo
širdies

desperatišku judesiu, staiga
pajutus ją esant
iš tikro

yra, nutąsyta
ojėzijose, kol esi, ir nieko
daugiau neatversi

nejausi, kol tau
viskas gerai, ačiū Dievui,
nepamatysi

nutirpus ranka štai
išduoda,
kad artėji prie Dievo

širdies
problematikos, staiga
parūpo ir viena, ir kita

proza ir Gogolio
nosies estetika – Dievo
ieškoti? sakyčiau

groteskiškas veiksmas

2004. VI. 5


Jei būtum dabar mirusiųjų

 

       Yra vienas kitam ir pašnekovai, ir vertintojai,
ir publika, ir geras fonas – kultūros monada.

Iš „Šiuolaikinės lietuvių literatūros“

sulipdė mus kaip Siamo
dvynius, nepanašius
savo žemaisiais pasireiškimais,
skirtingus
aukštaisiais ketinimais

patys kalti, nederėjo
taip patikliai sukristi
į dvigulę žydrąją knygą
baltųjų lankų kombinacijoj

buvai pirmutinis, labiau
pirmapradis, sakytumei,
ubagas prie bažnyčios
vartelių, demonstruojantis
savo žaizdas, besikrapštantis,
kad neužgytų

totoriškai rusišku stiliumi
brėždavai tiesą motulę
panosėje Dievo, o kartais
išslysdavo bruožai –
turi pripažint – moralisto

ir visgi žinojai – profanum
nieko nevertas be sacrum,
o sacrum pigus be profanum

ieškodamas skaudančių vietų
atrasdavai
juoko kauliuką

būdamas žiauriai jautrus,
būdavai jautriai žiaurus
ir, tiesą pasakius

pakankamai blogas poetas,
tad, ilgėdamasis tobulybės,
iš bjaurysčių sukurt
sugebėjai kelis
ontologinio grožio
eilėraščius

ką bepridurti? mylėjau tave
stipriau nei neapkenčiau
ir didžiavausi tavim daug labiau,
nei tau pavydėjau

džiaugiausi tave ataidėdamas,
kalboje tiesinau,
ką sulankstei, mylėjau
tave tartum brolį –
komplikuota brolžudžio meile

greitai man bus
penkiasdešimt ir tuščia

atėjus numirt į šią dykrą

2004. VI. 6

 

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / ten vaikystėje, kur palmės,
kur gyvena liūtai,
kur rimuoja bangos psalmes
tau kaip absoliutui

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 1 / mirksnis po mirksnio iš tolių klaikių
tavo pasaulis tik tau į akis
žiūri o apkalba jau už akių

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1 / atsimenu vaikystėje su mintimis kartu
prieš miegą budint, dievas mato,
prieš pat užmingant,

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 1 / langas, durimis užkaltas
apleistoj sodyboj, dirsių
kuždesiai, kad pasimirsiu
smuikams zvimbiant,

Viktorija Daujotytė. Ir niekas iškyla iš kalbos

2020 m. Nr. 11 / Aidas Marčėnas. Nieko nebus. Eilėraščiai su gegute. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 160 p. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“

2020 m. Nr. 8–9 / Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius / Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera…

Aidas Marčėnas. Maišymai

2020 m. Nr. 1 / sapnai tikri nepadirbti –
spalvoti – tinginiui per brangūs:
trečiam aukšte malūno langas
pro langą vakaras – arti

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Garantas. Pūga, tai pūga – lyg būtum paklaidintas, pamestas eilėraštyje užmirštame, tūkstantmetėje priešmirtinėje haliucinacijoje. Bet ne. Štai pro telžiantį sniegą sulimpa…

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Miłoszo laiptai. Bekopiant Miłoszo laiptais užplūdo stiprus religinis jausmas – kaip su gyva poezijos kalba susidūrus, jos pamatuotu tikėjimu vėl patikėjus. Visada, mirusieji, buvau su gyvaisiais abipus pasaulių ribos – tik gyvųjų laiptai iš pragaro vedė,

Viktorija Daujotytė. Tikrai ir tarsi; Aido Marčėno linkui

2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Vėl dienos ilgėja. Vėl dienos ilgėja. Tikėkimės – kartą ne paskutinį. O jeigu jau paskutinį – dar labiau džiaukis, būk dar uolesnis pasaulių mylėtojas, gyvenimų mokinys. Budinkis…

Aidas Marčėnas. Kasdienynas. Sakiniai 2012–2014

2016 m. Nr. 4 / Vėl balandis / Balandžio pirmoji, kvailių ir paukščių diena. Atsibudau ir neturiu ko apgauti, kam, kaip vaikystėje, spurdančia širdimi pameluoti: „Sninga, sninga!“ Todėl tenka meluoti sau: „Sninga, Marcelijau…”

Audinga Peluritytė. Juoda katė, baltas katinas

2016 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Viename: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 144 p.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6 / Vienatve, kurtizane, ak, dieviškoji,
kas būčiau aš be tavęs? Tuštybių
tuštybė. O tu be manęs? Canto ,
žemė bevaisė, nugyventa žmonių
tuščiavidurių, poundų ir eliotų.

