literatūros žurnalas

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 12

 rentgeno nuotrauka

                                                                   …esu ištrenktas kaip norvilas

 

                            esu tylėtojas       tyla galiu užmušti triušį

       esu angelų medžiotojas       labai gardūs džiovinti

                          prie vienatvės       ir nuovargio

          esu mirusiųjų tautybės       turintis gyvųjų pilietybę

 

 

         esu tik laikinai einantis       žmogaus pareigas iki pareikalavimo

         esu veršelių priėmėjas       vyšnių sodintojas

                        esu asocialus       pagal horoskopą

                      pusiau žmogus       pusiau dviratis

 

        dviratžmogis su dviem stipinuotom pilnatim ir galva, besiraitančiu

        tepaluotu botagu tarp kojų – vis rečiau besiekiu žemę

 

                          esu tik vienas       už dviejų šešėlių kainą

        esu užšalęs lietvamzdis       stogų tvindytojas

          esu lauželių kūrentojas       save deginantis

       kur mano rankos ir kojos       širdis ir švelnumas?

 

        esu rūgpienio paviršius       skersas pigmėjas su džinsais

                      pelėsio violetas       kūčių valetas

                  pasibaidęs arklys       sukantis ratus vazono manieže

                                       aplink       žydinčią bulvę

 

        o dabar esu nekviestas svečias tavo lūpose. dabar žiodysiu tave,

        glostysiu, vaideliosiu tavo lūpas, švelnus tau būsiu

                                                                                          n e b ū s i u

 

 

        trumpieji sujungimai

               (kaulų metimai)

 

       …prašau suprasti, kad kai kur turiu eiti vienas…

                                        iš kino filmo „Meilėje ir kare“

 

 

        rudens geometrija

               (vieneriukė)

 

        gervės suka ratus

        formuodamos trikampį

        –

        tame kampe šilčiausia

 

 

girios ir pagirios

(dvejukė)

 

        gėralo gurkšnis                                                                šlapinuos savo

        jaučiu kaip kalas barzda                                                 šešėliui burnon prisisiurbęs

        pariestos kojos                                                                – visas pasaulis po barokine arka

 

 

 

ragai užgriūva mišku

(trejukė)

 

        karstinėj karvės

        smegduobėj

        – aiškiausiai regėjau –

        vešliausios ganyklos

 

                                                      žaibas kerta ragą archaro*

                                                      ant jo nutūpęs

                                                      raudonas drugys

                                                                                                              šliaužia įsiręžusios sraigės

                                                                                                              šaligatvio skersvėjis

                                                                                                              – kiek vienuolynų!

 

 

       * Avinas, paplitęs Pamyre; ragų ilgis iki 190 cm., jų tarpugalis iki 150 cm.

 

 

 

ornitologijos

(ketveriukė)

 

        sveiki gyvi!                                                                                                žalvariniai rudens

        sveiki gyvi!                                                                                                ryto berželiai

        –                                                                                                                 –

        klykė pempė                                                                                             įkypoj saulėj

 

        sveiki negyvi!                                                                                                              

        sveiki negyvi! –                                                                                          – neūžaugos jūs

        klykė iš paskos                                                                                         neūžaugos –

        šliaužianti naktis                                                                                       kurkė naktį ujantis lėlys

 

 

 

 

ežero paviršiai arba pavasario nuogybės

(penkiukė)

 

 

        šnopuoju į vandenį                                                                        mane stebina

        pūsteliu maurus į vakarus                                                            labai maži dalykai

        – raibuliais išsivaikšto veidas                                                     – itin nematomi

 

                                                                       – – – – – – kai

                                                                       lipa ir lipa

                                                                       lytis ant lyties

 

        kilimo verpetuose                                                                         miško atspindyje

        vyras ir moteris –                                                                          daugiau gyvybės

        žalčiai plaukiantys ežeru                                                              nei jame pačiame

 

 

 

        pavasaris Ulro žemėje

        (vieneriukė)

 

        visur kiaurymės

        –

        vyšnių žiedai kyšo

 

 

 

senatvė. dūlėjimas

(dvejukė)

 

        vietoj plaučių įdėjo                                                                         išsprūsta stambus pinigas

        du duonos kepalus                                                                       iš rankų –

        – vis labiau iškvėpiu, nei įkvėpiu                                                nebesilenkia pakelt

 

 

 

pokalbis telefonu

 

(trejukė)

 

        – kaip jauties?

        – padoriai

 

                                                                           – kvėpuoji?

