literatūros žurnalas

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 5–6

dovanotas likimas

Tikras
nesumeluotas
džiaugsmingai išvargęs
savo darbingą gyvenimą
ir vaikystės išlaikęs įspaudą šviesų –
vaikų namuose vienas kitam
visad padėdavom
visad mūru vienas už kitą
nenusileisdavom
geri buvo mokytojai
glostė ir baudė teisingai

ištikimas ir tiesus
paliktas nenusivylęs
iškentęs ir apdovanotas –
kviečia duktė
Olandijoj įsikūrė

niekada nepraėjęs pro šalį
visada pasiruošęs
ranką ištiest
pakelt ar pridengt
stuburinis
ir šerdinis:
spaudžia ranką žiūrėdamas į akis
kad būtų aiškiau
kad drumzlės nuo veido nueitų

ranka surievėjus
tiksli ir greita
smūgiui atremti
medžiui auginti
namui suręsti
moteriai glostyt
ir draugui paremti

dar norėčiau, – prisipažįsta
šviesiai, – –
nubėgt tuos kilometrus Graikijoj
maratoną
vienas su vakaro saule
ir alyvmedžio šakele
paskutinį

 

peizažo detalės

1

tolumoje stūksančio piršto šešėlis
įspaudė jį į žemę – rudą šunį
beveislį kaip ir aplink išraidėjęs laikas
stingus kiek akims užmatyti
ir klausai išklusti
ir nevilčiai bluostą sudėti

musės muselės būriais traukė jo šonais
prie ateities išlaupytų akių
susizvimbdamos
skruzdės į nosį lindo gilyn vis gilyn
lyg pažinimo geismo būt vejamos
prasiveržti į kitą nebūtį

2

tamsos gyvatė lomoje jau susirangė
josios liežuvis žioruoja giliai vandeny
gundo paukštį vėlyvą ar kokį
gaivalą silpnavalį užkimusia sąžine
atsiduot ir sutikt su kerinčia nuodo prasme

 

neišskiriami

pamiškėj
kur saulės šviesa
žalumą tirpdo
ir aitrųjį gėrimą plaka
gyvybės
dvi stovylos palinkę
viena į kitą – klausiai
vis artėja virpėdamos
iš nekantrumo
besimanant geltoniui

du sausuoliai
savoj vientulystėj
sustingę

 

aušros lapeliai klajūnui

1

išeina
saulėleidžio pašauktas
everesto senelio palaimintas
kilmingon aukštybėn

 


2

sukas akis
stojas pasaulis
atspindys – be šešėlio

 


3

iš aukštosios mėlynės
liepsnojantis paukštis
krūtinėn –
paguostas

 


4

sėsk ant debesies
ir palik man
pasaugoti savo šešėlį

 


5

vakaro peršviestas
palei vilnelę ėjai
nelyg gango aukštupiu

 


6

išvirkščias
aušros išdygintu
šešėliu per ledyną

 

7

laiptais
į trečią aukštą
aumeny –
kailašo mantra

 

8

šiltas smėlis
viliokės švelni šypsena
ir metai nudryžo

9

rūko gumulai –
atsikrenkštė
dangun įsigraužus viršūnė –
taip ir liks
už mane jaunesnė

 


10

pro vieną ausį –
vėjo malda
pro kitą ausį –
smėlio giesmė

 

11

vėlei
ta pačia perėja
tais pačiais akmenėliais
vėjo nagų nudžyruotais –
ir jokių mano pėdsakų

 

12

tamsią naktį
tigro prisišaukiau akį –
suspindo aukštybėj
lyg iš nebūties traukta

13

kas kviečia
kas laukia –
žvaigždė panaktinė
ir vėjas pisuoklis

14

bangos
vis eina ir eina
ir niekaip negali prieit

15

viena vienintelė
sukas mintis
tarsi sniegyno kepurė

 

16

laisvės vėjas
laisvės voratinkly
skersakiuoja

 

17

Budos šypsnys
ant peties nusileido –
įdagas suėmė širdį

 


18

vaikučių būrys
iš visų himalajų pakalnių
subėgo
palasiot
nesuprantamų tavo garsasėklių

 

19

kur beeitum
pirmyn ar atgal
kur besuktum
į kairę ar dešinę –
vėjas
vis vėjas
nuožmiai į veidą
iš visos aukštybių tylos

20

tik taip
atšiauriai
kaip dagys
pajūrio smėlin įkibęs
savo sielos smaigu
tiesiai į patį šiaurį
taip pat į vakarį
jau vokęs suvokęs –
jiems jokios žaizdos
nebaisios

 

21

tegyvuoja
Kristus Karalius
tesaugo tave
vaikai kankiniai
šventieji
dangaus numylėti

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr 8–9 / palesink greičiau tuos paukščius
palesink visais širdies dūžiais
visais sudraskytų naktų krešuliais
visomis paryčių maldomis –
jie jau plunksnas ir žvynus kedena
žvilgsniais dygliuotais aplinką smaigsto

Vytautas Rubavičius. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Beveidžiai. toj sykį nutikusioj prošvaistėj kurią vėliau jau vadinome jaunyste kai vijom poetines kilpas ir lyg pėdsakus senojo miesto akligatviuos mėtėm dygliuotas akimirkas gaudėm ir džiūgavom…

Vytautas Rubavičius. Kultūros valstybė: kultūros raidos ypatumai

2015 m. Nr. 7 / Kultūra buvo ir yra įsivaizduojama kaip tam tikra finansavimo reikalaujanti sritis, o kultūrai imančių vadovauti politikų uždavinys esąs vienaip ar kitaip paskirstyti pinigus įvairioms kultūros institucijoms.

Esė kaip esminio mąstymo teritorija

2002 m. Nr. 12 / Redakcijos surengtame pokalbyje dalyvavo Gintaras Beresnevičius, Vanda Juknaitė, Vytautas Kubilius, Valdas Kukulas, Vytautas Rubavičius, Regimantas Tamošaitis