Penkiasdešimt Poezijos pavasarių

2014 m. Nr. 7 / Pasisako Algimantas Mikuta, Aldona Elena Puišytė, Henrikas Algis Čigriejus, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Kornelijus Platelis, Gintaras Patackas, Jonas Juškaitis, Gintaras Grajauskas, Rimvydas Stankevičius, Tautvyda Marcinkevičiūtė

Jūratė Baranova. Nekasdieniški kasdienybės sakiniai

2014 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Sakiniai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 307 p.

Viktorija Daujotytė. Anapus tuštybės, arba Šiaudinis šuo

2014 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Tuščia jo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 168 p.

Aidas Marčėnas. Jazminui ir varnalėšai

2013 m. Nr. 7 / visom žvaigždėm alsuoja slėnis, brydė
pro debesį matytųs dar gerai
čia, kur senoj jaunystėje paklydę

Aidas Marčėnas. Sakiniai

2013 m. Nr. 3 / Prieš dešimt mėnesių pabaigiau „Dievų taupyklę“ ir ištiko meno pauzė. Šiuos sakinius pradedu rašyti du tūkstančiai dešimtųjų metų vasario dvidešimt pirmąją dieną, tėvo trečiųjų mirties metinių išvakarėse…

Viktorija Daujotytė. Geometrinių dygsnių knyga

2012 m. Nr. 8–9 / Aidas Marčėnas. Ištrupėjusios erdvės: devynių gyvenimų eilės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 240 p.

Aidas Marčėnas. Ištrupėjusios erdvės

2012 m. Nr. 4 / pavasarėjas –
jau greitai mieste linksmos
mergiotės išsprogs –

Aidas Marčėnas. Vienkartinis spalis

2012 m. Nr. 3 / Mano kaimynas Andrejus, kurio tėvas rusas, o motina estė, formuluoja: „Gal iki trisdešimties metų buvo nelengva dėl tautinės tapatybės apsispręsti, po trisdešimties subrendau ir suvokiau – koks skirtumas?

Aidas Marčėnas. Vienkartinis spalis (Pradžia)

2012 m. Nr. 2 / Rašytojui labai pravartu mylėti bet kada už jį geriau galinčią rašyti moterį, kuri nepretenduoja, kadangi yra per daug išmintinga ir turi ką šiame gyvenime veikti, nei į pasaulines prozininkes, nei į dar kietesnes eseistes.

Ana Audicka. Neskausmingas senėjančios poezijos liūdesys

2010 m. Nr. 5–6 / Aidas Marčėnas. Dievų taupyklė: gyvenimo srauto poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 248 p.

Aidas Marčėnas. Lyrika

2010 m. Nr. 4 / daiktas liūdnasis
esu rankose tavo,
menamas kloune
       Iš dievų taupyklės cirko

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 4 / ir vis tiek pasisėmei,
Dieve, tą didelį sunkų
žmogų, kuris nesuskydo

Jūratė Baranova. Jauki nyksmo meditacija

2009 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Šokiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 117 p. 

Jūratė Baranova. Poetas kaip kritikas

2008 m. Nr. 5 / Aidas Marčėnas. Būtieji kartiniai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – 414 p.

Aidas Marčėnas: Tarp sapno ir išminties ženklų

2005 m. Nr. 11 / Filosofijos kritikė Jūratė Baranova kalbina poetą Aidą Marčėną / Jūratė Baranova. Poetė Daiva Čepauskaitė viename interviu prisipažįsta, kad negali kalbėti apie tai, kas parašyta jos eilėraštyje.

Aidas Marčėnas. Iš didžiosios d, iš oriosios O

2005 m. Nr. 1 / Donatas Petrošius. Iš tvermės D. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 85 p.

Brigita Speičytė. Drabužėliais dėvėtais

2001 m. Nr. 8-9 / Aidas Marčėnas. Dėvėti: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos. leidykla, 2001.

Sigitas Geda. Paskutinieji „pamokymai“ Aidui

1994 m. Nr. 5 / Vieną popietę įsijungęs radiją netyčia išgirdau Antaną A. Jonyną, nepamenu dabar kokia proga kalbantį. Ten, toje kalboje, Aidą Marčėną jis pavadino geriausiu dabar rašančiu poetu. Tas pripažinimas mane privertė suklusti.

Aidas Marčėnas. Iš naktiraščio

1993 m. Nr. 5 / Manęs dažnai prašo parašyti ką nors proza, pasamprotauti ar protingai atsakyti į kokius nors protingus klausimus. Keista, bet daug pakenčiamai išprususių žmonių mano, kad poetas…