Mantas Balakauskas. Eilėraščiai
2021 m. Nr. 7
big bang
didysis sprogimas įvyksta klausantis
kaip virtuvinių peilių ašmenimis kaimynai
linksmai groja it dūdelėmis – –
gyvatės metai
po baltuoju tiltu ieškojau šviesos šaltinių
radau vienuolį miegantį žibinto šešėlyje – –
idiotai
čia nesikalba žmonės
sakiniais kurie užima trečdalį gyvenimo
puslapio – –
instrumentas II
kol nusiplaunu rankas
iš čiaupo bėgantis vanduo klykia
tarsi actekų kario švilpukas – –
medžioklė
rakštis išauga į ošiantį mišką pilną pelėdų
neužmigdami stebimės jų gebėjimu nužudyti
mūsų blogas mintis – –
miražas
pamišusio debesies atspindys
iš manęs juokiasi kai iškasu pamestą mempo kaukę
ir ją pasimatuoju – –
neįveikiama
dar nė viena žiema atėjus pavasariui nežinojo
kad jos laikas artėja prie pabaigos – –
paveikslas
šiandien visos prekybcentrio vynuogės
paliestos Karavadžo teptuko – –
sukeitimas
nėra Hokusajaus Šeškinėje
bet yra raudonasis Fudži kalnas
vietoje poliklinikos – –
švara
neturėdamas kvapo
gali glostyti aklą šunį – –
šventė
gėriau iš vynuoginės sraigės kiauto
kol ji pagaliau iššliaužė man iš rankų – –
zippo
po mano lova tupi mažas neišdegto molio velniūkštis
laikantis žiebtuvėlį anarchistą – –
vertimas
valgysiu ryžius gali būti kad rytoj
juos taip pat valgysiu nebeplausiu dubens iki kol perves algą
arba stipendiją kad išversčiau miesto paukščius
į mūsų pasaulio kalbą – –
atlydys
pilasi balti pietų paukščiai
iš apvirtusio dangaus tanklaivio
taip atžygiuoja pavasaris
nepaisydamas mūsų mirties – –
langas
uodo agonija
už stiklo matyti šviesą įžiebusį
žmogaus siluetą – –