Erika Drungytė. Eilėraščiai
2021 m. Nr. 11
lapkritis. auštant
žolė šarmos dygliais pašiurpus baugiai styro
palietus kojom sutraška tačiau nelūžta
tu uodi orą iš visų jėgų. vien žvyras
lyg kiaunės dantys dreskia tavo plaučių gūžtą
magnolijos pūkuotuos pumpuruos sucypsi
kažkas iš būsimojo laiko bet per tyliai
veide šviesos dėžutė užfiksuoja vypsnį
ir ne klausa – veiksmažodžiais tu nusivylei
labiausiai nuosakom nes tau iš jų beliko
vien tariamoji. keistum jei galėtum
nervingai išmuša aštuonias. veido tikas
seniai ištikęs laikrodį: paguoda – lėtas
krušos išplėšyto voratinklio skivytai
liūdnai vėduoja tau paskirtąją žinutę
į langą godžios paukščio akys beldžia. rytas
o vaiko balsas pilnas džiugesio: zylutės
jo ir užteko – šitaip skamba esamasis
tiesus ir be iliuzijų tau ranką purto
kažką mėgins dar protas – nerimo link kasis
bet neatlaikęs krykštavimo pasiduos. tai tiek tų burtų
J. Slovackis sapnuoja M. K. Č.
Iš lėto valties negatyvo
Dvigalvė šunio figūra
Ryškėja, bet sunki panyra
Į vilko valandą su gegute.
Už nendrių rūko tirpsta salos
Sakytum mirę. O išties –
Be garso tyvuliuoja marios,
Užlieję kaimą po nakties.
Kai dugno varpas skelbia rytą,
Mėnulį lakusi galva
Nuskęsta, o kita atryja
Ugninį spiečių, nešantį save
Kažkur į kalno perspektyvą,
Kol ryškalai lyg trintuku
Nuvalo vyzdį, virpantį ir gyvą,
Su ašara iš Vakarų.
Tada iš Konstantino rankos
Išauga Mikalojaus plaštaka
Ir Druskininkuose, Pagankoj,
Sušaudo pasaką karalius su pačia.
Nauja padavimo apie ežero gimimą versija
šiandien mirti mirtį tapo globaliau
ar Kėdainiuose ar Gangoj – vėjo urna
neša peleną lengviau ir net gražiau
užfiksuotą išfiltruota HD burna
o šešėliai debesy virtualiam
bet kada pasiekiami, kur tu bebūtum
Hado vartai enter kiekvienam
lengva netgi vaikui perprast būtį
nežinia kiek halogramų atminty
sugeba tie debesys nešiot ir išlaikyti
tik smalsu – nulaužus vardą nors keli
ar galėtų gyvą ežerą išlyti
Nykštukų klausimu I
Jei pasakytum kad jais tiki
Ir jei tvirtintum jog tai nesąmonė
Bet kuriuo atveju pasiaiškint reikėtų
Dviem oponentų stovykloms
Nykštukų klausimu II
Ant nuošalaus į užuovėją įspeisto suolo
Gerti rytinę dvigubą antrąją kavą
Yra ir daugiau priežasčių nei – sakykim –
Vien dialogas tarp aš ir nuosavų tavo bildukų
Kol ant krūvos lapų sėdmaišio drybso
Didžiojo gluosnio paniurėlis Feliksas
Šildantis laiko pluta apkalkėjusius sąnarius
Vakar ilgai diskutavom kad šiemet
Sniego daugiau bus nei pernai dėl šalčio
Krūmų karuos vėl pirmi buvo kėkštai
Viską jie paima gerkle ir chamišku elgesiu
Grakščiai vaikštinėjantis strazdas kaip visad
Šnekasi pats su savim galbūt vėjo šešėliu
Kol dančiasnapiams skirtuos inkiluos šiepias kiaunės
Vietos benamiai kitaip dar – meškėnai
Iš Karaliaučiaus čia imigravę be dokumentų
Rūšiuoja šiukšlių konteinerių turinį
Keistai taip ironiškai vaipos ir tyliai kikena
Bet Feliksas kritiškai juos nužiūrėjęs sutiko
Išsaugot vietelę kavagėriui iki Naujųjų
Todėl ir manau kad dabar dėl nykštukų
Pasisakyt nesolidu būtų ir nepolitkorektiška
Nykštukų klausimu III
Grįžo iš lauko vaikai parsinešė riešutų
Tikino gavę iš Felikso bet už tai jam turį
Pagal dydį „du mažojo piršto nareliai“
Pasiūti batus: dabar namuose vyksta mūšiai –
Šiuolaikiškus ar senamadiškus
Iš mamos rankinuko ar tėčio aulinių
Su kailiuku ar geriau storos kojinės
Apie tikėjimą klausimų niekas nekėlė
Nykštukų klausimu IV
Sakot svarbu išsiaiškint politines pažiūras
Kaip dendrologams su ornitologais
Kaip geodezininkams su melioratoriais
Kaip meteorologams su astrologais
Kaip homeopatams su farmakognostais
Kaip gnostikams su ortodoksais
Kaip gnomikams su dvarfistais
Bet buvo neaišku tik tiek – koks tas dydis
„Du mažojo piršto nareliai“
Nykštukų klausimu V
Tarp įtikėjusių visgi ryškiau reiškės moterys
Aukodamos gausiai ir dosniai kol reikalas
Buvo galiausiai išspręstas – taip rados ir batai
Ir numegztos kojinės ir magaryčių kepurė
Bei šiltos raštuotos kumštinės pirštinės
Feliksas laikėsi žodžio – meškėnus išstūmė
Vietos sparnuočių bendruomenė padedama
Varninių pulko konteinerius perėmė savo žinion
Ruduo buvo ilgas suoliukas labai patogus
Ateities ir globalinio rakurso klausimus mudu
Be gailesčio krimtom kaip riešutus – kokie niekai
Palyginus su ta ramybe kai kėkštai nutyla
Ir gluosnio vytelėse caksinčios zylės kartoja:
Niekam o niekam nerūpi nykštukai ir tręštančios
Politinės pažiūros šiandien yra vis dar parkas
Tavo rytinė kava ir batuotas ant sėdmaišio Feliksas
Nykštukų klausimu VI
Tarp manojo aš ir bildukų radom konsensusą: dulce
Domum – ir vėjas ir gluosnis ir strazdas tam pritarė
Pavasario haiku
* * *
Rausvas alksnio spenelis
Išbrinkęs tvinkčioja
Drėgnas
* * *
Veneros piršteliai magnolijos
Pūkuotus taurėlapius
Praskečia
* * *
Garsiai ir lipniai murkia
Varvanti syvais
Piestelė
* * *
Bitė nemoka žodžių
Bet prasmę apdulkinti
Jaučia
* * *
Į pirmąjį tulpės žiedą
Įkišk liežuvėlį
Pavasari
* * *
Kamanė jei tik galėtų
Apžiotų narcizo
Vamzdelį
* * *
Vėjų dievas Zefyras
Kadais Hiacintą
Mylėjo
* * *
Kvapni Hiacinto burnelė
Nektaro pilna
Apolonui