Gražina Cieškaitė. Dvieiliai
2021 m. Nr. 4
* * *
aklas angelas lekia virš rojaus miškų
dega žvaigždės kaip žvakės o Dievas nerašo laiškų
* * *
tu paskutinė mano iliuzija ir tai buvo gražu
kitoje tikrovės pusėje Dievas virto minties miražu
* * *
nakties saulė mėnuo tykus virš belaikės vietovės
regi žvaigždžių vainikus tavo laikas sustojęs
* * *
angele žodžio semiantis šviesą iš dvasios versmės
rojaus nematomas sodas sklidinas Dievo giesmės
* * *
susitelkus dvasia į bežodį minties nušvitimą
nugalėti bedievį samsaros kaip niekio troškimą
* * *
dvasia bekūnė belaikė pasaulio gale
kūrėjas kosmosą laiko kaukolės kevale
* * *
sąmonės rožė tyloje kintantis veidrodis nes
atspindys nematomo grožio tik dalelė manęs
* * *
žiūrėti tiesai į akis kančia sumaišius protą
pažadina juodas mintis ar tau dvasia kuprota
* * *
per gamtos nekaltybę o Dieve pasauliui švieti
į belaikę antgamtę visybę sugrįžti kvieti
* * *
gėlių šviesoje tavo astralinis kūnas
antgamtės gamta be karūnos
* * *
klausytis tylos kūno formoje dvasiai nurimus
anapus minties skaistus išminties nušvitimas
* * *
genijus tampa bepročiu beprotis genijum niekada
lemta mintims kartotis meditacija kaip malda
* * *
pasaulis vaizdų knyga ir tu ją skaitai
metafizinę sąrangą dvasios kaip žodį matai
* * *
visatoje įžodinta knyga atsivertė ties puslapiu būties
ir amžinybės žydinti liga išgydė sielą nuo mirties
* * *
pragaras žmogaus tvarinys jame sustingsta dvasia
kaip kančios juodulys virtęs saule tamsia
* * *
kaukolė su erškėčių vainiku žvelgianti iš tamsos
kad nebūtų Dievui nyku sklidina purpurinės rasos
* * *
iškvėpus pasaulio tamsą dvasia amžinybei nubustų
laikas paklūsta erdvei erdvė antgamtei paklūsta
* * *
nesugrįšiu į jūsų kiaulidę atrajojantys miglą kvailiai
Dievo mintys auksu sužibę psichokosminiai spinduliai