literatūros žurnalas

Erika Drungytė. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 11

lapkritis. auštant

žolė šarmos dygliais pašiurpus baugiai styro
palietus kojom sutraška tačiau nelūžta
tu uodi orą iš visų jėgų. vien žvyras
lyg kiaunės dantys dreskia tavo plaučių gūžtą

magnolijos pūkuotuos pumpuruos sucypsi
kažkas iš būsimojo laiko bet per tyliai
veide šviesos dėžutė užfiksuoja vypsnį
ir ne klausa – veiksmažodžiais tu nusivylei

labiausiai nuosakom nes tau iš jų beliko
vien tariamoji. keistum jei galėtum
nervingai išmuša aštuonias. veido tikas
seniai ištikęs laikrodį: paguoda – lėtas

krušos išplėšyto voratinklio skivytai
liūdnai vėduoja tau paskirtąją žinutę
į langą godžios paukščio akys beldžia. rytas
o vaiko balsas pilnas džiugesio: zylutės

jo ir užteko – šitaip skamba esamasis
tiesus ir be iliuzijų tau ranką purto
kažką mėgins dar protas – nerimo link kasis
bet neatlaikęs krykštavimo pasiduos. tai tiek tų burtų

 


J. Slovackis sapnuoja M. K. Č.

Iš lėto valties negatyvo
Dvigalvė šunio figūra
Ryškėja, bet sunki panyra
Į vilko valandą su gegute.

Už nendrių rūko tirpsta salos
Sakytum mirę. O išties –
Be garso tyvuliuoja marios,
Užlieję kaimą po nakties.

Kai dugno varpas skelbia rytą,
Mėnulį lakusi galva
Nuskęsta, o kita atryja
Ugninį spiečių, nešantį save

Kažkur į kalno perspektyvą,
Kol ryškalai lyg trintuku
Nuvalo vyzdį, virpantį ir gyvą,
Su ašara iš Vakarų.

Tada iš Konstantino rankos
Išauga Mikalojaus plaštaka
Ir Druskininkuose, Pagankoj,
Sušaudo pasaką karalius su pačia.

 


Nauja padavimo apie ežero gimimą versija

šiandien mirti mirtį tapo globaliau
ar Kėdainiuose ar Gangoj – vėjo urna
neša peleną lengviau ir net gražiau
užfiksuotą išfiltruota HD burna

o šešėliai debesy virtualiam
bet kada pasiekiami, kur tu bebūtum
Hado vartai enter kiekvienam
lengva netgi vaikui perprast būtį

nežinia kiek halogramų atminty
sugeba tie debesys nešiot ir išlaikyti
tik smalsu – nulaužus vardą nors keli
ar galėtų gyvą ežerą išlyti

 


Nykštukų klausimu I

Jei pasakytum kad jais tiki
Ir jei tvirtintum jog tai nesąmonė
Bet kuriuo atveju pasiaiškint reikėtų
Dviem oponentų stovykloms

 


Nykštukų klausimu II

Ant nuošalaus į užuovėją įspeisto suolo
Gerti rytinę dvigubą antrąją kavą
Yra ir daugiau priežasčių nei – sakykim –
Vien dialogas tarp aš ir nuosavų tavo bildukų
Kol ant krūvos lapų sėdmaišio drybso
Didžiojo gluosnio paniurėlis Feliksas
Šildantis laiko pluta apkalkėjusius sąnarius

Vakar ilgai diskutavom kad šiemet
Sniego daugiau bus nei pernai dėl šalčio
Krūmų karuos vėl pirmi buvo kėkštai
Viską jie paima gerkle ir chamišku elgesiu
Grakščiai vaikštinėjantis strazdas kaip visad
Šnekasi pats su savim galbūt vėjo šešėliu

Kol dančiasnapiams skirtuos inkiluos šiepias kiaunės
Vietos benamiai kitaip dar – meškėnai
Iš Karaliaučiaus čia imigravę be dokumentų
Rūšiuoja šiukšlių konteinerių turinį
Keistai taip ironiškai vaipos ir tyliai kikena

Bet Feliksas kritiškai juos nužiūrėjęs sutiko
Išsaugot vietelę kavagėriui iki Naujųjų
Todėl ir manau kad dabar dėl nykštukų
Pasisakyt nesolidu būtų ir nepolitkorektiška

 


Nykštukų klausimu III

Grįžo iš lauko vaikai parsinešė riešutų
Tikino gavę iš Felikso bet už tai jam turį
Pagal dydį „du mažojo piršto nareliai“
Pasiūti batus: dabar namuose vyksta mūšiai –
Šiuolaikiškus ar senamadiškus
Iš mamos rankinuko ar tėčio aulinių
Su kailiuku ar geriau storos kojinės
Apie tikėjimą klausimų niekas nekėlė

 


Nykštukų klausimu IV

Sakot svarbu išsiaiškint politines pažiūras
Kaip dendrologams su ornitologais
Kaip geodezininkams su melioratoriais
Kaip meteorologams su astrologais
Kaip homeopatams su farmakognostais
Kaip gnostikams su ortodoksais
Kaip gnomikams su dvarfistais
Bet buvo neaišku tik tiek – koks tas dydis
„Du mažojo piršto nareliai“

