literatūros žurnalas

Tomas Arūnas Rudokas. Veidrodiniai kariai

2011 m. Nr. 5

Veidrodiniai kariai

 

Pasirodė kare –
Veidrodiniai šarvai,
Širmo žirgo nėra!

Pabandyk tu nušaut
Veidrodinius karius –
Kai kulka skirta tau
Tik sudaužo stiklus…

2011. I. 12

 

Beždžionių vadas

 

Beždžionių vadas sėdi kaip De Sadas,
Plika galva atokaitoje blizga…
O kam beždžionėms toks nuplikęs vadas –
Kaip krokodilui suvilioti blizgė?!

Tačiau beždžionėms vadas toks patinka –
Jos dulkinas ir sotų maistą ėda…
Nereikia dirbti tiems, kas dirbti tingi!
Bet ėmė ir atėjo „Al Kaeda“.

Beždžionių vadas buvo nuskalpuotas.
Beždžionės pačios vado smegenis suėdė
Ir jau ne „Al Kaeda“, bet Pol Potas,
Atšventęs puotą, kaulų krėsle sėdi!

2010. X. 17

 

Daina apie keleivį

 

Tu klausai, kaip dainuoja
elektros laidai tuštumoj…
Ši daina apie tai, kaip
iš pragaro grįši namo.

O sugrįši namo per ledus ir kraujus,
ir vargus.
Bet iš pragaro taip ir sugrįžta
į žemę – žmogus.

2010. XII. 18

 

Like a dog

Skiriu kalėms

 

Tu vienišas kaip šuo benamis,
Todėl pasaulis dvokia „š“.
Ir negali sugrįžt pas mamą,
Belieka tik – „la femme cherchez“…

Bet kas iš to – mylėjai širšę,
Kuri pavirto gyvate…
Širsti, nes negali pamiršti
Širdies nuodų. Atia!

Tu vienišas, bet ne benamis!
Tau – viskas, muzika & smile…
Nekaltas, kas prikaltas. Bet gyvena
Kažkas „like beech in doggy style“!

2010. X. 20

 

For sex-teen

 

Po nuotykių lemties
Aš nebijau mirties,
Nes aš myliu tave!
Padovanosiu tau gėles,
Kai eisi tu gatve
viena…

Ir gal tada pamilsi tu
piratą dykumos
laive,
piranija jauna…

2011. I. 12

 

Deep purple world

 

Skiriu V.

 

Violetinis klozetas,
Violetinis poetas
Daro sysį kaip kadetas…
Kuo čia ponas Dievas dėtas
Arba Salvador Dalķ?!

Violetinę putytę
Pusto Violka Violytė –
Ką su ja dabar daryti?!
Vėjas moka taip pustyti –
Kaip pustyt tu negali!..

2010. XI. 18

 

Mano velniukas

 

Sėdi velnias ramutėlis,
Susigūžęs širdyje…
Gal išgėrė ramunėlių
Arbatėlės vakare?!
Bet nemiega dar, deja.

Toks ramutis, toks drovutis,
Sako man: atsiprašau!
Ar galėčiau dar pabūti
Jaukiame širdies kamputy –
Taip gražiai čia gyvenau!

Blizga raganos akytės,
O ragiukai širdį – durst!
Nei tėvelio, nei mamytės –
Tai išmesti man jį kur?!
Gal tik TU gali išburt!

2010. XI. 24

 

Nusižudyt alyvų žieduose

 

Tai, kurios nėra

 

Tu tik pabandyk numirti jaunas!
Tu tik pabandyk numirti jauna!
Aš mėnulio pjautuvu tau žiaunas
Perpjausiu, kad būtum dar gyva.

Nesvajok nušokt nuo pilko tilto
Arba – sau – saulėlydy – peiliu…
Pragare sutiksi juodą vilką –
Tik nepamatysite alyvų mėlynų žiedų…

2011. I. 15

 

Šią naktį lėktuvai neskris

 

Šią naktį lėktuvai neskris,
Nes Kristus uždarė dangų,
Uždarė vartus ir duris,
Nors šaudyk į dangų patrankom!

O tu šokinėk per balas –
Toks mažas pilkutis paukštukas!
Tik kas tau sušildys basas,
Basas kojeles tau, mažiukui?!

Šią naktį lėktuvai nukris,
Nes Kristus uždarė dangų!
Uždarė vartus ir duris,
Todėl niekas rojaus neranda.

O tu šokinėk per balas,
Toks mažas pilkutis paukštukas.
Gal basos kojelės atras
Tą kelią į rojų mažutį…

 

Aladinas

 

Kada iš butelio išleidau džiną,
Aš paprašiau tik juodo vyno.
O jis pasakė man: – Ir tik?!
Jam atsakiau: – Ir viskis tiks!

Taip apgavau aš savo džiną,
Nes gėriau viskį, gėriau vyną –
Juk aš, gudrusis Aladinas,
Išgėriau viską kaip už du,
Ir viskas tapo man kū-kū!

Nuliūdęs man pasakė džinas:
– Gyvenimas – kaip juodas vynas.
Paklausiau: – Kas yra mirtis?!
Bet nieko neatsakė jis…

 

Toks žaidimas

 

Poezija – tai toks žaidimas,
Ne žodžiais, bet gyvenimu visu.
Kas išlošė, kas pralošė? Kas žino!
Neteisk tiesos! Čia nėr teisių.

Poezija – žaidimas pavojingas
Kaip rus. ruletė su pistoletu*.
Žiūri į veidrodį ir tau juokinga,
Kai rodai į save pirštu – pats tu…


* Arba revolveriu (aut. past.).

Tomas Arūnas Rudokas. Kai kareiviškais batais ateis angelai

2012 m. Nr. 2 / Ant bilijardo stalo sėdi klounas,
Jis bilijardo žaist nemoka.
O gal tas klounas – mano klonas,
Pabėgęs iš namų klasiokas?!