Nijolė Daujotytė. Eilėraščiai
2019 m. Nr. 12
Pietų mieste
čia dar rugpjūčio kaitra
per popiečio alsą
užmaršiai sūkuriuodamas
sklendžia
platano
lapas
ar kad menamas laikas
ar mokosi nebūti
kaip
paukščiai
skraidyti?
šitam pietų mieste
nepakerta
rugpjūčio gėla –
jau kitame laike
vis dar
širdingai
duždami
krinta geltoni vasaros
obuoliai –
visada per anksti
ir per stipriai –
akinamai blykstelėję
užsimerkia langų akys
* * *
tądien
į vazą
sumerkiau
plastikines
gėles –
žydėjo –
mylėjau
* * *
kaip viskas
veria ir veriasi
apeiti laukai –
į tirštą pasaulį
tylinčio vaiko
pasąmonė –
į savo tęsinį
klajojantį
ir namie
aklinai
uždarytom durim
* * *
šiandien neryškinu žvilgsnio
nelyginu veido
žiūriu, ko pasigesiu traukiny
važiavimo kryptimi
ryškėja spalvos
nukrenta vėliavos
mūsų ir jūsų
pajudinu medžius
kur be šaknų
vienas ir vienas
išdygsta auga
lapoja ir moja
vienas šalia kito
pildosi
vienas ir – vienas
Skraidantis narvelis
iš galingų platanų
pažyra aukštyn
pulkas žvitrių papūgėlių
žalsva srovele suteka
į parko tumulus
anapus
ir vėl parsrūva atgal į
pilkai melsvą amžinybę
taip ir lakioja lig šiol
didelis narvelis
seniai atvertas
Nedidelė ir balta
tai buvo nedidelė ir balta
kiek prisimena
visada ją turėjo
ji niekada
nepaleisdavo iš glėbio
skubindavo namo
gali būti –
sakė –
tavęs nemėgsta
ir jis nemėgo nieko
kartą priėjo
netyčia palietė ranką
norėjo kažką parodyti
bet tatai greitai
pradingo už horizonto
sutriko
pasislėpė
tai buvo nedidelė balta
jo baimė
Fontanas
kai viskas sudūžta
tolimame
svetimame mieste
atsirakina pasaulis
triukšmo tyloj
nebegali jo niekuo
papildyti –
jis pats kyla
tavo tuštumos
stulpeliu
kaip celsijus
mintys praskrenda
spiečium
po vieną
supranti –
tai tik amžinos praeivės
kodėl turėtum kabintis į jas
lėkti į pražūtį
iš ko imasi
galingas baroko
fontanas
Egiptietiškos žąsys
vakar saulėlydžiu
dvi egiptietiškos žąsys
oriai vaikštinėjo
didingo fontano
kraštu
šiandien jau
valandą plūkias
priešais galingus
purslus
link geluonies?
Tobula diena
griūva mokyklos
gal ir gerai
gal jau visko išmokom
griūva kas neprigijo
žaizdoja
dabar tu –
būk mano mokytojas
o tu – rytoj
ko jis gali išmokyti
visai nežinia
The Perfect Day –
kurią praleidžiu ir
paleidžiu
sumažėjusi nuo
šimto septyniasdešimt
iki dvidešimt dviejų
milimetrų
tyliai sliuogiu iš traukinio
atsargiai
čia durys atsidaro
į kairę ir į dešinę
kita