Aidas Marčėnas. Eilėraščiai
2022 m. Nr. 1
Tai štai
tai
tai gyvenimo ratas su mano karta
tai vaikystėj stoka vitaminų
tai ataušus kajoko eilių arbata
iš senosios poezijos kinų
tai drąsa kai sakai tai ko dar nežinai
tai žinojimas – niekas nežino
tai pasauliai kuriuos lygiai tiek pažinai
kiek tave tie pasauliai pažino
štai
kalnai štai garsūs nebyliai
štai cirko apskrita tikrovė
štai trimituojantys drambliai
vėžlys štai ant kurio jie stovi
štai sukasi balerina
štai akrobatas rodo jėgą
štai ir naktis ir štai diena
štai fokusas štai staigmena
o štai gyvenimas prabėga
2021 rugsėjis, Voloskas
Mėlynsparniai drugiai
vietoj epitafijos
tuščia retorikos apkaba, Jūračiuk…
žodžiai nebuvo tušti, bet – pro šalį…
Derrida,
Deleuze’as…
…pavardės šoka
salių tuštybėje,
užsimerkiu ir –
mėlynsparniai drugiai…
…pelkė alsuoja many, pelkių gyvybė,
saldus tiesos siaubas,
nebūties išmintis…
išreikšti nesugebu –
ir nereikia…
…viena koja, rankomis keturiomis
tik gyvą mylėsiu,
mirusiai – neatleisiu
2021 vasaris, Vilnius
Bernardinų sodas
Nešu pralaimėjimo suvokimą tarsi pergalės vėliavą
Fernando Pessoa
ir mes čia su vienu kitu iš bičiulių, kurių daugelio nebėra,
smėlio ir žvyro takais sukdavom ratas po rato
ginčydamiesi, diskutuodami,
sutardami ir nesutardami
etikos, estetikos, tikėjimo ar netikėjimo klausimais, viens kitam
vis primindami autoritetus – neginčytinus, bet nedidelius,
palyginti su mūsų nuopelnais būsimais
ir dabar, daug metų
prašvilpęs, pralaimėjęs, bet nepasidavęs, kaip du lašai į mus
jaunystėje panašius
sutinku judu, įsiaudrinę jaunikaičiai,
be savęs nieko aplink
nebematančius, suaugusius su savo teisybėmis, išalkusius tiesos,
darančius, kaip mes kadaise, tą pačią
amžiną ir neišvengiamą, jaunystės pėdomis
pasaulį ratas po rato sukančią
dieviškąją klaidą žmogaus
2021 kovas, Vilnius
Vis apie nieką
kai leidi dangumi aidą marčėną
svarbiausia tikėti kad jis tai ir tu
iš labai seno eilėraščio
daug vasarų, daug žiemų
po bodhi medžiu sėdint
sąmonėje neramioje
pateka leidžiasi saulė,
skrieja debesys, pavidalą keisdamas
mėnuo keliauja, sukas ir sukas
žvaigždynai
daug rudenų, daug pavasarių
mainosi metų laikai, sausros
keičia liūtis, sausras –
liūtys
kaip debesys žmonės –
kas mirksnį tarytum kiti, iš esmės –
vis tokie patys
ateina išeina, karta
nesimokanti veja kartą nepasi
mokiusią
kariuomenės, į mūšį
nugalėti žygiavusios, vis nugalėtos
sugrįžta
po bodhi medžiu
sąmonėje neramioje
demonas Mara samsaros
svajose bei košmaruose susivokusiam
ne baisus, o juokingas
jei tik sapnas po sapno
eilėraščiu tarsi gyvenimu, gyvenimu
nelyg eilėraščiu
daug vasarų, daug žiemų
vis apie nieką, apie nieką
kaip apie viską
apie viską ir nieką
nejuokingai juokaujantis, neleistinai
tavo leidžiamas dangumi
neatsibus, vaike, aidas marčėnas
neatsibuvęs
2021 birželis, Vilnius
Naujas eilėraštis su gegute
gegutė nauja su eilėraščiu atminty
