literatūros žurnalas

Gintaras Bleizgys. Urbino eilėraščiai

2014 m. Nr. 12

25

žila senučiukė sėdėjo
prie lauko kavinės staliuko –
gatvės tuštėjo
leidosi saulė

ji nieko nevalgė
neužsisakinėjo
tik sėdėjo ir tyliai
lingavo galva

taip tyliai
kaip moka žmonės
kurie jau nebeturi ko
į šį pasaulį kreiptis

norėjau pažymėti
urbino žemėlapyje šią vietą
todėl paėjau iki kampo
pasižiūrėti
kaip vadinasi gatvė

ant namo kampo
buvo užrašyta
VIA VETERANI
pagalvojau
koks vis dėlto esu kvailas –

juk išvydęs senutę
galėjau ir pats suprasti

kad čia negali būti
niekieno kito –

tik visiškų

veteranų gatvė

 

 

26

corso garibaldi gatvėje
kavinė pavadinimu
la dolce vita –
vakar

kai ėjau
čia susitiko dvi jaunos merginos
ir tokiais plonais
ištęstais balsais
pasisveikindamos
viena kitai miaukė kaip katės –
č – i – a – u – u – u

čiau – u – u
iš skersgatvių joms atsiliepė
tokiais pat balsais
kitos jų draugės
subėgo būrys
dolčių vitų – kažkam

jos pasaldins gyvenimą
kažkas dėl jų pames galvas
jos kniauks
bus labai gražios
gimdys vaikus

liuoksės per laiką

kol vieną kartą
po kokių šešiasdešimties metų
svetimšalis turistas
sutiks vieną jų
veterani gatvėj – –

kažkoks kvailas turistas
kažkoks
prašalaitis
iš kito laiko iš kito
pasaulio

kuris
žiūrės į raukšlėtą senutę

į kūnus
gęstančius – –

net nesuprasdamas

dieve švenčiausias
kaip nesuprasdamas

kad kadaise tie kūnai

ir buvo gyvenimas – –

 

 

30

užvakar gavau žinutę
kad mirė lazdijų mero tėtis –
kaip tik buvau išėjęs
į urbino apylinkes

ir pakėlęs akis
pamačiau atvažiuojančią
laidotuvių procesiją –

vilkstinė automobilių –
priekyje katafalkas –

visai ne juodas
kaip įprasta lietuvoje
o baltai pilkas
gale –

ten kur padėtas karstas –
didžiuliai stiklai

didžiuliai kalnai aplinkui –
ilgas kelio kaspinas
debesys

žiūrėjau

kaip rieda gedulas
prisiminiau čiurlionio paveikslus

o šiąnakt
vis sapnavau
kad lazdijų meras yra
antanas a. jonynas

kad svarstom su juo
kažkokius lazdijų šildymo reikalus

šalta – sako –
pas mus

ir aš toks vienas lazdijuose
kažkur už tūkstančio kilometrų

už laiko –

už gedulo –

 

 

31

giuliano tėtės
fullio santini
(slapyvardžiu FUFFI)
skulptūra –

svajonių neišsipildymo medis –

iš geležies iškaltas didelis
medis o po juo daug žmonių
daug šeimų su vaikais
leidžiančiais į dangų aitvarus –

bet aitvarai įsivelia
į dangų užgožiančio medžio šakas

pilnas medis įstrigusių aitvarų

vaikų ašaros

aš buvau
gyvenau ir mačiau
kad taip ir yra – – Dieve

išklausyk mūsų aitvarus –

 

 

60

o seserys klarietės vis perduoda man
jų iškeptų sausainių –

vakar su giuliano buvome nuėję
į monastero di s. caterina
susitikti su seserimis dora ir liucija

panašiai kaip mano advokatas
ateidavo į lukiškes
į susitikimo kambarius – taip ir mes

tarpinėj zonoj
tarp mūsų ir jų gyvenimų
kambaryje
į kurį pro vienas duris
įėjome mudu ir laukėme
o pro kitas duris – iš kitos
kambario pusės – įėjo seserys
vaišino mus labai skania
citrinų ir persikų arbata

kaip skanu sakiau
ir jos juokėsi – skanu
nes įdėta daug cukraus

ir jų baltos skarelės kaip cukrus
ir šypsenos mūsų kaip cukrus

gyvenime sūriame –

Gintaras Bleizgys. Bokso kriaušių šventumas, arba Kryžkelėse su Donaldu Kajoku

2021 03 31 / Kai išėjo „Drabužėliais baltais“ buvau jau antrakursis ir mano gyvenimas jau buvo nesugrąžinamai persikėlęs į Vilnių, persikeitęs. Mokyklos nerimai ir atsiskyrimas nuo artimųjų bei to, kas įprasta, rimo, atsirado nauji įpratimai ir džiaugsmai.

Gintaras Bleizgys. Pasaulis

20201 03 31 / Marcelijui Martinaičiui – 85 / Te iš literatūros amžinybių mums nepavargdamas sirpsta ir kvepia Jūsų padovanotas pasaulis.

Gintaras Bleizgys. Sūnaus palaidūno grįžimas

2021 m. Nr. 3 / paskui netekau uoslės
ir dantys į kaulus atšipo
ir nesvetingas pasaulis
rodės visai gražus

Gintaras Bleizgys. Psichopato liudijimas

2019 m. Nr. 3 / Nuo kito ryto labai užsidegęs puoliau daryti akių pratimus. Pagrindinis jų kompleksas kaip tik skirtas dienos pradžiai.

Dovilė Kuzminskaitė. Fantasmagoriški poetiniai sausiukai

2019 m. Nr. 2 / Gintaras Bleizgys. Xeranthemum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 86 p.

Gintaras Bleizgys. Į Lukiškes

2018 m. Nr. 3 / Romano „Gyvulėliai“ fragmentas / Išvežtas iš teismo rūmų porą valandų praleidau automobilyje. Sunku pasakyti, kur mane vežiojo.

ŠIMTMEČIO ANKETA: Viktorija Daujotytė, Gintaras Bleizgys, Aušra Kaziliūnaitė

2018 m. Nr. 1 / Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą,

Saulius Vasiliauskas. Žvelgiant nuo asmeninio kalno

2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Karmelio kalno papėdėje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p.

Gintaras Bleizgys. Predestinacija

2016 m. Nr. 7 / Keturiasdešimt laipsnių karščio pagal Celsijų. Tokią lauko temperatūrą rodė automobilio borto kompiuteris, kai maždaug pusę antros paspaudžiau užvedimo mygtuką. Automobilis buvo paliktas tiesiai priešais saulę ir…

Dovilė Kuzminskaitė. Žengiantis ir bijantis žengti

2014 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Kai sėlinsi manęs. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 112 p.

Rimvydas Stankevičius: „Tebūsiu prakeiktas, jei poezija neveda aukštyn“

2013 m. Nr. 4 / Poetas Rimvydas Stankevičius atsako į poeto Gintaro Bleizgio klausimus / oetas yra lygiai toks pat žmogus, kaip ir visi kiti, tik be odos – vien gyva mėsa. Iš dalies – jis toks prieš savo valią, nes jam skauda nuo bet kokio prisilietimo…

Ramutė Dragenytė. Poezija per prievartą (?!)

2004 m. Nr. 11 / Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm: eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.