literatūros žurnalas

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 5–6

 

Malkos

 

Jas karštligiškai metu į pakurą,
idant chimeros neišsidrožtų,
ne pinokiai ar kitos pasąmonės teatro lėlės –
kalbantys katinai, ilgabarzdis dryžuotais
jūreiviškais marškinėliais, pirato skrybėle,
apžergęs kaminą,
o luoši idealai, sumenkę tikslai,
kreivos kūrybos strategijos…

 

Jas vieninteles reiškinių giria
teikia natūraliais pavidalais –
tiesias ir kumpas, šakotas ir sklandžiai skilusias,
vienodai virstančias pelenais
ir šiluma, nuskambančia kaip muzika,
tad ir laiku chimeroms
lukštentis iš kasdienybės…

 

…karštligiškai metu į pakurą
ir nedelsdamas pakuriu.

 

2011 02

 

 

Satyras žiemą

 

I

Šerkšnas apvilko pušis tarytum pozuotojas
kalėdiniams atvirukams, šaltis smelkias į kaulus,
dūmai trobelėje spaudžia ašaras,
akis aptraukia balkšva šarmos plėvele.
Pro ją regiu girių nimfas,
visada iš tolo lydėdavusias, o man atsigrįžus
sprukdavusias per švelnią pavasario pievų žolę.
Jos blausiai šmėžuoja tarp sustingusių medžių,
ilgi plaukai plaka įraudusius kūnus,
standūs krūtų speneliai
paliečia rupią, šarmotą žievę ir vėl atšoka.
Tuščiavidurės pamėklės –
geismas nebeužpildo jų kūnų vaizduotės syvais,
nebeskolina jiems raumenų bei kaulų.
Šaltis šiurkščiais delnais gniaužia širdį.

 

Kas atplukdė mane į šį nejaukų gamtovaizdį?
Natura? Netramdoma prigimtis?
Žvelgiu į vyno plėvelės paviršių – kas tai?
Ir kas aš – kieno vaizduotės vaisius?
Pirštai mėšlungiškai gniaužia fleitą.
Tačiau garsai nebekimba
į melodiją, byra iš savo tonų,
jausmo nebeklijuojami.

 

II
Kaip sugrįžti į tą pavasario šalį,
kurioje taip ilgai gyvenau nebūdamas,
įsivaizduodamas pats ir kitų įvaizduojamas
į vešlius, ūksmingus gamtovaizdžius?

 

Spragsi ugnis židiny.
Į duris pasibeldusi nimfa
(viena tų, kurios andai sprukdavo –
jų nepažinojau, nesupratau jų elgesio,
jų kalbos, kažką kita reiškiančių žodžių)
plūsta sula giedodama girių giesmę,
kol nurimsta tarsi pūga už lango.
Rankos tingiai tiesias į vedlį,
kuris sušildo, paskui apsvaigina, paskui užmigdo,
bet nepasako, kuris sapnas tikras, kuris ne sapnas,
kaip nusitęsia tikrovė pro jutimus į sąmones,
ir kuo sugrįžta atgal.

 

III
Iš gamtovaizdžio išsilaksto judantys
gyvų būtybių pavidalai,
kuriuos andai lygindavau su kraują
uždegdavusiom liepsnom, sustingsta
į drobių plokštumas, šaltą statulų marmurą,
ornamentėja, dulkėmis
gula daiktų mauzoliejuose.

 

Kaip šerkšnas paverčia žolę
ir medžius stebuklingom skulptūrom,
taip žmonių cultura mirtim
aplipina gyvybės liepsną.
Taip laikas gerias į kaulus
ir kausto sąnarius, ir mane
įšaldo į šią kunstkamerą,
kuri jau tik vaizdinius
beskolins gyvųjų šėlsmui.

 

IV
Vokus nusvarina miegas,
saldus it mirtis, minčių kontūrai susilieja,
kyla kiti reginiai. Įtemptai, su viltim
bandau ribą užčiuopti, kur mąstomas vaizdas
atsikabina nuo valios ir sąmonės
it luotas nakčia nuo pasvirusio gluosnio,
ir nulinguoja sapnan, ir neužčiuopiu. Įslenka
nauji atlikėjai, bet… niekas nepasikeičia.
Šešėliai tarp medžių, besiplaikstančios garbanos.
Tie gyvybės pilnieji, iš kur jie?

 

Ar tai tik vaizdiniai, sukelti vyksmų
maisto ir vyno pripildytam snaudžiančio
pusdievio gyvulio kūne?
Ar sapne pasiklydę luotai
su atminčių palaikais, sugrįžtantys
į kažkurią mėnesieną?

