Robertas Keturakis. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 12

Atleiski man kad suokia devynbalsė
jog vasara ateinanti praeis
kad klaidžioju palaukėm dieną alsią
šešėlių pagiriais

Atleisk kad klostosi ne kaip norėtųs
kad bus kurie per amžius neatleis
atleiski man kad aš kol kas ne lietūs
ne debesys ne upės ne keliai

be manęs – be mano greito žvilgsnio
ir be mano balso tu ramiai
tai kas buvo skirta pasiimsi
kaip kas dieną įprastai ėmei

vėjas beržas sups toks žalias linksmas
pašaukta esi akimirkai tokiai –
be manęs – naktis uždengs palinkus
langus pro kurių gaisus žvelgei

ten čiurliai tik šmėstelės virš tujų
virš jazmino žydinčio – arti
pėdsakai švytės aštrių sparnų jų
lyg sidabro dulkėm užberti

daug – dar daug sakmių šnabždėjęs būčiau
jei ne ta saulėlydžio naktis

Prie Nemuno rugpjūtis. Tartum elgeta
prie jo sustoju, rankeles ištiesęs,
bet jis nepažvelgia. Nebūsim dviese.
Ir dovana bus atimta.

Pasauly prieblanda, nykumas, šiurpulys.
Langai akli ir veidrodžiai dulkėti
išgąsdina – pralėks lyg kamuolys
kažkas tenai, susmuks neradęs vietos.

Veidai net nuotraukose, regis, pasikeitę,
ir gatvėse lazdelės tarška – tiek aklų.
Tyla tokia, kad galima išeiti
iš proto ar pavirst įskilusiu stiklu.

Viskas liko žemai – dulkėti veidai urzgesys
sausakimšų gatvių uždangstyti langai
siela giedrėja – reginiuos slypi tyrumas – esi
išgelbėtas mirksniui – kad paklaidintų lengvai

Nejaugi tiesa – vien tenai kur marmuras remias
į žvaigždžių sietynus? nejau
nevilties valandom per keiksmą įsimeni žemę
ir žydinčios vyšnios baltumui šnabždi vėl: bijau?

Kas žema ir aukšta tamsu ir šviesu – vis greta
slenka šešėliai – pjausto erdves į dalis
kad protas aptemtų amžinos viendienystės rate

Ne man nuversti kalnus – teniūksos
išbaidę debesis žvaigždes atskyrę
nuo žemės – mano sielą nuo tiesos
kad tie kurie savęs nežino – tyli

Kertelėj prigludau – langely atviram
galva lazdyno supasi papurus
kažkas duris krebždena laukdamas už durų –
gal išmaldos gal maišo aitvarams?

Kur pasidės tos smulkmenos kada nebus
manęs – ta mėnesienos juosta tie šešėliai
kurie atšoka nuo kertės ir slenka vėlei
šlamendami rasotus sutemų lapus?

išnyko slenksčiai užtvaros – vartus
kažkas plaustu pavertęs mėnesienoj irias
žaliom vilnim įsisiūbavo girios –
gėrėkis peržegnojęs tris kartus

Su laiku mums atrodo – atmosfera grėsmingai apniūksta
ir sienos į vėjus atsiremt užsigeis
kiek laiko ta būsena tęsis? Praėjo jau tūkstančiai
su vasaros žydinčiom pievom žvaigždynais puikiais

Bedugnės pačiam pakrašty regim – Saulė išsenka
ir žvaigždės nutolsta – kas jas pakeist sumanys?
būstas žemėja ir blėsta kampe jo ugnis –
klūpai inkšti lyg žvėrelis paklydęs – toks menkas

Kol siela dar regi kol kūnas dar daug ką supranta –
sugrįžk apkabinki pratark – panaktini baigei
sargybą – laikas Namo – ateis pabudėti pakrantėj
kiti – sielą skauda? – pažvelki kaip žydi rugiai –

Kaip veržias neapykanta pro sielas ir pro sienas –
nelyg dygliuota piktžolė – matai kaip iškeros
pasauly – kas nutiko? – pragarėja dienos
valstybės žmonės mintys – lygu pragaruos

Aš netikiu kad Tas kuris paprašo kalnus
keliauti kontinentais užpučia žvaigždes
mus neišgelbės – Dieve mano – švelnūs
Tavosios meilės spinduliai nejau užges?

Kaip garma neapykanta! – kažkas turėjo
įžeisti neįžeidžiamą – bet ar žinojom mes?
ir okeanų dugnuose plyšiai didėja
ir ten žemynai traiškomi prasmegs

Bausmė ir neapykanta? – ne ten atsukom veidus
ne ten mes statėm užtvaras iš psalmių ir maldų
ne ten pasėtos nuodėmės ir klaidos
ir neapykantą užauginai – ne Tu – –

Vienintelis galbūt įminsi – kas ten žino –
ką įžvelgei ko nedrįsai ieškot
kaip pasilenkęs panaktinis
ties dviem šešėliais – savo ir kažko

Ramybės apstu – tai kodėl aš nurimti nemoku?
akys primerktos – gudrauji? – lygint imi
matai – godžiai seka užgesdami
saulę nugeltę žiedynai šiloko?

Lietūs nakties vėsesni – grikši vežėčių ašis
bandydama šiaurę aplenkt – vėl kartosis
žaidimas spalvom – nurimę auksuosis
medžiai – garsės lapų graudus skambesys

Saldesnis medus paskutinis? – kas tau pasakė
kad laiko kartumas mudu aplenks
ir kad atspindėdama gelmę juodo vandens
sunoko liepsna paskutinės rudenio žvakės?