literatūros žurnalas

Paulina Žemgulytė. Slaugos ligoninė

2008 m. Nr. 1

Tuo pačiu maršrutu

Važinėju
Kaip troleibusas
Vis tuo pačiu maršrutu:

Namai – slaugos ligoninė – namai.

Rytoj vėl važiuosiu.

Ir poryt.
Iki stotelės – ligoninė,
Kur pulkas paliegėlių
Senkančiais proto likučiais
Praaušus dar stengiasi atpažinti
Iš tamsos išplaukiantį daiktą –

Spintelę, basoną ar lazdą.

 

Vienuolikta palata

Siauroj ilgoj palatoj
Penkios pusprotės senės
Laukia pusryčių.

Anoji – prie lango –
Per naktį dainavo
Apie klajojantį protėvių taborą.

Dvi meldėsi.
Viena cigaretės ieško.

O ta, kur arčiausiai durų,
Guli ramiu pilnaties veidu.

Jau –
arčiausiai prie durų.

 

Šiaurietė

Guli užsimerkusi.
Nejuda.
Nekalba.

Kartais atrodo –
Lyg mirusi.

Bet pajunta,
Kai eini pro šalį.
Pramerkia įkypas akis

Ir žiūri į dangų
Pro lango kampą.

„…u nas na Severe…“
Krusteli minties nuotrupa,
Gal paskutinė.

Gal dar kokia prasibraus
Krauju užlietų smegenų labirintais.

Ir vėl užsimerkia
Tamsios įkypos akys.

 

Anapus vartų

Sėdi
Toks didelis vargas
Ligoninės lovoj
Ir pats nebesupranta,

Ką čia veikia.
Spokso pro langą
Ruduo
Apniukusia akim
Abejingai.

Čia viskas visiems
Vis tiek –
Gyvenimas
Paliko už vartų.

 

Lapkritis

Metams baigiantis
Lapkritis
Vos vos pasišviesdamas

Iš paskutiniųjų
Kūprina
Per miestą –
Pro Lukiškių aikštę,

Paneriu,
Pro Švento Jokūbo bokštus,

Užsuka
Į keturkampį ligoninės kiemą:

Priimkit slaugai
Tokį jau temstantį
Temstantį…

 

Melanija

Vieną rytą
Nulūžo takelis
Einant pro didžiąją tuopą.

Buvau jau
Prie pat namų.

Ošė medis,
Šlamėjo gailėjo,
Bet niekuo negalėjo padėti.

Ir štai jau
Kelintas mėnuo guliu

Geležinėj ligoninės lovoj.

Čia valgau,
Šlapinuosi,
Žiūriu į lubas –
Nelygus musių takelis,

Tatai ne mano,
Buvo…

 


Senis

Ilgu skliautuotu
Buvusio vienuolyno koridorium

Stuksi ramentai.

Visos celės
Eilėm priguldytos.

Blausiai šviečia
Lempelė palubėj.

Lyg musės apie ją sukasi

Maldos žodžiai:

Ateikit,
Ateikit manęs aplankyti.

Sąvartynas

Sąvartynas.
Nedidelėj teritorijoj,

Pačiam miesto centre.

Sulūžusių,
Nejudančių,
Paliegusių,
Pasenusių,

Nesusivokiančių,
Įgrisusių,
Niekam nereikalingų,

Bet vis dar esančių

Žmonių
Sąvartynas.

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 5–6 / Vanduo
Neįveikė akmens,
Tik išskaidrėjo,
Dangus,
Gilyn nuniręs

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 12 / Apkartę
Nuo neapykantos
Ir nuovargio,
Bet vis tiek –
Tai buvo –
Namai.

Paulina Žemgulytė. Tamsiąja puse. Eilėraščia

2014 m. Nr. 7 / Mano minutės
Susirenka
Prie pusryčių stalo,
Suraiko saldų ryto pyragą

Paulina Žemgulytė. Nida. Paskui keliaujantį smėlį

2012 m. Nr. 5–6 / O dabar kaip sparnai
Iš nebūties sumosuoja
Ir šešėlį nuveja,
Niaukusį atmintį.

Paulina Žemgulytė. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 3 / Anapus miglos,
Alksnyne,
Atokiau nuo tako,
Kad niekam neužkliūtų,