literatūros žurnalas

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1

Tai štai

tai

tai gyvenimo ratas su mano karta
tai vaikystėj stoka vitaminų
tai ataušus kajoko eilių arbata
         iš senosios poezijos kinų

tai drąsa kai sakai tai ko dar nežinai
tai žinojimas – niekas nežino

tai pasauliai kuriuos lygiai tiek pažinai
kiek tave tie pasauliai pažino

štai

kalnai štai garsūs nebyliai
štai cirko apskrita tikrovė
štai trimituojantys drambliai
vėžlys štai ant kurio jie stovi

štai sukasi balerina
štai akrobatas rodo jėgą
štai ir naktis ir štai diena
       štai fokusas štai staigmena

o štai gyvenimas prabėga

2021 rugsėjis, Voloskas

 


Mėlynsparniai drugiai

vietoj epitafijos

tuščia retorikos apkaba, Jūračiuk…
žodžiai nebuvo tušti, bet – pro šalį…

                 Derrida,
Deleuze’as…

                   …pavardės šoka
salių tuštybėje,
                  užsimerkiu ir –
mėlynsparniai drugiai…

…pelkė alsuoja many, pelkių gyvybė,
saldus tiesos siaubas,

nebūties išmintis…

išreikšti nesugebu –

ir nereikia…
…viena koja, rankomis keturiomis

tik gyvą mylėsiu,

mirusiai – neatleisiu

2021 vasaris, Vilnius

 


Bernardinų sodas

Nešu pralaimėjimo suvokimą tarsi pergalės vėliavą
Fernando Pessoa

    ir mes čia su vienu kitu iš bičiulių, kurių daugelio nebėra,
smėlio ir žvyro takais sukdavom ratas po rato
ginčydamiesi, diskutuodami,

                                        sutardami ir nesutardami
etikos, estetikos, tikėjimo ar netikėjimo klausimais, viens kitam
vis primindami autoritetus – neginčytinus, bet nedidelius,
palyginti su mūsų nuopelnais būsimais

                                        ir dabar, daug metų
prašvilpęs, pralaimėjęs, bet nepasidavęs, kaip du lašai į mus
jaunystėje panašius
sutinku judu, įsiaudrinę jaunikaičiai,

                                        be savęs nieko aplink
nebematančius, suaugusius su savo teisybėmis, išalkusius tiesos,

darančius, kaip mes kadaise, tą pačią
amžiną ir neišvengiamą, jaunystės pėdomis
pasaulį ratas po rato sukančią
                                     dieviškąją klaidą žmogaus

2021 kovas, Vilnius

 


Vis apie nieką

kai leidi dangumi aidą marčėną
svarbiausia tikėti kad jis tai ir tu
iš labai seno eilėraščio

      daug vasarų, daug žiemų
po bodhi medžiu sėdint
sąmonėje neramioje

      pateka leidžiasi saulė,
skrieja debesys, pavidalą keisdamas
mėnuo keliauja, sukas ir sukas
žvaigždynai

      daug rudenų, daug pavasarių
mainosi metų laikai, sausros
keičia liūtis, sausras –
liūtys

      kaip debesys žmonės –
kas mirksnį tarytum kiti, iš esmės –
vis tokie patys

       ateina išeina, karta
nesimokanti veja kartą nepasi
mokiusią

      kariuomenės, į mūšį
nugalėti žygiavusios, vis nugalėtos
sugrįžta

       po bodhi medžiu
sąmonėje neramioje

       demonas Mara samsaros
svajose bei košmaruose susivokusiam
ne baisus, o juokingas

       jei tik sapnas po sapno
eilėraščiu tarsi gyvenimu, gyvenimu
nelyg eilėraščiu

       daug vasarų, daug žiemų
vis apie nieką, apie nieką
kaip apie viską

       apie viską ir nieką
nejuokingai juokaujantis, neleistinai

       tavo leidžiamas dangumi
neatsibus, vaike, aidas marčėnas
neatsibuvęs

2021 birželis, Vilnius

 


Naujas eilėraštis su gegute

gegutė nauja su eilėraščiu atminty

iš Afrikos atlėkė ilgo gyvenimo
man iškukuoti
                       bet nekukuos

kol jos trumpo eilėraščio neataidėsiu

2020 lapkritis, Vilnius

 


Didysis Knygos menas

Sigutei, Sauliaus dukrai

našlaitėle Sigute, tarnaujanti Knygai,
šlovę šnarės Tau Jeruzalės dukros,
Jeruzalės sūnūs dėkos kaip ir

Tau prasiskolinęs aidas

2020 spalis, Vilnius

 


Eilėraštukas

jaunam poetui

tikėk – tau patikėtas mažučiukas
net trisdešimt dviejų karatų deimančiukas

tą netikėtą mažučiuką
tą trisdešimt dviejų karatų deimančiuką

                                    greitu gyvenimu
ilgai šlifuok

2020 spalis, Vilnius

 


Į tirpstantį pasakos veidrodėlį

…veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje…

           dar vaikystėje įsisiautėję
blyksi saulės zuikučiai, varveklis
verkdamas tviska –

viskas į nieką, niekas į viską –

           poetinių abstrakcijų laiptais
iš aidžių filosofijos katedrų
            nužengia Siamo dvynės
            Tiesa ir Mirtis

            žiūri viena į kitą lyg būtų
viena be kitos

            tarsi jau ar dar be manęs
pirmąsyk susitikusios žvelgtų

siaubingo grožio apakintos kiaurai
sąmonę
              į tirpstantį pasakos veidrodėlį

