literatūros žurnalas

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 5–6

*

                     Tavo akys kuriose mes miegam

                                                                P. É.

tavo akys kuriose mudu
miegam
daugiau nieko nėra
mano kūno tušti kambariai
pripildyti tavo
alsavimo
elnės ateina
atsigerti mūsų ramybės
tavo akys kurios man atvėrė
begalybę mano
vienatvės

– – –

mano akys kuriose
atsispindi
blausūs miesto žibintai
sutemos krinta ant tavo pečių
ištirpsta pasaulis

 

 

Valsas

 

1.

                                 I speak to you across cities
                                 I speak to you across plains

                                                                  P. É.

 

aš nekalbu aš neverkiu nemoku laukti
kas vakarą naktim gulu ant tavo odos
manęs tiek daug nebus kur pasitraukti
švelnios gilios tamsios vienodos

tu tas vanduo kur pasmerktas tekėti
ir niekad nesuprast kaip viskas baigės
prieik arčiau ir bus gražu žiūrėti
ant tavo kūno spindi mano žvaigždės

 

2.

 

kalbėk man tiek daug kad galėčiau tavęs neklausyti
nematyt kaip pasibaigia dienos ir mėlyna virsta į juoda
kaip ropščias į kalną pavargusi dievo karvytė
taip krenta vanduo tavo rankos lietum atsiduoda

aš ateisiu jo gert tik kalbėk man ir debesys skysta
žuvys anka tankmėj o už lauko perkūnija trankos
ir jau niekas šią naktį nepridengia mūsų menkystės
tavo balsas lietum per mane per tave mano sningančios rankos

 

3.

 

jis neateis prie miesto mūrų
užmiega šuo iš balto plieno
kaimiečiai kirkinas ant šieno
kareivis regi sapną niūrų

per sutemas tarsi per ledą
ant rūko gijos prisirišęs
kol sklaidosi ruduo pamišęs
berniukas avį girdyt veda

 

 

sugrįžus

 

ir išties man čia geriau
tamsos daugiau čia ir drengia
ir vėjas ir nieks nepridengia
ir nieko čia dar daugiau
daugiau nesakysiu tik vėjas
tamsa užeina ir lyja
ir nieko žaizda užrandėjus
bet ačiū bet dar neužgyja
geriau čia nes lygumos plyti
per lygumas kūlvirsčiais vėjas
ir tamsumai ilgai užėjus
manęs tiek vienos nematyti

 

 

Paskutinis laiškas

 

aš nemoku tavęs pasiilgti
     sninga per daug
          mano kūnas apeina
               šerkšnu tarsi liūdesiu
                    nusvyra šermukšniai
                         koks raudonas šis sniegas

 

 

Dekalogas

 

1. Tikras poetas privalo mokėti dūsaut, žvelgti veršiuko akim
     atsimerki – dangus ir nelyja,
     Viešpats žiūri pro debesio kampą.

2. Geras poetas moka kalbą, kalbų
     užkalbėjimų pilnos kišenės,
     tavo miestas tylus, neapšviestas.

 

3. Jei poetas yra tikras poetas
     ir nieko tikro, tik virš jūros,
     nusvyra debesys lyg krūtys.

 

4. Normalus poetas turi bičiulių su jais kartais
     tavo kūną išgert iki dugno
     ir naktim nusišluostyti lūpas.

 

5. Poetų esama ne tik tarp humanitarų
     sakei, suskaičiuok iki dešimt,
     atsimerkiau – tavęs jau nebuvo.

 

6. Geri poetai daug skaito
     ar girdi – vėjas puslapius varto –
     tavo žvilgsnis į niekur įsmigęs.

 

7. Poetui būtina gera vaizduotė
     ir tai, ką pamatei, jau buvo
     ir tai, ko nematysi, bus.

 

8. Tikras poetas turi būti laisvas
     mano pirštais teki tarsi vynas,
     aš tavęs niekada nesurinksiu.

 

9. Poetui svarbu gerai
     negyventi vien sniegas ir sniegas,
     zylės pramuša sąmonės stiklą.

 

10. Poetui reikalingas skvarbus žvilgsnis
     atsimerkt, o paskui – užsimerkti

Dovilė Kuzminskaitė. Užrašai iš niekur

2020 m. Nr. 3 / Narius Kairys. Toliau nei vandenynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 277 p. Knygos dailininkas – Jurgis Griškevičius.

Dovilė Kuzminskaitė. Imperatoriškieji vargai

2019 m. Nr. 11 / Kristina Sabaliauskaitė. Petro imperatorė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 333 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.

Dovilė Kuzminskaitė. Tėvo eilėraštis tėvui

2019 m. Nr. 10 / Mindaugas Nastaravičius. Bendratis. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 64 p. Knygos dailininkė – Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Dovilė Kuzminskaitė. Vilniaus stigma

2019 m. Nr. 7 / Tomas Vaiseta. Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990. – Vilnius: Lapas, 2018. – 271 p. Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis

Dovilė Kuzminskaitė. Fantasmagoriški poetiniai sausiukai

2019 m. Nr. 2 / Gintaras Bleizgys. Xeranthemum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 86 p.

Regimantas Tamošaitis. Mėlynojo kraujo poezija

2018 m. Nr. 12 / Dovilė Kuzminskaitė. Obsesijos. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2018. – 80 p.

Dovilė Kuzminskaitė. Vanilinė tamsa

2018 m. Nr. 8–9 / Karolis Baublys. Geležinė vėjarodė. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018. – 112 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė.

Dovilė Kuzminskaitė. Pasaulis, kurio nebėra

2018 m. Nr. 2 / Algimantas Mikuta. Kelias į Laumes. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 112 p.

Dovilė Kuzminskaitė. Išrengtieji

2018 m. Nr. 1 / Lina Buividavičiūtė. Helsinkio sindromas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2017. – 138 p. Knygos dailininkė – Inga Paliokaitė-Zamulskienė

Dovilė Kuzminskaitė. Gilyn

2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p.

Dovilė Kuzminskaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / iš ilgesio Juan Gelman kaukdavo tuščiose Buenos Airių gatvėse Sor Juana išėjo į vienuolyną Horacio Quiroga parašė pluoštą keisčiausių apsakymų ir nusižudė César Vallejo parašė pluoštą…

Dovilė Kuzminskaitė. Tai skirta ne mums

2017 m. Nr. 2 / Vytautas Stankus. Skruzdžių skandinimas. – Vilnius: Versus aureus, 2016. – 112 p.