literatūros žurnalas

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6

 *

 

realumas realybė ir visos kitos
fikcijos paukščiukas kuris
gulėjo prie namo negyvas po žiemos
gležnas mažojo princo kūnelis
virtęs nuolankumu paskui
aš vis dėlto sutaisiau savo
lėktuvą ir išskridau ir patį

juodžiausią žvaigžduočiausią
dangų regėjau paukšteli broli
gulintis negyvas po žiemos

 

 

 

              sentimentalus arba
              monologas horacijui

 

                            Non omnis moriar

Horatio

 

o paskui bus lietus bus naktis
žalias gedulas supsis laukuos
jokio gedulo nieks negedės
aš išeisiu manęs nebebus

o paskui vyturys ir žvaigždė
užsimerkus ant kalno pušis
jokio ženklo jokios pušies
negalėsiu paimt

o paskui nieko įprasto nieko
ką galėčiau dabar užrašyt
ketureiliai trupės ir byrės
šiam pasauly tikrai nebeliks
net menkiausios mano dalies

taip horacijau eilės primins
bet tikiuosi tu puikiai žinai
kad gyventi yra daug daugiau
negu būt eilėmis

negu žūt eilėmis

aš gyvensiu kitur ir beje
ne tik eilės – dar nuotraukos ir
balso įrašai liks apie tai
tu dar nieko neišmanei

gali būt kad dar liks dnr
rnr šūdaer ar kitokie daiktai
ritmai graikų romėnų kiniški
keiks mane arba girs bet horacijau

kam visa tai

aš gyventi einu o ne būt eilėmis – –
ir tada bus lietus bus naktis
ir orfėjas kops baisiai ilgai
tas kas mirė anksčiau
nei atėjo mirtis

kas užmiršo eiles ir save
ir bet kokias savo dalis
šiam pasauly horacijau tas
gali kopt

neatsigręžt

ir išlįst – –

 

 

              *

 

vyto nuvyto žiedai
ir žydėjo ir vėl žydės tarytum
niekad anksčiau nebūtų žydėję tarytum
nebūtų buvę to

ką išgyvenai per savo trisdešimt penkerius
metus per šešiasdešimt tėvas o
mamos tai jau net ir palygint su kuo nebėra
laikas sustojo jai

laikas neegzistuoja
tokia fikcija yra visa tai
kur dabar gyveni
vienas didelis atsivėdėjimas

jokio vieno jokių žiedų čia tie
patys žiedai kurių nebėra kurie
praėjo čia tas pats tėvas kuris yra
kurio nebėra

čia tie patys laukai tos pačios
obelys nugenėtos kurios niekad
nebuvo genėtos čia esi tu
kuris kas sekundę išaugi

pats iš savęs išnyksti štai
gyvenimas kurio nėra štai
dairykis žiūrėk nes viskas
tik vaidenasi viskas

yra apreiškimas
kurį kažin ar suprasi ar
nebijosi išaiškint čia
tik prasmės užuomazga – –

kol būsi prikeltas iš griuvenų
iš pelenų iš to
ko nėra – –

 

 

              *

 

nėra pabaigos žolei debesys
plaukia ir plaukia

yra daugiau negu atrodo
nuolatinį derlių atneša upė

viskas auga
yra suvalgoma auga

ir gyvybė

yra daug giliau negu
visas šis skaidymasis
prieaugis lapų skleidimasis

daug giliau yra gyvybė negu
akys

už viso mano supratimo yra
ji

už upės

 

 

 

              ramunei
              plaunančiai langus
              žydintį gegužės vidudienį

 

ji nežino kad išeinu

aš nežinau kad išeinu ir

nežinau kad ji išeina

– – – – – – – – – – – –

kada susitiksime mes

po kiek šviesmečių

ar tu vėl būsi mano žmona
ar būsiu aš tavo vyras

tu kuri plauni langus

kuri dabar žiūri į mane
iš kitos pusės

norėčiau nuplauti kelią

kuriuo turėsime eiti

iš paprasčiausio molio esu
trumpas tas laikas – –

Ramūnas Čičelis. Nuo sąmoningo žvilgsnio iki kolektyvinių archetipų

2022 m. Nr. 7 / Gintaras Bleizgys. Procesija. – Vilnius: Slinktys, 2022. – 128 p. Knygos dailininkė – Augustina Gruzdytė.

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / spalio giedrumas
siūbuoja kaštonai
belapėmis šakomis
mėgindami įsikibti į saulę

Gintaras Bleizgys. BigVėjus

2021 m. Nr. 10 / Mes pakilome nuo pižoniškos sofos ir priėjome prie lango. Tokio su arka, gana plataus. Įdomu, kad dabar, praėjus vienuolikai metų, negaliu atsiminti, kokį vaizdą pro tą langą matėme, prisimenu tik stiprią šviesą.

Gintaras Bleizgys. Bokso kriaušių šventumas, arba Kryžkelėse su Donaldu Kajoku

2021 03 31 / Kai išėjo „Drabužėliais baltais“ buvau jau antrakursis ir mano gyvenimas jau buvo nesugrąžinamai persikėlęs į Vilnių, persikeitęs. Mokyklos nerimai ir atsiskyrimas nuo artimųjų bei to, kas įprasta, rimo, atsirado nauji įpratimai ir džiaugsmai.

Gintaras Bleizgys. Pasaulis

20201 03 31 / Marcelijui Martinaičiui – 85 / Te iš literatūros amžinybių mums nepavargdamas sirpsta ir kvepia Jūsų padovanotas pasaulis.

Gintaras Bleizgys. Sūnaus palaidūno grįžimas

2021 m. Nr. 3 / paskui netekau uoslės
ir dantys į kaulus atšipo
ir nesvetingas pasaulis
rodės visai gražus

Gintaras Bleizgys. Psichopato liudijimas

2019 m. Nr. 3 / Nuo kito ryto labai užsidegęs puoliau daryti akių pratimus. Pagrindinis jų kompleksas kaip tik skirtas dienos pradžiai.

Dovilė Kuzminskaitė. Fantasmagoriški poetiniai sausiukai

2019 m. Nr. 2 / Gintaras Bleizgys. Xeranthemum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 86 p.

Gintaras Bleizgys. Į Lukiškes

2018 m. Nr. 3 / Romano „Gyvulėliai“ fragmentas / Išvežtas iš teismo rūmų porą valandų praleidau automobilyje. Sunku pasakyti, kur mane vežiojo.

ŠIMTMEČIO ANKETA: Viktorija Daujotytė, Gintaras Bleizgys, Aušra Kaziliūnaitė

2018 m. Nr. 1 / Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą,

Saulius Vasiliauskas. Žvelgiant nuo asmeninio kalno

2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Karmelio kalno papėdėje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p.

Gintaras Bleizgys. Predestinacija

2016 m. Nr. 7 / Keturiasdešimt laipsnių karščio pagal Celsijų. Tokią lauko temperatūrą rodė automobilio borto kompiuteris, kai maždaug pusę antros paspaudžiau užvedimo mygtuką. Automobilis buvo paliktas tiesiai priešais saulę ir…