Liūnė Sutema. Eilėraščiai
2011 m. Nr. 12
* * *
Žydėkit, pienės, žydėkit –
Mano pasauly jūsų niekas neskriaus
nekeiks nenuodys ir neišraus
tik nelaukit ir pražydėkit –
jau dievaitis Patrimpas
siaučia su vėju laukais,
sušiauštais plaukais
pribirusiais gėlių pumpurais,
ir juokias –
pavasarį atnešu,
žydėkit žydėkit, pienės.
2011
* * *
Vai, kaip prašosi mūsų kalba
būt skalbiama,
kultuve velėjama,
vėjuje džiovinama,
kad nupūstų visa kas svetima –
ir tada, tik tada
kalbama ir rašoma.
2011
* * *
Nėra aukštesnio kalno už Šatrijos –
nors jo nemačiau,
tik sapne į jį kopiau,
bet viršūnės nepasiekiau –
o kartą, kai Alpėse gyvenau,
po debesų miglas braidžiau,
lyg paklydusi ragana ieškanti savo namų
Šatrijos kalno.
2011
* * *
Renku partizanų dainas
iš pelkių žvyrduobių miškų –
renku
ir dedu jas į Šventąjį Raštą,
lapas po lapo
daina po dainos,
tegul dabar šventieji
ir pranašai jas giedos
Viešpaties garbei.
2011
* * *
Per patį Pakylėjimą,
per patį tyliausią tylėjimą
pravirko kūdikis
prie bažnyčios durų numestas,
tokiu skaudžiu balseliu,
kad iš vitražo išskridęs angelas
priglaudė jį po savo sparnu –
ir vėl buvo tyliausiai tylu,
ir Kristus paaukotas.
2011
* * *
Vaikšto ant pirštų galų,
kad nepažadintų
IGNO,
jo piešti angelai –
renka dažus teptukus,
deda jam šalia
ir užkloja
IGNĄ
baltut baltutėle drobe,
kad pabudęs Aname krašte
galėtų vėl tapyti.
2011