Simonas Bernotas. Eilėraščiai
2021 m. Nr. 4
Mišios
Laikrodis valandas kala prie kryžiaus
Pats metas apsireikšti prigimčiai
Meldi kad atsidurčiau liūtų narve
Nes taip dievini kančią mylinčio
Laikrodis muša dvyliktą
Bet atsuksime porą valandų atgal
Kad spėtumėm išklausyti viens kito išpažintį
Laikrodis muša dvyliktą
Pats metas paklysti miesto dykumoje
Sekant šviesų žalčiu
Sukame ratus
Kol suvokiame kad vienintelis būdas ištrūkti
Tai išsiskirti
Vis vien įsikibę meilės išnaros
Aklai vesim viens kitą
Tebelaukia dar viena bemiegė naktis
Atėjai pas mane
Kaip pirmoji komunija
Įsakei įkvėpti kad tęstus giesmė
Mūsų giesmė niekada nesibaigia
Kiaurymė
Mane nutapei be akių
Juoda šviesa vietoj jų
Rengeisi tamsiai dažnai
Labai paprastai net akį
Rėžiantis paprastumas
Koks maišas ar panašiai
Tada akių nenuleidau nuo
Kitos bet nieko ten neišėjo
Sužinojau kad numirei visai
Atsitiktinai pasakė draugas
Kažkaip lyg tarp kitko
Laidotuvėse nedalyvavau
Nemačiau reikalo tiksliai
Net nežinau kur esi palaidota
Bet kartais vis prisimenu
Prisiminimas
Dega ryškiau nei kapo žvakė
Kalbos barjeras
Man pritrūko žodžių
Nervingas gestikuliavimas
Vos nenusilaužiau liežuvio
Bandydamas atkartoti
Nugirstas frazes arba
Tai ką laikiau frazėmis
Kalbos badas
Po eilinės skėrių atakos
Rask bent grūdelį
Šioj bevaisėj žemėj
Susikalbame žvilgsniais
Tavo akyse telpa daugiau
Nei visos pasaulio kalbos
Galėtų išreikšti
Šiuo žvilgsniu mane girdai ir maitini
Vien dėl jo galiu išlikti gyvas
Jei tik būčiau
Mokėjęs tau tai pasakyti
Nešvepluodamas
Aiškiai ištarti
O dabar tik ši paika gražbylystė
Bergždžiam buvimui atpirkti
Amparo
Paklydęs adrenalino turistas
Seka paskui tai ko dar nesutikęs
Gilzei nusileidus pateka kraujo veidas
Išgelbėti pasaulį arba jį užvaldyti
Priklauso nuo nuotaikos kuri pagal orą
Laimei saulė pritvinkus
Išgėręs taurę raudono
Ant servetėlės užrašo
Galutinį tikslą
Brazilija
Piniginėje nespalvota
Mažylio sūnaus fotografija
Balta paklodė žirklės ir tu jau vaiduoklis
Sodelyje tarp lelijų lelijų
Kelionės gale visad pasitinka
Geltona gėlė kad prisimintum
Tebesi toks pats mirtingas
Konfrontacija
Żuławskio personažai
Atostogauja psichozėje
Šūkauja keiksmažodžius
Terorizuoja praeivius
Spardo mašinas
Daužo prekystalius
Rūko lėbauja
Patraukia mano dėmesį
Priverčia atsisukti
Ūmai išblėsta kaip dulkių debesis
Išnyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo
Iškaltas mokyklos suole kartu su
KML ir širdele ir falu
Tik vienas žioplesnis užsilieka
Sėdi ant fontano krašto
Sėdi ir murma
Ši valanda tai visas amžius laimės
Ši valanda tai visas amžius laimės
Pretekstas
Šiaip visai norėčiau gyventi
Taria šmėkla
Kai vaikštau sode vidurnaktį
Neišsiųsti laiškai ant stalo dulka
Tai buvo patys gražiausi laikai
Ir gerai kad niekam to nesakei
Taksofonas iš eilutės išblunka
Kaip ir daug neregėtų dalykų
Vaikai iššauna fejerverką
Šiek tiek pavėlavę
Ir trumpam sustingsta sekundė
Laikas gelia
Juodraštis
Išbraukti netvirtumą ir baimes
Įrašyti tą gražų pavidalą kuriuo vaidenaisi
Perrašyti baltas rankas ir plaukus
Pabraukti ten kur šilčiausia ten kur žvilgsnis subėga
Į paraštes
Pažymėti drovų šypsnį giliai atminty įsirėžusį
Juoda pasiekia savo egzistavimo ribas
Švaru švaru