literatūros žurnalas

Mindaugas Peleckis. Nuliūdę nušvitę nuėję. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7

Mindaugas Peleckis (1975–2023) – poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas – nespėjo išleisti jau parengtų dviejų knygų – studijos „Kalbų ekologija. Kalba ir žmogus XXI a.: poliglotai, nykstančios kalbos ir jų gaivintojai“ ir poezijos rinkinio „Nuliūdę nušvitę nuėję“. Iš pastarojo eilėraščių ir sudaryta ši pomirtinė publikacija. Rankraštyje liko ir pradėta eilėraščių knyga „Žmogus už brūkšnio“.

 


Niekio buhalterija

I
— bandžiau prisiminti, kiek veidų regėjau —
— kiek akių išvydau —
— ir kiek gyvybės gimime ir mirime —

II
— žodžius suprasti bandžiau —
— sudėlioti sakinius —
— paprašyti jais tylos bandžiau —

III
— mėginau perkurti fatumą —
— pergudrauti visatos žemėlapį —
— išmesti žalią saksofoną su slaptu kompasu —

IV
— bet po kiekvieno bandymo bėgti savin —
— atvykdavo tas pats Šarkų Ekspresas —
— su pirmu ir vieninteliu vagonu —

(…)
— ir kasryt nubusdavau vėl tame sapne —
— iš kurio išeidavau užmigdamas —
— veidai žadindavo mane vadindami save tikrove —


Imitacija

I
— laimingo gyvenimo imitacija —
— laikant rankoj saulę —
— vandeny žvelgiant į gyvatę —

II
— tylus triukšmingos minios klausymas —
— džiazo aidai ausyse —
— skruzdžių bėgiojimas rankomis —

III
— potvynių ir atoslūgių stebėjimas —
— vietoje paprasto išsimaudymo vandenyne —
— liovimasis bijoti ryklių —

IV
— lietaus mėgdžiojimas impresionistų paveiksluose —
— atspindžiai veidrodžiuose, kurie neturi pabaigos —
— liūtė, sėlinanti prie gazelės —

V
— varpo dūžiai elektros tinkle —
— vorų pasisveikinimas trumpam pakibus virš lovos —
— atsisakymas būti nelaimingam —

 


Lėtas

I
— sulėtinta energija —
— (o dar kitaip – materija) —
— šviesos spinduliu tą naktį atvyko pas mane —

II
— lėtai palietė plaukus —
— sušildė vilties iliuzija —
— priminė, kad kažkada bus vasara, kuri ir vėl lėtai dings —

III
— nei esantis, nei nesantis —
— šviesos spindulys —
— žaidė mano mintimis lėtai ir bandė įtikinti nušvisti —

IV
— ką jis norėjo pasakyti —
— nežinau —
— nes jis nekalbėjo jokia kalba —

V
— lyg skęstantis laivas —
— sniego ežere —
— šviesa lėtai atsisveikino —

 


Vasarvidžio dienos sapnas

Atjauta, arba mirtis

I
— mirties atveju man nieko nesakykit —
— nė nepriminkit, kad neva miriau ar išėjau —
— kad neturėjau sielos, dvasios ar nesu vėlė —

II
— užpildykit visus dokumentus, – tik taisyklingai —
— skaičiukai, duomenys patinka biurokratijai —
— dar vienas atvejis, statistika, ir – viskas —

III
— man Mokytojas sakė: aš nemirsiu —
— nemiršta tas, kuris nebuvo gimęs —
— todėl matysi kartais tu mane, pridūrė —

IV
— lengvumas po vasarvidžio lietaus —
— trumpiausią, viltį kuriančiąją naktį —
— slenkant smėliu, iš jūros į žvaigždžių nušviestą sapną —

V
— nėra gimimo ir mirties —
— nėra optimizmo ir pesimizmo —
— nėra meilės ir nemeilės, – man sako žvaigždės —

 


Pažvelk į nebylius

I
— pažvelk į meilę, kokia tai painiava —
— vienos dienos gėlė —
— romantikų viltis —

 

II
— pažvelk į neviltį, kokia joje tvarka —
— iš chaoso tave išnarpliojantis voras —
— grąžinantis į spindintį sėkmės pasaulį —

 

III
— pažvelk į dvasią, kokia ji žemiška —
— dausosna gimusi, ji dovanoja kūno gimtį —
— bet vos ja netiki, išsyk pranyksta —

IV
— pažvelk į tai, ko nežinai ir nežinosi —
— begalines visatos spirales, galaktikas —
— ir nebūtį, atskriejančią šviesa, į kitą nebūtį —

V
— pažvelk į nebylius, kiek daug pasako jie —
— išmok skaityti kalbą, kurios tu dar nemoki —
— ir, saulei nusileidus, sukalbėki maldą —

 


Kodėl tu mane sapnuoji?

