literatūros žurnalas

Paulius Aušra. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10

Paulius Aušra gimė 1992 m. Klaipėdoje, mokėsi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Klaipėdos universitete studijavo kultūros ir medijų filosofiją, įgijo bakalauro laipsnį. Šiuo metu Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje studijuoja PHP programavimą. Kūryba publikuota interneto dienraštyje Bernardinai.lt, laikraščio „Klaipėda“ leidinyje „Gintaro lašai“, savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

 

* * *

Visaginas tūsina
Ir išveda tuziną
Pobaisių mergaičių

Drakono papilvei
Papildyti, naktinei
Jo grimasai išgauti

Bespjaudant ugnimi
Beryjant ją kaip do, re, mi
Fakyrams

Ir visiems linksmai linguojant
Į taktą, banguojant
Nuo karščio

Ir tuzino mergaičių prisiminimų

 

* * *

Rašytojas mirė
O aš gyvenu
Ten, kur Tenerifė
Saldžiausių sapnų

Nustelbtos pievos
Aidintys gongai
Vaikystės kiemas
Futbolo šortai

Saldžiausių sapnų
Ten, kur Tenerifė
Aš gyvenu
O rašytojas mirė

 

* * *

Jinai katapultavosi
Į kitą dimensiją
Nes šioje nerado

Nei meilės, draugų, šeimos
Tiesa, ją priėmė audiencijai
Pas visus šventuosius, tik tos

Laimės jai nereikėjo
Laikėsi viena gija
Panaši į laumes – fėja

Vienas kosmosas težino
Ką ji darė, kai mums lijo
O nulijus neaprimo

Daužė į vartus su akmeniu
Eikit jūs pas pterodaktilius
„Kur šis pasaulis nugarmės“ – su Mamontovu

Sutarė užtat
Viens, du, šast
Nebėra

 

* * *

Ir šiemet
Tų tekstų, kurių
Taip laukėte, kuriuos
Mylimiausiais vadintumėte

Nėra

Paskambinkite
Į redakciją, gal jų
Taip pat ten

Neranda

 

* * *

Eina Lupikas ir galvoja sau
Šiandien Bartą pamečiau

Eina Bartas ir mąsto sau
Šiandien Lupiko neradau

Susitinka Lupikas ir Bartas
Ir jų pamečiau, neradau prasilenkia

Palikdami išmėtytus
Niekieno nerandamus pėdsakus

Tik susižvelgia
Ir nueina

 

* * *

Jaučiu, kaip tai artėja
Belaukiant tavęs fėją
Norėjau uždaryti
Jos paslaptis išvysti

Deja, ne ją man skyrė
Tas likimas, pabėrė
Kaip puzlę šį žaidimą
Ir jo nesudėliota

Ji ištrūko, namukas
Liko vienas, per sienas
Dar girdėti jos riksmas
Mįslingai neįmintas

 

* * *

Radijas
Rado jūsų
Stotį, gerbiamas

Ričardai
Iš m-vieno
Ir kam visa tai

Svajonės
Pratrūkimai
Jūsų laidoje

Kam visa
Sukas aplink
Lėkštę, kurioje

Antis iš
Mikrobangų
Savaip šaiposi

O jūs juk
Skraidinate
Radijo banga

Gerbiamas
Ričardai iš
Vilniaus, kur tiesa

 

* * *

Gero vakaro
Ar turite omenyje
Kad jūs šį vakarą
Gerai jaučiatės

Ar tai, kad į vakarą
Pasijutote geriau
Ar vis dėlto diena
Buvo bloga palyginus

Su vakaru, o galgi
Vakaras jus kažkuo
Verčia gerai jaustis
Ar, kaip pasakose

Vakaras jums stebuklingas
Ir gerai jaustis yra
Suprantama, ar po šio vakaro
Tiesiog nelaukiate nakties

Nes jos metu nepatogiai
Gulite ir kartais surakina
Jei prisisapnuoja košmaras
O gal vis dėlto gero vakaro