Eugenijus Ališanka. Eilėraščiai
2005 m. Nr. 2
epikūro ruduo
neturėčiau skųstis, malonumų netrūko, gal mažiau moterų, daugiau filosofijos, bet šiandie neturėčiau gailėtis, su filosofija susilaukiau daugiau vaikų, plika akim atpažįstu, tegu retai matausi, bet šitaip ir gamtoj surėdyta, dabar dažniausiai vienas, kūno ne kaži kiek likę, kokį dūmą per dieną sutraukiu ar taurę stipresnio išlaižau, šiaip vis knygos, vis vienodesnės, ypač odiniais viršeliais, kaip ir moterys, pamenu, jaunystėj kiekviena buvo vienintelė gyvenime, skaitydavau, kol siūlių nebelikdavo, dabar visos kaip tos piemenės olimpo stadione, perkarusios, turinys be formos, niekuo neprisidengusios, gryna fizika, ryškus aristotelio mokyklos kvapelis, jokio malonumo, kadaise rašiau dienoraštį po dienos nuotykių, dabar tik atsiminimus, ką gi, irgi malonumas, pasakoti istorijas, ypač nebūtas, visą gyvenimą melavau sau, dabar galiu ir kitiems, vienintelis belikęs
kelionė pas michalą
nerimas, kylantis prieš kelionę, paskutinę dieną stiprėjantis jausmas, kad darai kažką, ko neturėtum daryti, kad esi kažką pamiršęs, ne dantų šepetuką, ne pasą, bet žymiai svarbesnį dalyką, kurio negali įsidėti į kelionės krepšį, gal visą ligšiolinį gyvenimą, nes kas gi yra kelionė, jeigu ne naujo gyvenimo pažadas, la vita nuovo, eschatologinis bėgimas rojaus link, į kurį dar visiškai nesinori, tegu ir su grįžtamuoju ryšiu, tačiau gerai žinai, kad ne visada grįžti, kartais grįžimas tik dar viena kelionė, netgi ne į tą pačią vietą, nesibaigianti inkarnacijų grandinė, bet ne tavo valioje tai, ką laisva valia priimi, velniop, neturėtų čia būti teologinių speculorum, tiesiog spekuliuoji savo gyvenimu, kiek brangiau parduodi negu perki, pelną prageri avansu prieš pat kelionę, kad užmuštum tą nerimą, kuris netikėtai baigias savaime, vos krenti į lėktuvo sėdynę ar griebies už vairo
šįsyk vairas, kelias pažįstamas tik iki suvalkų, toliau trokų išvagotais keliais ligi vokietijos sienos, drengiant lietui, atlydys, pati vasario pradžia, langų valytuvams hipnotizuojant grimzti į kelionės transą, tavo vietoje galėtų sėdėti kitas, ir esi kitas, nebeturintis atminties, veidrodžiuose matantis ne save, tik kitus, patiriantis tikrąjį bendravimo malonumą, kuris didėja spaudžiant greičio pedalą, vienišiaus dviejų litrų skaistykla be orgazmo pažado
ir tie, kurie patyrė lytėjimo skonį, iki šiol jaučia maudulius kauluos, kurie nebejaučia, jau pakeitė judėjimo kryptį, keliauti žemyn ar aukštyn lengviau, atitrūksta pusė kūno ir kyla kartu su mažų kaimelių dūmais, siela, anot teologinių speculorum, to tik ir laukia, tuotarp kita pusė sulenda po žeme, vos kauburėlis tekyšo, šioj šaly retos gėlės pakelėj, stato kelio ženklą, czarny punkt, kur daugiau patyrusių lytėjimo skonį, bet čia retas paiso ženklų, leki ir tu per miestelius visu šimtu, čia lenkija, sakai, čia katalikų šalis, visi su civilinės atsakomybės indulgencijom
cypini stabdžius, metas nakvynei, kažkur už poznanės, tik pasukęs sankryžoj su šviesoforu, pravažiavai nakvynės namus, grįžti atbulas, pusamžis vyriokas praveria duris, iš veido galėtų būti kunigas, tarsi laukia, prašo vidun, mūrinis namas prie kelio, kieme marijos skulptūrėlė po obelia ar kriauše, kas ten supaisys vasario mėnesį, ir dar tamsoj, pasirodo, iš tiesų laukia, prie stalo prisėda, sako, žemės turiu kokį šimtą hektarų, sako, blogai bus su tuo žemės ūkiu europoj, ale dabar madinga agroturizmas, va namą patvarkiau, tik anokie čia turistai, tokie kaip ir tu, jokių atrakcionų nereikia, pernakvoji ir toliau savo keliais, tai dar vienu bizniu užsiėmiau, kai avarija, atskubu su savo technika, geras biznis, ypač pernai, artimiausioj sankryžoj per pusę metų net šeši mirtini atvejai, geras biznis buvo, bet neseniai pastatė šviesoforą, tai ir baigės, paskui pagalvoja, gaila tų žmonių, ale geras biznis buvo, sėdi ir lauki