I
— kodėl tu mane sapnuoji —
— paklausė ji kartą sapne —
— mano atsakymas buvo tyla —

II
— kodėl vis ateini pas mane —
— teiravosi ji kartą sapne —
— mano atsakymas buvo tyla —

III
— kodėl tu ilgiesi manęs —
— norėjo atsakymo ji viename iš sapnų —
— mano atsakymas buvo tyla —

IV
— kodėl neišeini iš sapnų į gyvenimą —
— kartą gėlė ji sapnui besibaigiant —
— mano atsakymas buvo tyla —

V
— tik po daugelio metų suvoksiu —
— kad ji buvo sapnas —
— ir aš buvau sapnas —

 


Vasara

Vasarai

I
— surask kitą raktą į vasarą —
— tai – ne džiaugsmas ir ne šviesa —
— tai – mirštanti kažkieno nuotaka —

II
— sugauk nepatirtą nuotaiką —
— kai nežinai, ar šypsotis, ar surimtėt —
— ir apsimesk, kad nesi apgautas kerų —

III
— patikėk bet kuriuo šarlatanu nuoširdžiai —
— įsileisk visą pasaulį į savo naivią širdį —
— vasara – tai iliuzija, kurioje tilpsim visi —

IV
— patrankų salvės po purpurine saule —
— kometos, pamiršusios tvarkaraščius —
— pasiilgusios mūsų okeanų —

V
— kiekvienais metais kartojasi vis kita vasara —
— ir kas rytą palaidojam vis kitą vakarą —
— neprarasdami nieko, nes nieko neturim —

Vytautas Kaziela. Gedėjimai. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / negalvok apie dulkes
ir apie tai
į ką mes virstame

Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / bet ji kantriai laukia
nuolankiai juos suglaudusi
kitoje drobės pusėje

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / ten vaikystėje, kur palmės,
kur gyvena liūtai,
kur rimuoja bangos psalmes
tau kaip absoliutui

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / Nebenoriu parodyt tau miesto.
Raibuliuojančio, mainančio formas,
iš žibančių stiklų dviveidystės

Greta Ambrazaitė. Širdis. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / kas čia? šaukia vaikai, smilium baksnodami
anatominę žmogaus širdį knygos viršelyje

Marius Burokas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 12 / laiko šaknim suėmus visą šią žemę, auga ant istorijos griaučių, šalmų, kardų ir patrankų, įtemptos medžio gyslos, kraujo uogom prinoks jos derlius, kraujo uogom ir sviedinių švilpesiu, sirenų gaudesiu niekada nepamiršimu

Artūras Valionis. Sąnašos. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / visos būriu apsigręžė
ir pasitraukė atgal į miškelį
jungiantį atskaitos tašką ir skardį
užverdamos žalią šnaresį paskum save

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / ir neišduoda
tik šilkinis kaspinas
mergaitės
besiblaškantis danguj

Ramutė Skučaitė. Nepadainuota daina. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / motulės per ašaras brenda
savo vaikelių neranda
maži našlaitėliai verkia
akis motinėlėm užmerk

Ernestas Noreika. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / valgau angliškus pusryčius
ant staliukais apaugusio šaligatvio
virš galvos dulkėtos palangės
vazonų laivai žydinčiomis burėmis

Lina Buividavičiūtė. Intertekstai. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / Vaikystėje kaimynų pudelis nunešė mano
Mylimiausią žaislą – sovietinio štampo

Vytautas Landsbergis. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 10 / Kaip rūkas ėmė ir
susmilko
laužas gegužės prie jo
sutikdavome aušrą Vingy prie Neries