literatūros žurnalas

Ramutė Skučaitė. Nepadainuota daina. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11

Nepadainuota daina
apie zuikelį
ir jo kelelį
jo bėgimėlį
pro pūdymėlį
per laikelį praėjusį
į laikelį atėjusį

nuo ko taip bėgta
ant ko užbėgta

zuikelio

 


Stovi strielčius ant kalno,

O zuikelis po kalnu.
– Kokią mislį tu turėjai,
Kad zuikelį šaut norėjai,

zuikelį?

 

tai bėk zuikeli
bėk per laikelį
kad strielčeliai nenušautų
kad kurteliai nepagautų
kad išnyktų strielčių laikas
kad zuikelis liktų sveikas

zuikelis

 

tai zuikelis ir bėga
per smiltelę per sniegą
kur rūtelės žaliuoja
kur mergelės dainuoja

kur aukštieji dvareliai
vario klevo varteliai
kur kaminėliai rūksta
gražių žodelių netrūksta

vaikeliam

 

bet kelelis per laikelį
neša bėgantį zuikelį
kur žodeliai meilūs tyla
ir dūmeliai nebekyla
kur svetimi strielčeliai
taikos nušauti zuikelį
tie kur išvarė seselę
motulę ir seną tėvelį
už tolimų už kalnelių
kęsti ledinių dienelių
ne savo sniegeliais bristi
taigai po kojų parkristi

skaudėti

 


Ar už miežių grūdelį,

Ar už kviečių laiškelį?

 

o kelelis vingiuoja
ten kur šuneliai loja
kur nuo aukšto nuo kalno
pamatai kaip ant delno
kur auštant krito rasa
duobė baisi iškasta

negali zuikelis suprasti
ir kam tokią duobę kasti
saulėta buvo iš ryto
kai pirmas į duobę įkrito

paskui nebebuvo ryto
o žmonės krito ir krito
tada išgirdo zuikelis
kaip klykdamas krito vaikelis
kaip jį vardeliu šaukdama
geso vaikelio mama

o šūviai vienas po kito
kol tiek kiek tilpo sukrito

į duobę

 


Augino tėvelis

Sau vieną sūnelį,
Augino, mokino
Strielčiauti.

 

bėga per girią zuikelis
mato prie uosio strielčelis
muškietą rankose turi
kaip bėga zuikelis žiūri

nešauna

 

o girelėj tarp medelių
dar daugiau jaunų strielčelių
nuo pavojų nuo nedraugo
dvarelius gimtuosius saugo

strielčiai svetimi artėjo
priartėjo ir priėjo

tai ant kelelio prie miško
daug karšto kraujelio tryško
degė medeliai traškėjo
kai jaunas kraujelis krešėjo

ant girios samanėlių
ant turgaus akmenėlių

motinėlėm beraudančiom
sau rankeles belaužančiom

į širdis

 

tįsta laiko kelelis
bėga tolyn zuikelis
tuoj bėgs pro pūdymėlį
gelsvų rugių laukelį
pro dar apsėtą dailiai
melsvų linų kalnelį

dar buvo tas kalnelis
mėlynas mėlyniausias
visų žvaigždžių žvaigždelės
Aušrinės mylimiausias

Aušrinės

 

bėga tolyn zuikelis
ir vėl pakely dvarelis
oi ilgis varteliai klevo
tų kur svetur iškeliavo
šiame dvarely užgimę
patys palikę gimtinę

dar supa varteliai vainiką
tą kur seselė paliko
rūtų ir mėtų kvapo
padėt ant strielčiuko kapo

tik vargiai ar kas bežino
kapelį tankmėj už beržyno
gal jis iš bernelio tvirto
ąžuolėliu pavirto

nekirskim

 

matyt į kitą laikelį
atvedė kelias zuikelį
kur žaisti strielčiukais vaikeliam
o strielčiaus bijoti zuikeliam

zuikeliam
ne tik

 

jaučia zuikelis
arti
siaučia liepsna kaitri
strielčių piktų uždegta
siaučia
nuožmi ir pikta

 

motulės per ašaras brenda
savo vaikelių neranda

maži našlaitėliai verkia
akis motinėlėm užmerkę

 

kurgi parbėgs zuikelis
juk baigėsi laiko kelelis

zuikelis namo nesugrįžo
širdelė iš graudulio plyšo

išgirdus

motinėlė dainuoja
savo vaikelį sūpuoja

myli

 

2023

Viktorija Daujotytė. Būti eilėraščiais

2021 m. Nr. 12 / Ramutė Skučaitė. Buvau atėjus. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 119 p. Knygos dailininkė – Jūratė Račinskaitė.

Ramutė Skučaitė: „Poezijos taku ėjau palengva ir tylomis“

2021 m. Nr. 10 / Poetę ir vertėją Ramutę Skučaitę kalbina Daina Opolskaitė / Spalio 27 d. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, mylimai vaikų ir suaugusiųjų poetei, vertėjai, daugybės operų ir operečių libretų autorei Ramutei Skučaitei…

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 10 / Toli – kur mano motina ir tėvas,
Kur dylančioj erdvėj juos lyg mačiau,
Mus atsiminęs atminimo dievas
Dar vis po trupinį, – bet vis rečiau

Viktorija Daujotytė. Poezijos knygos dramaturgija

2019 m. Nr. 7 / Ramutė Skučaitė. Tik ištarti reikėjo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 135 p. Knygos dailininkė – Jūratė Račinskaitė.

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 8–9 / Mes – nieko. Mes tik užgimėm ir mirsim. Praplauksim tarp tiesos ir netiesos. Kai ką dar pamatysim, ką išgirsim, O tie, kur praplaukė – nebealsuos. Tai nieko.

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 3 / Tik zylės. Zylių pavasaris – mano žiema. Ar nusidėsiu užmigdama? Ar ką nuskriausiu sapnuodama, Šešėlius mažus sūpuodama, Vandenį semdama, Lengvai atgal nešdama…

Poezijos pavasario klausimynas. „Poezijos rašymas nėra paprastas dalykas“

2016 m. Nr. 5–6 / Į klausimus atsako 2016 m. Poezijos pavasario nominantai Ramutė Skučaitė, Artūras Valionis, Erika Drungytė, Vytautas Kaziela, Aldona Gustas.

Viktorija Daujotytė. Iš patirties – iki nepaslapties

2016 m. Nr. 1 / Atmintis, atminties kultūra pastaraisiais dešimtmečiais veikia ir kaip aktyvuotos sąvokos, ir kaip intensyvios metaforos, persmelkiančios ir humanistiką, ir kūrybą. Atmintis yra patirties sesuo…

Neringa Butnoriūtė. Prisiminti – vertingiau nei vien žinoti

2015 m. Nr. 11 / Ramutė Skučaitė „Nepaslaptis tokia balta“: eilėraščiai ir proza. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 120 p.

Viktorija Daujotytė. Pasakų rožė – ant ledo

2014 m. Nr. 4 / Ramutė Skučaitė. Ant ledo atsirado rožė. – Vilnius: Homo liber, 2013. – 123 p.

Marina Cvetajeva. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 11 / Iš rusų k. vertė Ramutė Skučaitė / „Aš niekada nepamirštu, kad esu tik viešnia. Žemė man šito neatleidžia.“ Marina Cvetajeva gimė prieš 120 metų rugsėjy (pagal naująjį kalendorių – spaly). Viešnia ateina ir išeina: išėjo 1941 m…