Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai
2011 m. Nr. 6
*
realumas realybė ir visos kitos
fikcijos paukščiukas kuris
gulėjo prie namo negyvas po žiemos
gležnas mažojo princo kūnelis
virtęs nuolankumu paskui
aš vis dėlto sutaisiau savo
lėktuvą ir išskridau ir patį
juodžiausią žvaigžduočiausią
dangų regėjau paukšteli broli
gulintis negyvas po žiemos
sentimentalus arba
monologas horacijui
Non omnis moriar
Horatio
o paskui bus lietus bus naktis
žalias gedulas supsis laukuos
jokio gedulo nieks negedės
aš išeisiu manęs nebebus
o paskui vyturys ir žvaigždė
užsimerkus ant kalno pušis
jokio ženklo jokios pušies
negalėsiu paimt
o paskui nieko įprasto nieko
ką galėčiau dabar užrašyt
ketureiliai trupės ir byrės
šiam pasauly tikrai nebeliks
net menkiausios mano dalies
taip horacijau eilės primins
bet tikiuosi tu puikiai žinai
kad gyventi yra daug daugiau
negu būt eilėmis
negu žūt eilėmis
aš gyvensiu kitur ir beje
ne tik eilės – dar nuotraukos ir
balso įrašai liks apie tai
tu dar nieko neišmanei
gali būt kad dar liks dnr
rnr šūdaer ar kitokie daiktai
ritmai graikų romėnų kiniški
keiks mane arba girs bet horacijau
kam visa tai
aš gyventi einu o ne būt eilėmis – –
ir tada bus lietus bus naktis
ir orfėjas kops baisiai ilgai
tas kas mirė anksčiau
nei atėjo mirtis
kas užmiršo eiles ir save
ir bet kokias savo dalis
šiam pasauly horacijau tas
gali kopt
neatsigręžt
ir išlįst – –
*
vyto nuvyto žiedai
ir žydėjo ir vėl žydės tarytum
niekad anksčiau nebūtų žydėję tarytum
nebūtų buvę to
ką išgyvenai per savo trisdešimt penkerius
metus per šešiasdešimt tėvas o
mamos tai jau net ir palygint su kuo nebėra
laikas sustojo jai
laikas neegzistuoja
tokia fikcija yra visa tai
kur dabar gyveni
vienas didelis atsivėdėjimas
jokio vieno jokių žiedų čia tie
patys žiedai kurių nebėra kurie
praėjo čia tas pats tėvas kuris yra
kurio nebėra
čia tie patys laukai tos pačios
obelys nugenėtos kurios niekad
nebuvo genėtos čia esi tu
kuris kas sekundę išaugi
pats iš savęs išnyksti štai
gyvenimas kurio nėra štai
dairykis žiūrėk nes viskas
tik vaidenasi viskas
yra apreiškimas
kurį kažin ar suprasi ar
nebijosi išaiškint čia
tik prasmės užuomazga – –
kol būsi prikeltas iš griuvenų
iš pelenų iš to
ko nėra – –
*
nėra pabaigos žolei debesys
plaukia ir plaukia
yra daugiau negu atrodo
nuolatinį derlių atneša upė
viskas auga
yra suvalgoma auga
ir gyvybė
yra daug giliau negu
visas šis skaidymasis
prieaugis lapų skleidimasis
daug giliau yra gyvybė negu
akys
už viso mano supratimo yra
ji
už upės
ramunei
plaunančiai langus
žydintį gegužės vidudienį
ji nežino kad išeinu
aš nežinau kad išeinu ir
nežinau kad ji išeina
– – – – – – – – – – – –
kada susitiksime mes
po kiek šviesmečių
ar tu vėl būsi mano žmona
ar būsiu aš tavo vyras
tu kuri plauni langus
kuri dabar žiūri į mane
iš kitos pusės
norėčiau nuplauti kelią
kuriuo turėsime eiti
iš paprasčiausio molio esu
trumpas tas laikas – –