literatūros žurnalas

Liūnė Sutema. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 12

 *  *  *

Žydėkit, pienės, žydėkit –
Mano pasauly jūsų niekas neskriaus
nekeiks nenuodys ir neišraus
tik nelaukit ir pražydėkit –
jau dievaitis Patrimpas
siaučia su vėju laukais,
sušiauštais plaukais
pribirusiais gėlių pumpurais,
ir juokias –
pavasarį atnešu,
žydėkit žydėkit, pienės.

 

2011

*  *  *

Vai, kaip prašosi mūsų kalba
būt skalbiama,
kultuve velėjama,
vėjuje džiovinama,
kad nupūstų visa kas svetima –
ir tada, tik tada
kalbama ir rašoma.

2011

 *  *  *

Nėra aukštesnio kalno už Šatrijos –
nors jo nemačiau,
tik sapne į jį kopiau,
bet viršūnės nepasiekiau –
o kartą, kai Alpėse gyvenau,
po debesų miglas braidžiau,
lyg paklydusi ragana ieškanti savo namų
Šatrijos kalno.

2011

*  *  *

Renku partizanų dainas
iš pelkių žvyrduobių miškų –
renku
ir dedu jas į Šventąjį Raštą,
lapas po lapo
daina po dainos,
tegul dabar šventieji
ir pranašai jas giedos
Viešpaties garbei.

2011

*  *  *

Per patį Pakylėjimą,
per patį tyliausią tylėjimą
pravirko kūdikis
prie bažnyčios durų numestas,
tokiu skaudžiu balseliu,
kad iš vitražo išskridęs angelas
priglaudė jį po savo sparnu –
ir vėl buvo tyliausiai tylu,
ir Kristus paaukotas.

2011

*  *  *

Vaikšto ant pirštų galų,
kad nepažadintų
    IGNO,
jo piešti angelai –
renka dažus teptukus,
deda jam šalia
ir užkloja
                 IGNĄ
baltut baltutėle drobe,
kad pabudęs Aname krašte
galėtų vėl tapyti.

2011

„Metuose“ – mater dolorosa, Liūnė Sutema

2022 07 19 / Kaip ir daugelio išeivijos rašytojų, poetės Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės, 1927–2013) kūryba Lietuvą pasiekė nelegaliai, nuorašais, tačiau brandžiuoju periodu…

Viktorija Daujotytė. Emigravusi į šalį, vardu SUTEMA

2013 m. Nr. 2 / Liūnė Sutema (1927 07 05–2013 01 16) / 2013 m. sausio 17-osios vakare liūdna žinia – Lemonte mirė Liūnė Sutema. Eilėraščio prisiminimas: „Emigruosiu į šalį, kurios dar nėra / ir duosiu jai vardą / SUTEMA, / ir ji bus nepriklausoma…

Laimutė Adomavičienė. Gelianti poezija

2009 m. Nr. 10 / Liūnė Sutema. Sugrįžau: poezijos rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 267 p.

Viktorija Daujotytė. Poezija iš lemiamosios nuosakos

2007 m. Nr. 2 / Liūnė Sutema. Tebūnie. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 47 p.

Liūnė Sutema: „Vis dar ieškau savęs“

2006 m. Nr. 4 / Poetė Liūnė Sutema atsako į Birutės Jonuškaitės klausimus / Praėjusią vasarą lankydamasi Čikagoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės namuose susitikau su poete Liūne Sutema. Ji niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie mėgsta duoti interviu…

Viktorija Daujotytė. Liepa – Liūnės Sutemos mėnuo

1997 m. Nr. 7 / Liūnės Sutemos 70-mečiui / Šis vidurvasaris yra Liūnės Sutemos. Pagal gimimo teisę. Pagal kūrybos galią. Kaip gėlė, kurios neįteiksime, Janinos Degutytės eilėraštis iš „Vidurvasario triptiko“…

Rimvydas Šilbajoris. Žodis, perkeistas poezijoje

1997 m. Nr. 7 / Liūnės Sutemos 70-mečiui / Jubiliatę sveikinant atrodo, lyg laikas pats tekėtų poetų eilėmis. Nuplaukia jomis metai, nučiurlena dienos ir vis vien jauti, kad kažkas dar jų širdy neišdainuota liko,

Viktorija Daujotytė. Liūnė Sutema: „Tebūnie…“

1994 m. Nr. 10 / Ta, kuri kalba. Poezija yra kalbėjimo būdas. Kalbėjimo būdu poetas pasako, pasisako, išsisako. Būtent taip, tokiu būdu. Kalbėjimo būdu įsiskverbiama į tikrovę, diktuojant savo valią, ir ji priimama tų, kurie su kalbančiuoju solidarūs.

Sigitas Geda. Dviejų brolių trečioji sesuo

1994 m. Nr. 4 / Liūnė Sutema. Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1992. – 192 p.