iš Afrikos atlėkė ilgo gyvenimo
man iškukuoti
bet nekukuos
kol jos trumpo eilėraščio neataidėsiu
2020 lapkritis, Vilnius
Didysis Knygos menas
Sigutei, Sauliaus dukrai
našlaitėle Sigute, tarnaujanti Knygai,
šlovę šnarės Tau Jeruzalės dukros,
Jeruzalės sūnūs dėkos kaip ir
Tau prasiskolinęs aidas
2020 spalis, Vilnius
Eilėraštukas
jaunam poetui
tikėk – tau patikėtas mažučiukas
net trisdešimt dviejų karatų deimančiukas
tą netikėtą mažučiuką
tą trisdešimt dviejų karatų deimančiuką
greitu gyvenimu
ilgai šlifuok
2020 spalis, Vilnius
Į tirpstantį pasakos veidrodėlį
…veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje…
dar vaikystėje įsisiautėję
blyksi saulės zuikučiai, varveklis
verkdamas tviska –
viskas į nieką, niekas į viską –
poetinių abstrakcijų laiptais
iš aidžių filosofijos katedrų
nužengia Siamo dvynės
Tiesa ir Mirtis
žiūri viena į kitą lyg būtų
viena be kitos
tarsi jau ar dar be manęs
pirmąsyk susitikusios žvelgtų
siaubingo grožio apakintos kiaurai
sąmonę
į tirpstantį pasakos veidrodėlį
2021 kovas, Vilnius
Apie juokdarį vargšą karalių
„Tesla“ pranešė investavusi 1,5 mlrd. JAV dolerių į bitkoinus.
Žiniasklaida
Vienaragis įeina į juodą, užnuodytą upę
Ir vanduo, tartum stiklas, giedrėja ir plaukdamas gieda
Henrikas Radauskas
nuo nugyventų metų kalvos ne pirmas ir ne paskutinis
stebiu, kaip kariuomenės juda, plaikstosi ideologijų vėliavos
ir amžinieji vergai laikiniems imperatoriams pataikauja –
iš čia
visi jie atrodo maži mažutėliai, jiems iš ten aš tikriausiai
bemaž neįžvelgiamas
kalbu ne apie santykinius dydžius, reliatyvumą, duoną
ir žaidimus, ekonomikos, politikos ir poetikos dėsnius
ar perspektyvos nekintamas taisykles,
kalbu apie vertybes, apie pasirinkimą – renkuos ne bitkoinus,
kurių niekas nematė,
rinkęsis angelus išžudytus, renkuosi
žudomus vienaragius, didelį turtą ligi paskutinio atodūsio
į juos investuoju: saulėlydžius, žaras, mėnesienas, saulėtekius
ir miglas virš murmančių upių,
debesynus, žvaigždynus,
ežerų ir mergaičių akis besišypsančias, tokią savą
svetimą jūrą, paryčiais nulyto vasaros miesto gatvių
ir miško grybų kvapą vaikystėje,
mėlynių žemuogių kraujo skonį,
eilėraščius tuos, kuriuos rašydavau nesuprasdamas, ką rašau,
ir šituos, kuriuos rašau jau suvokdamas – kad išniekinti
vienaragiai nemirtų, su jais
žmonių padermė neišnyktų, kad gyvenimui
baigiantis kalboje tirptų mano pasaulis
tarytum druskos žiupsnelis iš pasakos apie juokdarį vargšą karalių
2021 vasaris, Vilnius
Paralelinių visatų teorijos praktika
atsimenu vaikystėje su mintimis kartu
prieš miegą budint, dievas mato,
prieš pat užmingant,
jau beveik sapne
galvodavau, kad paralelinėj visatoj
taipogi gyvenu
ir būtent šiuo metu
su mintimis užmigdamas kartu
gal jau sapne, o gal dar ne sapne
galvoju apie ten, kitur, kitoj visatoj –
jau šitiek metų
dievas mato – save galvojantį apie mane
2021 rugsėjis, Voloskas