2021 kovas, Vilnius

 


Apie juokdarį vargšą karalių

„Tesla“ pranešė investavusi 1,5 mlrd. JAV dolerių į bitkoinus.
Žiniasklaida
Vienaragis įeina į juodą, užnuodytą upę
Ir vanduo, tartum stiklas, giedrėja ir plaukdamas gieda
Henrikas Radauskas

nuo nugyventų metų kalvos ne pirmas ir ne paskutinis
stebiu, kaip kariuomenės juda, plaikstosi ideologijų vėliavos
ir amžinieji vergai laikiniems imperatoriams pataikauja –

iš čia
visi jie atrodo maži mažutėliai, jiems iš ten aš tikriausiai
bemaž neįžvelgiamas

kalbu ne apie santykinius dydžius, reliatyvumą, duoną
ir žaidimus, ekonomikos, politikos ir poetikos dėsnius
ar perspektyvos nekintamas taisykles,

kalbu apie vertybes, apie pasirinkimą – renkuos ne bitkoinus,
kurių niekas nematė,
                   rinkęsis angelus išžudytus, renkuosi
žudomus vienaragius, didelį turtą ligi paskutinio atodūsio

į juos investuoju: saulėlydžius, žaras, mėnesienas, saulėtekius
ir miglas virš murmančių upių,
                    debesynus, žvaigždynus,
ežerų ir mergaičių akis besišypsančias, tokią savą

svetimą jūrą, paryčiais nulyto vasaros miesto gatvių
ir miško grybų kvapą vaikystėje,
                     mėlynių žemuogių kraujo skonį,
eilėraščius tuos, kuriuos rašydavau nesuprasdamas, ką rašau,

ir šituos, kuriuos rašau jau suvokdamas – kad išniekinti
vienaragiai nemirtų, su jais
                     žmonių padermė neišnyktų, kad gyvenimui
baigiantis kalboje tirptų mano pasaulis

tarytum druskos žiupsnelis iš pasakos apie juokdarį vargšą karalių

2021 vasaris, Vilnius

 


Paralelinių visatų teorijos praktika

atsimenu vaikystėje su mintimis kartu
prieš miegą budint, dievas mato,
prieš pat užmingant,
                    jau beveik sapne

galvodavau, kad paralelinėj visatoj
taipogi gyvenu
                    ir būtent šiuo metu
su mintimis užmigdamas kartu

gal jau sapne, o gal dar ne sapne
galvoju apie ten, kitur, kitoj visatoj –
                     jau šitiek metų

dievas mato – save galvojantį apie mane

2021 rugsėjis, Voloskas

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 1 / langas, durimis užkaltas
apleistoj sodyboj, dirsių
kuždesiai, kad pasimirsiu
smuikams zvimbiant,

Viktorija Daujotytė. Ir niekas iškyla iš kalbos

2020 m. Nr. 11 / Aidas Marčėnas. Nieko nebus. Eilėraščiai su gegute. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 160 p. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“

2020 m. Nr. 8–9 / Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius / Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera…

Aidas Marčėnas. Maišymai

2020 m. Nr. 1 / sapnai tikri nepadirbti –
spalvoti – tinginiui per brangūs:
trečiam aukšte malūno langas
pro langą vakaras – arti

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Garantas. Pūga, tai pūga – lyg būtum paklaidintas, pamestas eilėraštyje užmirštame, tūkstantmetėje priešmirtinėje haliucinacijoje. Bet ne. Štai pro telžiantį sniegą sulimpa…

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Miłoszo laiptai. Bekopiant Miłoszo laiptais užplūdo stiprus religinis jausmas – kaip su gyva poezijos kalba susidūrus, jos pamatuotu tikėjimu vėl patikėjus. Visada, mirusieji, buvau su gyvaisiais abipus pasaulių ribos – tik gyvųjų laiptai iš pragaro vedė,

Viktorija Daujotytė. Tikrai ir tarsi; Aido Marčėno linkui

2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 1 / Vėl dienos ilgėja. Vėl dienos ilgėja. Tikėkimės – kartą ne paskutinį. O jeigu jau paskutinį – dar labiau džiaukis, būk dar uolesnis pasaulių mylėtojas, gyvenimų mokinys. Budinkis…

Aidas Marčėnas. Kasdienynas. Sakiniai 2012–2014

2016 m. Nr. 4 / Vėl balandis / Balandžio pirmoji, kvailių ir paukščių diena. Atsibudau ir neturiu ko apgauti, kam, kaip vaikystėje, spurdančia širdimi pameluoti: „Sninga, sninga!“ Todėl tenka meluoti sau: „Sninga, Marcelijau…”

Audinga Peluritytė. Juoda katė, baltas katinas

2016 m. Nr. 1 / Aidas Marčėnas. Viename. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 144 p.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6 / Vienatve, kurtizane, ak, dieviškoji,
kas būčiau aš be tavęs? Tuštybių
tuštybė. O tu be manęs? Canto ,
žemė bevaisė, nugyventa žmonių
tuščiavidurių, poundų ir eliotų.

Penkiasdešimt Poezijos pavasarių

2014 m. Nr. 7 / Pasisako Algimantas Mikuta, Aldona Elena Puišytė, Henrikas Algis Čigriejus, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Kornelijus Platelis, Gintaras Patackas, Jonas Juškaitis, Gintaras Grajauskas, Rimvydas Stankevičius, Tautvyda Marcinkevičiūtė