 

1996–2015

 

 

Pavogtos karvės
(Scenarijus ginamajai kalbai)

 

Žinome, ponas teisėjau,
kad karves pavogė demonai.
Mano klientas Barabas – tik vartų raktininkas,
turintis polinkį kaupti ir užrakinti.
Prašau psichiatrinės ekspertizės!
Net jeigu jį pripažintų pakaltinamu,
ar galėtume teigti, jog tai nusikalstamas polinkis?
Ar jo neturim visi, įskaitant ir mudu, ponas teisėjau?
Ar dalinamės savo sąskaitų
prisijungimo kodais?
Na, kartais kvailiai dalinasi…
Ar nerakiname savo gyvenimų durų?
Na, kartais kvailiai pamiršta…
Sakot, – jis demonų bendrininkas?
Bet ar žmones jie renkasi bendrininkais?
Ne, tik naudojasi žmogiškom mūsų silpnybėm.
Šiuo atveju – mano ginamojo silpnybe, ponas teisėjau:
atsiskirti ir užsirakinti, kaupti ir nesidalinti,
arba dalinti į gera–sava ir bloga–svetima?
Sakote: jis užrakino ne savo gerą?
Bet jis juk raktininkas, jis užrakino vartus.
Jam rakinti vartus – kaip žolei augti,
kaip vandeniui sunktis žemyn.
Ar žolė renkasi, kur jai augti – darže ar prie kelio?
Ji auga ten, kur vėjas nuneša sėklą.
Ar esama gero ir blogo, teisingo ir neteisingo vėjo?
Ar galime teisti ką nors už prigimtį?
Jei taip, pagal kokį straipsnį?
Ar turim įrodymų, kad užrakindamas karves
ginamasis siekė naudos?
Negi ir jį nukryžiuosim?..
Minutėlę! Gavau raštelį…
Taip. Šventųjų maldos sutrupino kalną,
išlaisvino karves.
Tad kokios durys, kokie tad raktininkai?!
Linksmų kalendų, ponas teisėjau!
Linksmų kalendų, visi susirinkusieji!

 

2013 12

 

 

Baseino valymas

 

Išsiurbiau vandens daug, lapus ir dumblą
iškasiau švariai iš baseino dugno,
tėvas lietui jį iš dangaus surinkti
buvo padaręs.

 

Nuo pat jo mirties nevalytas buvo,
rudenys į jį savo derlių krėtė,
nemažai ir aš rudenų tuo tarpu
spėjau surinkti.

 

Kaip iškuopti jų sukratytą naštą,
pūvančią giliai po skaidriu paviršium
sąmonės seklios, aš mąsčiau ant šakių
koto parimęs.

 

Nes dažnai naktis, tas drumzles pavertus
vaizdiniais sapnų, pasakyti bando,
kad pragyvenau tuos metus kaip šitas
paikas baseinas.

 

Viską gramzdinau į save, kas krito,
reiškinių prasmes supratau klaidingai,
kuo maniau tikįs, pasirodė, buvo
kaukės troškimų.

 

Puvenų krūva man staiga pasakė:
nuosėdų tavy, nenaudingų daug, bet
gal jos bent eilių, jei dar sėsi, lysves
gali patręšti?

 

Nebloga mintis – pamaniau ir visą
krūvą tą sode po jaunais medeliais
pakasiau. Dabar lieka laukti vaisių –
gal kas juos valgys…

Kornelijus Platelis. Su Ferdinandu. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Matai, Ferdinandai, tuos kėkštus sode už lango?
Vienas nuo medžio saugo, kitas kažką lesioja
žolėj. Besniegė žiema, minus vienas. Visai kaip mudu.

Kornelijus Platelis. Pavasaris. Kuo čia dėta poezija?

2023 m. Nr. 4 / Saulelė atkopia, svietas bunda, žiemos pramonė bankrutuoja. Negi dėl to vėl imsime aikčioti, kai sėjos metą mūsų žemdirbių akys baisininkės žvelgia į būsimus darbus bei rinkos siūlomą atlygį už juos, kai Ukrainos ūkininkai…

Salman Akhtar. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Salmanas Akhtaras (g. 1946) – žymus indų psichoanalitikas, gyvenantis ir dirbantis JAV, Filadelfijos Jeffersono medicinos koledže, taip pat skaitantis paskaitas įvairiose šalyse…

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 2 / Prabėgo kiek laiko, bet viskas lyg ir taip pat:
mes renkamės tiesą ir atmetame melus.
Ir kimbame vienas kitam į gerkles.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10 / Pakeisiu, ką panorėsi, jei man pasirodys – verta.
Žodžiai iškeičiami it bankuose pinigai.
Net jei manai, kad galiu užkalbėti tikrovę,
nesauvaliauju, daryti to nė nebandau.

Kornelijus Platelis. Netikras miškas

2020 m. Nr. 7 / Ką tuo metu veikė mano išankstiniai įsivaizdavimai? Tikriausiai tą patį – nuolatos sugrąžindavo į miškus ir kas kartas juose paklaidindavo. Arba uždarydavo į karantiną, kai tik galėdavau sau tai leisti.