sounds of silence
užgula ausis akyse tavaruoja rodyklės
svetima kalba
variklis riaumoja sunkiai atplėšdamas
cinkuoto metalo cepeliną su mėsos įdaru
užrašas ant turbinos
sounds of silence
nieko nebegirdžiu
vien tylos garsus
esu pakeliamo svarumo būsenoj
stiuardesė patikrina
dantų sukandimą
liežuvis turi būti tylus
kylant ir leidžiantis
rekomenduojama ir visą skrydžio laiką
jokių skambučių nemokama
pagalbos linija jokių esemesų
viešpatie kurs esi danguje
nes ir taip netrukus būsi danguje
kritus slėgiui numatomas stebuklas
iš slapto lizdelio iškrinta paukščiukas
tada jau gali išsižioti
šaukti į deguonies ragelį
permušdamas variklio tylą
tada jau viskas galima
bet tai tik teorija
tam atvejui kai stoja variklio triukšmas
one more whiskey please
krutinu lūpas bet stiuardesė
regis supranta mane ir be žodžių
matavimo vienetai
celsijus kai traukia skersvėjis perone
kai nesulaukęs traukinio keliauji bėgiais
celsijus kai išjungia šildymą
celsijus kai dega kakta kai laikos temperatūra
per visą žiemą
dioptrijos kai apsipažįsti
kai neperskaitai kainos
ir moki už visą gyvenimą
dioptrijos kai sėdi ne į tą troleibusą
negrįžti namo
dioptrijos kai ironijos akiniai
sekundės kai orgazmas
minutės kai omnitelis
valandos kai kelias
dienos kai pagirios
voltai kai perdegi
kai nutrūksta siūlelis
ir tavaruoji tamsoj
eilėraštis kai eilėraštis
poezijos skaitymai
po vakaro
balsai iš kairės ir dešinės
ar visad kalbatės su savimi
o taip turbūt nebūna nuobodu
dešinė su kaire kairė su dešine
labai įdomu
beje kairiuoju ar dešiniuoju pusrutuliu
rašot eilėraštį
miegat moters kairėj ar dešinėj
kurioj rankoj laikote peilį
o kurioj šakutę
kokia jūsų politinė orientacija
kuria koja keliatės
dešine ar kaire masturbuojatės
o taip labai įdomu
kairiarankis sakot
tai išties privalumas
tuo atveju impulsas
iš smegenų keliauja
viena dešimtąja sekundės trumpiau
tai išties privalumas
šiame amžiuje
kai visi taip skuba
toliau seka mechaniški plojimai
abiem rankom
nepriklausomybės diena
nepriklausomybės dieną
t. y. 2004 metų vasario 16
mane pasveikino
trys nepriklausomos stirnos
baltais pauodegiais blykstelėjo
wiepersdorfo pušyne
apie smegduobes
anais laikais, kai ėmė vertis smegduobės, lietuviams nieko kito nebeliko, kaip kraustytis po žeme, iki šiol gali atpažinti kokiam berlyne, vaikšto prisimerkę, pilnom kišenėm molio, tai kur ten žodis betilps, pirštais susirodo, baksnoja, poetas irgi, tik su antpirščiu iš močiutės podėlių, sidabriniu, tiesiai dievui į akį, ir nieko, pasirodo, irgi smegduobė, tik dar didesnė
nekalbūs lietuviai, tikra tiesa, daug padavimų yra apie tylenius, bet vienas dalykas girdėti istorijas, kitas su tokiu susidurti, žiūri iš padilbų, rankos kišenėj, minko molį, o ir poetas su antpirščiu vis taiko į akį, nekalbūs, bet jau viską gruntaunai, iš esmės, nedrįsk apie niekus šnekėti, ir tau po kojom iškas smegduobę
pradėjo europa kelią tiesti, via baltica, nutarė smegduobes užpilti, tik niekaip nesutaria, iš kur imti žemę, negi kitoj vietoj duobę kasti, ginčijos, susimušė, o poetas sidabriniu pirštu dievui į akį, ogi, sako, iškratykim molį iš kišenių ir žodžius turėsim kur susidėti, taip ir padarė, toliau laimingai gyveno, valdovų rūmus atstatė antpirščiui