                                                                           – ne

 

                                                                                                                          – tai gal po vandeniu?

                                                                                                                          – jau nebe

 

 

 

        berniuko tardymai. ir štai, išdavystė…

 

        – kodėl suvelti tavo plaukai?

        – pasaulis suveltas, kraujuoti molio laukai

 

        – kodėl trigubu dugnu mašinos, lagaminai, tiesos?

        – į anapus reikia pernešt kontrabandą, gličios laiko mėsos – – –

 

        – kodėl aš ničnieko nesuprantu?

        – pragaras ir rojus sujungti vamzdžiu

 

        – tai kodėl šaukiu, dar klausi? atsuk, debile, ausį.

        ãtsako, dievo perlaidos nelaukiu, vaiko juokas

        jau pats savaime aidas aidas – – –

 

        – o kodėl lūpas išrietęs liūdesys?

        – todėl kad sapnui žiūri į dantis,

        o aš stoviu ant galvos kojomis aukštyn!

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / jau rudeniop skendo sodas, obelys įsibridusios į vandenį nusiplovė rankas ir kojas. ir iš kur tokie ryškūs kraujo ratilai, ir iš kur? obuoliai plūduriavo ir vartėsi iš krantų išėjusioje visatoje, o mano akys dangaus ertmėse…

Kultūrinė spauda: alternatyva ir lėtas laikas

Kalbasi kultūros leidinių redaktoriai: Monika Krikštopaitytė, Erika Drungytė, Gytis Norvilas, Giedrė Kazlauskaitė, Neringa Černiauskaitė, Antanas Šimkus

Gytis Norvilas: „Esu gyvybės ir aistros pusėje“

2017 m. Nr. 11 / 2017 metų Jotvingių premijos laureatas, poetas, eseistas, „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas atsako į Gedimino Kajėno klausimus. / Pirmiausia sveikinu…

Dovilė Kuzminskaitė. Gilyn

2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p.

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 4 / iš burnos išneria dylančio mėnulio kajakas
jame sėdi vaikas degančia gerkle
kurį maitinau savo sapnais
į jūrą tįsta raudona seilė

Gytis Norvilas: „Metafora – apsauga nuo beprotybės“

2014 m. Nr. 10 / Poetas Gytis Norvilas atsako į Romo Daugirdo klausimus / – Dalis poetų mėgina save racionalizuoti – paaiškinti, kas juos padarė tokius, kokie dabar yra. Gal ir Tu galėtum pateikti savo tapsmo versiją. Ir asmenybinio, ir kūrybinio.

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 5–6 / miesto pakrašty, Antakalny, prie upės, tuščiam kely ant blizgančio
asfalto, rytą mano akyse raitėsi katinas, matyt, ką tik numuštas

Elžbieta Banytė. Proziškas tekstas apie poezijos almanachą

2013 m. Nr. 10 / Poezijos pavasaris 2013. Sudarytojai – Antanas Šimkus, Gytis Norvilas, Benediktas Januševičius. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2013. – 248 p. Dailininkas – Tomas Mrazauskas.

Martyna Bražiūnaitė. Besisukantis poezijos vilkelis

2013 m. Nr. 4 / Gytis Norvilas. Išlydžių zonos. – Kaunas: Kitos knygos, 2012. – 80 p.

Friederike Mayröcker. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6 / Iš vokiečių k. vertė Gytis Norvilas / Friederike Mayröcker (g. 1924) – žymiausia austrų poetė. Yra parašiusi ir romanų, apsakymų, pjesių, knygų vaikams. Jos bibliografijoje kone devyniasdešimt knygų.

„Metų“ anketa. Donatas Petrošius, Laura Sintija Černiauskaitė, Rimantas Kmita, Gytis Norvilas

2011 m. Nr. 4 / Švedų rašytojo Jano Myrdalio romanas daugeliui įsiminė ne tiek turiniu, kiek pavadinimu – „Sunku būti jaunam“. Šis teiginys aforistinis, apibendrinantis, bet kiekvienas jį suvokiame individualiai. Ką Jums reiškia būti jaunam?

Thomas Klupp. Paradiso

2010 m. Nr. 7 / Iš vokiečių k. vertė Gytis Norvilas / Thomas Kluppas gimė 1977 m. Erlangene, gyvena Berlyne. Leido literatūrinį žurnalą „BELLA triste“, dabar dirba Hildesheimo universiteto literatūros institute. T. Kluppo prozos spausdinta…