Tomas Arūnas Rudokas. Veidrodiniai kariai
2011 m. Nr. 5
Veidrodiniai kariai
Pasirodė kare –
Veidrodiniai šarvai,
Širmo žirgo nėra!
Pabandyk tu nušaut
Veidrodinius karius –
Kai kulka skirta tau
Tik sudaužo stiklus…
2011. I. 12
Beždžionių vadas
Beždžionių vadas sėdi kaip De Sadas,
Plika galva atokaitoje blizga…
O kam beždžionėms toks nuplikęs vadas –
Kaip krokodilui suvilioti blizgė?!
Tačiau beždžionėms vadas toks patinka –
Jos dulkinas ir sotų maistą ėda…
Nereikia dirbti tiems, kas dirbti tingi!
Bet ėmė ir atėjo „Al Kaeda“.
Beždžionių vadas buvo nuskalpuotas.
Beždžionės pačios vado smegenis suėdė
Ir jau ne „Al Kaeda“, bet Pol Potas,
Atšventęs puotą, kaulų krėsle sėdi!
2010. X. 17
Daina apie keleivį
Tu klausai, kaip dainuoja
elektros laidai tuštumoj…
Ši daina apie tai, kaip
iš pragaro grįši namo.
O sugrįši namo per ledus ir kraujus,
ir vargus.
Bet iš pragaro taip ir sugrįžta
į žemę – žmogus.
2010. XII. 18
Like a dog
Skiriu kalėms
Tu vienišas kaip šuo benamis,
Todėl pasaulis dvokia „š“.
Ir negali sugrįžt pas mamą,
Belieka tik – „la femme cherchez“…
Bet kas iš to – mylėjai širšę,
Kuri pavirto gyvate…
Širsti, nes negali pamiršti
Širdies nuodų. Atia!
Tu vienišas, bet ne benamis!
Tau – viskas, muzika & smile…
Nekaltas, kas prikaltas. Bet gyvena
Kažkas „like beech in doggy style“!
2010. X. 20
For sex-teen
Po nuotykių lemties
Aš nebijau mirties,
Nes aš myliu tave!
Padovanosiu tau gėles,
Kai eisi tu gatve
viena…
Ir gal tada pamilsi tu
piratą dykumos
laive,
piranija jauna…
2011. I. 12
Deep purple world
Skiriu V.
Violetinis klozetas,
Violetinis poetas
Daro sysį kaip kadetas…
Kuo čia ponas Dievas dėtas
Arba Salvador Dalķ?!
Violetinę putytę
Pusto Violka Violytė –
Ką su ja dabar daryti?!
Vėjas moka taip pustyti –
Kaip pustyt tu negali!..
2010. XI. 18
Mano velniukas
Sėdi velnias ramutėlis,
Susigūžęs širdyje…
Gal išgėrė ramunėlių
Arbatėlės vakare?!
Bet nemiega dar, deja.
Toks ramutis, toks drovutis,
Sako man: atsiprašau!
Ar galėčiau dar pabūti
Jaukiame širdies kamputy –
Taip gražiai čia gyvenau!
Blizga raganos akytės,
O ragiukai širdį – durst!
Nei tėvelio, nei mamytės –
Tai išmesti man jį kur?!
Gal tik TU gali išburt!
2010. XI. 24
Nusižudyt alyvų žieduose
Tai, kurios nėra
Tu tik pabandyk numirti jaunas!
Tu tik pabandyk numirti jauna!
Aš mėnulio pjautuvu tau žiaunas
Perpjausiu, kad būtum dar gyva.
Nesvajok nušokt nuo pilko tilto
Arba – sau – saulėlydy – peiliu…
Pragare sutiksi juodą vilką –
Tik nepamatysite alyvų mėlynų žiedų…
2011. I. 15
Šią naktį lėktuvai neskris
Šią naktį lėktuvai neskris,
Nes Kristus uždarė dangų,
Uždarė vartus ir duris,
Nors šaudyk į dangų patrankom!
O tu šokinėk per balas –
Toks mažas pilkutis paukštukas!
Tik kas tau sušildys basas,
Basas kojeles tau, mažiukui?!
Šią naktį lėktuvai nukris,
Nes Kristus uždarė dangų!
Uždarė vartus ir duris,
Todėl niekas rojaus neranda.
O tu šokinėk per balas,
Toks mažas pilkutis paukštukas.
Gal basos kojelės atras
Tą kelią į rojų mažutį…
Aladinas
Kada iš butelio išleidau džiną,
Aš paprašiau tik juodo vyno.
O jis pasakė man: – Ir tik?!
Jam atsakiau: – Ir viskis tiks!
Taip apgavau aš savo džiną,
Nes gėriau viskį, gėriau vyną –
Juk aš, gudrusis Aladinas,
Išgėriau viską kaip už du,
Ir viskas tapo man kū-kū!
Nuliūdęs man pasakė džinas:
– Gyvenimas – kaip juodas vynas.
Paklausiau: – Kas yra mirtis?!
Bet nieko neatsakė jis…
Toks žaidimas
Poezija – tai toks žaidimas,
Ne žodžiais, bet gyvenimu visu.
Kas išlošė, kas pralošė? Kas žino!
Neteisk tiesos! Čia nėr teisių.
Poezija – žaidimas pavojingas
Kaip rus. ruletė su pistoletu*.
Žiūri į veidrodį ir tau juokinga,
Kai rodai į save pirštu – pats tu…
* Arba revolveriu (aut. past.).