literatūros žurnalas

Gražina Cieškaitė. Dvieiliai

2021 m. Nr. 4

* * *
aklas angelas lekia virš rojaus miškų
dega žvaigždės kaip žvakės o Dievas nerašo laiškų

* * *
tu paskutinė mano iliuzija ir tai buvo gražu
kitoje tikrovės pusėje Dievas virto minties miražu

* * *
nakties saulė mėnuo tykus virš belaikės vietovės
regi žvaigždžių vainikus tavo laikas sustojęs

* * *
angele žodžio semiantis šviesą iš dvasios versmės
rojaus nematomas sodas sklidinas Dievo giesmės

* * *
susitelkus dvasia į bežodį minties nušvitimą
nugalėti bedievį samsaros kaip niekio troškimą

* * *
dvasia bekūnė belaikė pasaulio gale
kūrėjas kosmosą laiko kaukolės kevale

* * *
sąmonės rožė tyloje kintantis veidrodis nes
atspindys nematomo grožio tik dalelė manęs

* * *
žiūrėti tiesai į akis kančia sumaišius protą
pažadina juodas mintis ar tau dvasia kuprota

* * *
per gamtos nekaltybę o Dieve pasauliui švieti
į belaikę antgamtę visybę sugrįžti kvieti

* * *
gėlių šviesoje tavo astralinis kūnas
antgamtės gamta be karūnos

* * *
klausytis tylos kūno formoje dvasiai nurimus
anapus minties skaistus išminties nušvitimas

* * *
genijus tampa bepročiu beprotis genijum niekada
lemta mintims kartotis meditacija kaip malda

* * *
pasaulis vaizdų knyga ir tu ją skaitai
metafizinę sąrangą dvasios kaip žodį matai

* * *
visatoje įžodinta knyga atsivertė ties puslapiu būties
ir amžinybės žydinti liga išgydė sielą nuo mirties

* * *
pragaras žmogaus tvarinys jame sustingsta dvasia
kaip kančios juodulys virtęs saule tamsia

* * *
kaukolė su erškėčių vainiku žvelgianti iš tamsos
kad nebūtų Dievui nyku sklidina purpurinės rasos

* * *
iškvėpus pasaulio tamsą dvasia amžinybei nubustų
laikas paklūsta erdvei erdvė antgamtei paklūsta

* * *
nesugrįšiu į jūsų kiaulidę atrajojantys miglą kvailiai
Dievo mintys auksu sužibę psichokosminiai spinduliai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / būtis tik slenkstis jį įveikus prasideda žvaigždėtas antilaikas kur tu dvasia minties greičiu judėsi viena antgamtės šviesoje budėsi minties joga ugninis širdies branduolys būtis padalinta į aštuonias dalis

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų…

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2015 m. Nr. 8–9 / mirusių sielų veidrodis
mėnulis absoliutus
amžinybės nulis
būties akivaizdoje kosminė
minčių riba kaip Dievo
daiktus medituojanti kalba

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2014 m. Nr. 10 / mintis judėjo
taip dvasia tekėjo
į savo grožį amžiną tikėjo

*
sena karalystė juoda
ir skausminga būtis
ir ugnis alkanoji jos vergė

Viktorija Daujotytė. Metafizinės poezijos blyksniai

2014 m. Nr. 5–6 / Gražina Cieškaitė. Žodžiai kaip stigmos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 119 p.

Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj

1997 m. Nr. 10 / Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžnybės. – Vilnius: Vaga, 1997.