 


Nykštukų klausimu V

Tarp įtikėjusių visgi ryškiau reiškės moterys
Aukodamos gausiai ir dosniai kol reikalas
Buvo galiausiai išspręstas – taip rados ir batai
Ir numegztos kojinės ir magaryčių kepurė
Bei šiltos raštuotos kumštinės pirštinės
Feliksas laikėsi žodžio – meškėnus išstūmė
Vietos sparnuočių bendruomenė padedama
Varninių pulko konteinerius perėmė savo žinion
Ruduo buvo ilgas suoliukas labai patogus
Ateities ir globalinio rakurso klausimus mudu
Be gailesčio krimtom kaip riešutus – kokie niekai
Palyginus su ta ramybe kai kėkštai nutyla
Ir gluosnio vytelėse caksinčios zylės kartoja:
Niekam o niekam nerūpi nykštukai ir tręštančios
Politinės pažiūros šiandien yra vis dar parkas
Tavo rytinė kava ir batuotas ant sėdmaišio Feliksas

 


Nykštukų klausimu VI

Tarp manojo aš ir bildukų radom konsensusą: dulce
Domum – ir vėjas ir gluosnis ir strazdas tam pritarė

 


Pavasario haiku

* * *

Rausvas alksnio spenelis
Išbrinkęs tvinkčioja
Drėgnas

* * *

Veneros piršteliai magnolijos
Pūkuotus taurėlapius
Praskečia

* * *

Garsiai ir lipniai murkia
Varvanti syvais
Piestelė

* * *

Bitė nemoka žodžių
Bet prasmę apdulkinti
Jaučia

* * *

Į pirmąjį tulpės žiedą
Įkišk liežuvėlį
Pavasari

* * *

Kamanė jei tik galėtų
Apžiotų narcizo
Vamzdelį

* * *

Vėjų dievas Zefyras
Kadais Hiacintą
Mylėjo

* * *

Kvapni Hiacinto burnelė
Nektaro pilna
Apolonui

Erika Drungytė. Iš ciklo „Kaimo dienoraščiai“

2024 m. Nr. 4 / Rugpjūtį, stebėdami mus užliejantį
begalinį žvaigždynų konglomeratą
gaudėme burnas pražioję

Vigmantas Butkus. Latvių poezija lietuviškai. Eskizas

2021 m. Nr. 11 / Mintis, kad būtų prasminga apžvelgti mūsų šiaurinių kaimynų poezijos vertimų visumą, kilo skaitant dvi chrestomatiškai solidžias praėjusiame dešimtmetyje pasirodžiusias knygas…

Erika Drungytė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 11 / Kur nuriedėjo mūsų kauliukai
Ką dabar bąla jie nakčiai bedantei
Mėtosi kamščiai sauso raudono
Karstančio apmaudo, rūgstančių lūkesčių

Kultūrinė spauda: alternatyva ir lėtas laikas

Kalbasi kultūros leidinių redaktoriai: Monika Krikštopaitytė, Erika Drungytė, Gytis Norvilas, Giedrė Kazlauskaitė, Neringa Černiauskaitė, Antanas Šimkus

ŠIMTMEČIO ANKETA: Kazys Saja, Erika Drungytė, Andrius Jakučiūnas

2018 m. Nr. 2 / Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą,

Poezijos pavasario klausimynas. „Poezijos rašymas nėra paprastas dalykas“

2016 m. Nr. 5–6 / Į klausimus atsako 2016 m. Poezijos pavasario nominantai Ramutė Skučaitė, Artūras Valionis, Erika Drungytė, Vytautas Kaziela, Aldona Gustas.

Audinga Peluritytė. Balto gyvybės vandens tėvynė

2016 m. Nr. 3 / Erika Drungytė. Patria: eilėraščiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 120 p.

Arvydas Valionis. Poetinis Latvijos pavasaris

2013 m. Nr. 12 / Pavasaris bus kaip visuomet. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 208 p.

Erika Drungytė. Kai „viršūnės“ dar nori, o „apačioms“ jau nereikia…

2013 m. Nr. 7 / Asmeniniai įspūdžiai – subjektyvu, turbūt klaidinga ir nepatikima. Tačiau tik tokį atramos tašką ir teturiu. Gali būti, kad senstu, bet entuziazmo vis mažiau. Vis daugiau noro klausytis poezijos ten, kur nėra daug žmonių, kur nėra iškilmių…

„METŲ“ ANKETA. Erika Drungytė, Selemonas Paltanavičius, Gintarė Adomaitytė

2012 m. Nr. 8–9 / XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastro­fos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

Erika Drungytė. Apie poeziją, Lietuvą ir pasaulio pabaigą

2012 m. Nr. 7 / Įdomiausia Poezijos pavasario savybė, kad poetų nėmaž nemąžta, atvirkščiai, kasmet daugėja, į klasikų gretas įsilieja jaunosios kartos. Ir nors, anot vieno autoritetingo poeto, geriausieji gyvena ir kuria tik Vilniuje…