Rimgaudas Valentinas Graibus. Eilėraščiai
2008 m. Nr. 5
Klausimas
Nežinai, kas už posūkio laukia
Ir vaiduokliai kam akmenis mėto.
Gera dar, kada laikas iš lauko
Parlinguoja lyg senas kaimietis.
Vėl voratinklin musė įkliuvus,
Vis dar keikia pavasarį žalią.
O koks tavo gyvenimas buvo?
Kodėl buvo? Štai sėdi prie stalo.
2005. VII. 1
Alzheimerio liga
Mano atminties laboratorijoje
apipeliję jaunystės atodūsiai,
pirmosios meilės lavonas,
surūdijęs myliu,
ant sienos pakabintas
sudžiūvęs pirmasis bučinys,
kolbose drumzlini
ambicijų likučiai,
kas nori, tas gali užeiti.
Laboratorijoje nebėra nieko tinkamo naudoti,
inventorizacijos jau nebereikia.
Aptriušęs pastatas panašus į vaiduoklį.
Dieve,
o tu vis dar bandai
jį restauruoti.
Tau patarimais
padeda vaistininkė.
2007. IX. 21
*
Meilė – prabangi prekė.
Ne visi pajėgia
ją įsigyti.
Kai kurie
nupigintų prekių parduotuvėse
nusiperka
originalo kopijas.
Dabar ir aš,
kai tu jau keturiasdešimt metų
šmėžuoji man prieš akis,
net nebežinau –
ar turiu originalą,
ar kopiją.
2007. XII. 19
Pavydas
Susirūpinau –
tavo pavydas
peržengė visas ribas.
Į sapną atėjai pažiūrėti,
ar nesu jame
įsileidęs kitos moters,
vis klausinėji,
iš kur
prancūziškų kvepalų kvapas,
ant skruosto –
bučinio pėdsakas.
2007. X. 2
Tardytojas
Tardytojas
kuo greičiau
norėjo išaiškinti nusikaltimą.
Mirusiojo klausė
amžiaus, kur gyveno,
su kuo draugavo,
ir dar norėjo sužinoti,
kur buvo nužudytas.
Mirusysis tylėjo
ir apsunkino tyrimą.
2007. XII. 7
Jau
Vasara. Laumžirgis būtinas.
Ir kūdrai linksmiau, ir dienai.
Nenori matyt, kad rugpjūtį
Jau skilinėja vasaros sienos.
2006. VIII. 12
Nelinksma
Kitaip negalėjo ir būti,
Vasaros žaizdos užgijusios.
Lietaus pakabintos virvutės
Virš rožių, jacintų, lelijų.
Rugpjūčio raišteliai sutrūkę.
Gandrai iš ražienų pradingsta.
Jau vasaros liko galiukas.
Prisipažinsiu, nelinksma.
2007. X. 1
*
Tau atrodo visur juoda,
Apgaulinga mano ašara.
Nematai, kaip žydi sodas –
Vaiko piešiny pavasaris.
Nematai, kaip gandras lekia,
Baltas baltas rytas rąžosi?
Vėjas spręsti atsisako
Tavo liūdesio kryžiažodį.
Ar matai, beržai pakluonėje
Ryto maldai visi klaupiasi?
Nežinai, kad meilės duonos
Kitai vasarai sutaupėme?
2006. IV. 25
Paklydimai
Duris atrakinti bandau. Jau raktas netinka.
Pakeitei spyną? Buvau nuklydęs, apgautas vilties.
Metų likučius dabar būsiu surinkęs.
Jau norėčiau jais žaisti su tavimi likusį laiką, ir tiek.
Stoviu už durų lyg valkata koks lietui rudenio lyjant.
Naktis netgi pradeda spėlioti – įleis, neįleis.
Tavo namuose palikę mano žodžiai pelija.
Virš tavo akių vis dėlto noriu pakabinti žibintą ATLEISK.
2007. VIII. 31