literatūros žurnalas

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 3 

Amnezija
 

Neprisimindamas
kaip išlašėjai
iš aklo šuns
akių
kaip atsidūrei
sutirštėjusio peizažo
užnugary
ir kažkas išgėrė
neužspringdamas 

kaip sklaidės rūkas
aplink griaučius
prilaikančius
išspaustą gėrį
ir kaip klaidinamai
mirksėdavo lemputė
įstrigusi
tarp šonkaulių 


Skrydis
 

Ir tekant saulei
valgė tortą
lyg kauksmą numalšinančią
tabletę
dar iš inercijos
trypdami lapus
kaip palinkėjimus miegoti 

lyg būtų jau supratę
kaip išsivaduoti
nuo kaulų padiktuotos
schemos
kaip apvaisint save
savižudžio skridimo
trajektorija
link ant asfalto
patiestų sparnų 


Kokteilis
 

Tai tik
žaizdos ir šešėlio
kokteilis
kuris kraują pakeičia
ir valo rūdyjančias
smegenis
kai nebemoki
saulės atskirti
nuo besišypsančių sėdmenų
ant svarstyklių
supasi moterys
į vienatvę ištrauktos
pro kaminą 

kai esi jau praskydęs
ratilais į kraštus
kaip fonas
pražydusiems dumbliams 


Šilkas
 

Toks krypstantis
lauko gale
nes raukšlėm prisirišęs
prie grumsto
kuris rieda
per pojūčių šilką
iš eros
po kurios jau nebūna
kitos 

lyg dar stovėtų
kiaušinio viršūnėj
dar suspėtų gražiai
išprotėti
genamas vėjo
lyg draugo
kad kartu
nesulauktumėt ryto 


Pakilimas
 

Jie gaudė
viens kitą
kai obuolius mėtė
sode
ir kartą pataikė
kai vienas atšoko
nuo vartų
ir tapo nematomi
persmelkti užribio
laisvės 

jie krito
pro langą
ant nuotraukos kalno
lyg prisikelti mėgintų
be uždangos
užmiršę kad reiks
pakartot 


Labdara
 

Veiksmažodžių buldozeriai
nustums į upę viską
kas išsemta
ir pagal pažymą
gipsinio angelo
įkalins arkoj
girgždančios vaivorykštės
kur lengva pasiklysti
inkilo užuolaidoj
tačiau kas antras
išblaivėja
laižydamas
pro lango stiklą
mylimosios pieną 


Dovana
 

Nebėra smegenų
bet vingiai išliko
kaip dovana idiotui
nes vis įsitempia
tarsi lankai
ir iššauna į tai
ko nebuvo 

nes sugrįžus strėlė
vibruoja alergiškai
apie išverstą sapną
lyg kailinius
kurių nepavyko
sudegint
ir netgi nupiešti
beorėj erdvėj

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 11 / ir neišduoda
tik šilkinis kaspinas
mergaitės
besiblaškantis danguj

Romas Daugirdas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 7 / rūdija smegenys
nes kraujo nemaitina vėjas
o audrą imituoja
durų trenksmas

Romas Daugirdas. Ir uždangą pavogs lyg tvarstį. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 3 / kai kojas apsemia vaikystėj neišgertas pienas nutrūksta žaismo priedainis dar jo neįpusėjus ir vėjas spaudžia iš balasto medų mes remontuojam utėles…

Lina Buividavičiūtė. Sunkių metaforų arimai

2017 m. Nr. 8–9 / Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. – Vilnius: Versus aureus, 2017. – 112 p.

Iš gyvenimo užkulisių

2016 m. Nr. 11 / Rašytojas Vytautas Čepas atsako į Romo Daugirdo klausimus / Kaip prozininkas debiutavai vėliau nei Žemaitė, bet būdamas panašaus amžiaus kaip Umberto Eco…

Romas Daugirdas. Baladės link kvadrato pilnaties. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 7 / Pertrauka. Neliko geležinkelio virš upės, o tie, kurie žadėjo, atsisakė perkelt. Neleido net vaivorykštės nutiesti tarp krantų. Ir mes pakliuvome į spąstus pertraukos, kuri vis plėtės į visas puses. Kol apglėbė ir pamažu ištirpdė…

Laimantas Jonušys: Aistra skaityti, drąsa nerašyti

2016 m. Nr. 3 / Literatas Laimantas Jonušys atsako į Romo Daugirdo klausimus / Tu, kaip Ričardas Gavelis, Kornelijus Platelis, Vytautas P. Bložė, daug metų praleidai Druskininkuose. Nelengva rasti…

Arūnas Spraunius: „…tikra palaima nors kartais pabūti apostatu“

2015 m. Nr. 12 / Rašytojas Arūnas Spraunius atsako į Romo Daugirdo klausimus / Kadaise minėjai, kad neprisimeni, kada pradėjai rašyti. O vėliau tarsi paneigei ir įvairius atskaitos taškus. Vis dėlto sunku ignoruoti niutonišką laiko cikliškumą…

Regimantas Tamošaitis. Eilėraščiai iš Dzeuso galvos

2015 m. Nr. 8–9 / Romas Daugirdas. Dinozaurų sklaida. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 112 p.

Donaldas Kajokas: „Šviesos greitis šiek tiek didesnis už tamsos“

2015 m. Nr. 4 / Poetas Donaldas Kajokas atsako į Romo Daugirdo klausimus / Ką čia gudraus dar išgalvosi, tiesiog reikia dirbti savo darbą, vykdyti savo skirtį. Tiesa, pirmiausia privalu jį rasti, tą vien tau skirtą darbą, o tada jau daryti tai, ką moki geriausiai.

Romas Daugirdas. Teisybės ieškotojo sindromas

2015 m. Nr. 3 / Mama buvo psichiatrė, nuo vaikystės dažnai lankydavausi jos darbovietėje – kartais ten net ruošdavau pamokas. Gerai įsiminiau ne tik napoleonus, marksus, froidus, Kristaus įsikūnytojus, bet ir gana gausią kovotojų už teisybę grupę.

Romas Daugirdas. Dvejetainė sistema

2014 m. Nr. 11 / Vėliau močiutė papasakojo, kad ją išgelbėjo geras vokiečių kalbos mokėjimas. Neverkšleno ir nieko neprašė. Tiesiog pasakė vokiečių karininkui – jei būtum už tos spygliuotos vielos, padėčiau ir tau.