Ogden Nash. Eilės Camille’io Saint-Saënso „Gyvūnų karnavalui“

2020 m. Nr. 5–6 / Camille’is Saint-Saënsas (1835–1921) sukūrė „Žvėrių karnavalą“, taip mūsuose jis vadinamas, 1886 metais, kaip muzikinį kūrinį vaikams, ir gyvas būdamas leisdavo jį atlikti tik privačiai.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Konstravome tokį dangolaivį, / kuriuo turėjome skristi į krikščionišką dangų, / išėjo kiek panašus į bažnyčios bokštą, / tačiau bebaigiant statyti griuvo, dėl ko – nežinia.

Seamus Heaney. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Seamusas Heaneyʼis – airių poetas ir rašytojas iš Dublino, Harvardo ir Oksfordo universitetų profesorius, 1995 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

Kornelijus Platelis: „Pasaulį mes tik vaizduojamės“

2018 m. Nr. 8-9 / Poetą ir vertėją Kornelijų Platelį kalbino literatūrologas Algis Kalėda. / – Mielas Kornelijau, pirmiausia norėčiau grįžtelėti atgalios, į tuos laikus, kada (kaip man atrodo) dar tik rinkaisi, kristalizavai….

Kornelijus Platelis. Atėjo vasara. Kas dar?

2018 m. Nr. 7 / Atėjo vasara. Kas galėtų paneigti? Nesitikiu, kad tokių atsiras. Tad pirmas teiginys kaip ir teisingas. Tikėkimės, tokie bus ir kiti, jei jų bus. Dienos karštos (dabar, kai rašau). Lauke ir Seime, nepaisant kondicionavimo sistemos….

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pelkių žmonės. Jie pakeitė mitines pelkių būtybes, pasivertė šiekštais, kupstais, akmenim, nugrimzdo akivaruos, baimei tankinant orą, virš jų užsiveriant gelžbetoniniam mąstymui, bet nežuvo. Niekas vėliau durpynuos…

Verstinė poezija: dingusi ar vėl atrandama?

2017 m. Nr. 10 / Pokalbyje dalyvavo Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Marius Burokas, LRS leidyklos vyr. redaktorius, vertėjas Saulius Repečka, „Metų“ publicistikos skyriaus redaktorius Gediminas Kajėnas

John Keats. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Versti anglų literatūros klasiko Johno Keatso (1795–1821) eilėraščius pradėjau praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. Nedaug esu šioje srityje nuveikęs…

edward estlin cummings. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 10 / Vertė Kornelijus Platelis / Edwardas Estlinas Cummingsas (1894–1962) – amerikiečių poetas, dailininkas, prozininkas, dramaturgas, vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės modernizmo atstovų.

Penkiasdešimt Poezijos pavasarių

2014 m. Nr. 7 / Pasisako Algimantas Mikuta, Aldona Elena Puišytė, Henrikas Algis Čigriejus, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Kornelijus Platelis, Gintaras Patackas, Jonas Juškaitis, Gintaras Grajauskas, Rimvydas Stankevičius, Tautvyda Marcinkevičiūtė

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 8–9 / Pagyvenęs žmogus
turi daug mažų dalykėlių,
kuriuos vis nugula dulkės.

Apie Sausio 13-ąją. Po dvidešimties metų

2011 m. Nr. 1 / Pasisako Donaldas Kajokas, Vytautas Martinkus, Valentinas Sventickas, Romas Gudaitis, Liudvikas Jakimavičius, Kornelijus Platelis, Marytė Kontrimaitė.

Viktorija Daujotytė. Poetiniai mąstymai: ertmės ir plokštumos

2010 m. Nr. 11 / Kornelijus Platelis. Karstiniai reiškiniai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 144 p.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 2 / Tų laiptelių tik trejetas iki priebučio,
o staiga suspindo kitaip,
tarsi kitoj šviesoj, kuri laiko daiktus,
išplėštus iš užmaršties senose fotografijose,

Dovilė Švilpienė. Poetinis geidulys ir erotiniai moters portretai

2005 m. Nr. 3 / Erotinį Kornelijaus Platelio poezijos pradą pabrėžia kone visi jo kūrybą analizuojantys kritikai. Kitaip, ko gero, ir būti negali: filosofinių, mitologinių motyvų ir simbolių atpažinimas (dėl kurių gausos Sigitas Geda…

Nauji poetiniai „Psalmių knygų“ vertimai

1997 m. Nr. 5 / Su knygos vertėju Sigitu Geda kalbasi poetas Kornelijus Platelis ir literatūrologė Janina Riškutė / K. Platelis. Labai džiugu, kad pagaliau dienos šviesą išvydo S. Gedos verstos psalmės. Norėčiau paklausti, kaip pats įsivaizduoji psalmes,

Thomas Stearns Eliot. Yeats

1994 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Skelbiama airių rašytojo Williamo Butlerio Yeatso pirmoji metinė Yeatso studijų paskaita, skaityta Airių akademijos bičiulių draugijai Abbey Theatre Dubline 1940 metais. Paskui paskelbta žurnale „Purpose”.