Andrius Patiomkinas. Eilėraščiai
2012 m. Nr. 3
Ruošinukas
Kūrybinės virtuvės krosnis
Knygų malka kampe
Prakuroms štai Šimborska, Platelis, Herbertas
Martinaitis, Grajauskas ir Milošas taip pat rietuvės viršūnėj
Ne sausos tai malkos
Graužia akis ir sąžinę
Slepiuosi už dūmų uždangos
Gaminu
Ponas
Viduriniosios klasės atstovas
(ne porūšio, ne karalystės, ne tipo, – paprasta kaip a, b, c)
Visą amžių toj pačioj klasėj –
tai siekiamybė (paklauskit ekspertų)
Gerai pasikaustęs
karčią šaknį pagraužęs
(išmokęs sudėti, atimti (žinoma, ne iš savęs)
padaugint (nuliukų)
tik ne padalyti
kiekvienam pagal nuopelnus)
Rytą dieną jis aria
už dyką nekaso
Vakare –
šimtas dvidešimt arklio jėgų
(ralio vai ralio!)
Šeštą dieną – plačios ganyklos
nuklyst į lankas, pasakot pievas, nutrūkti
akis paganyti, tamsintais akiniais nosį pasibalnojus
O paskui – vėl čiupt už vadžių…
Stoti piestu ir prunkšti
(reikalaut savo teisių – jo pareiga!)
ant sprando jojo niekas nejos
jis dar ne taip pasispardys
Kliūtys tokiam – nusižvengt
bematant apeis
Ateitis už šitokius stato
Susipažinkite:
Gerbiamas ponis ________________________
(į(si)rašykite vardą ir pavardę)
Moterų galerija
Nr. 17
Per sprindį pakilusi nuo žemės
Dalykiška
Kaukšt kaukšt! –
Įsitempti priverčiantis
juoką keliantis garsas
Kaukšt kaukšt!
Tiesi kaip styga
iki virpėjimo
Ant pirštų galų
kilimuotam stikliniam narve
(Ką ji bijo / tikis pažadint?)
Mūsų laikų balerina
Nr. 163
Kas vakarą –
tuo pačiu takeliu
Kas vakarą –
tuos pačius judesius
(pagal individualią programą
kažkieno tik jai sudarytą)
Karališkai rimta
slėpiningai tyli
juodai apsitempusi
Ant pilvo, ant nugaros –
didžiosiomis raidėmis
PUMA
Nekalbinu
vardo neklausiu
Nr. 1890
…įsivaizduoju ją skutančią bulves…
Šaltinis nebežinomas
Ilgiausiais
aštriais
priaugintais nagais
(kas ir kada juos nurovė?)
Doroja ant lėkštės atneštą šerną ar briedį –
šakute ir peiliu
Blyksi dantų emalė
blizga nuraudonintos lūpos
O kas iš tikro jos naguose?
Į ką įsmeigtas
žvilgsnis?
Išsišiepęs
beginklis medžiotojas priešais
(nugalėtojo šypsena…)
mokantis išpirką sąskaitom restoranuose
Iki pensijos gal išsimokės
iki pensijos, ne ilgiau
Guma
Ištaikę laisvą akimirką,
per pertraukas tarp pamokų
ir, žinoma, po pamokų,
su mergaitėm
šokinėdavom gumą.
Slapstydamies, užkaboriuos,
kad kas nepamatytų, nesutrukdytų,
neišbartų, nepradėtų moralizuoti,
kad bergždžiai leidžiame laiką,
kad keliame dulkes…
Dvi beždžionėlės, šuniukas, pingvinai,
braškės, varlytė, žirklės, kačiukai,
uogos, trys triušiai, arkliukai,
meškiukai, pupų sėjimas… –
nežabota vaiko fantazija, –
visaip išsiraityti, išvinguriuoti, ištempt
kuo ilgiau, ištraukt,
nesuklysti
netyčia…
uždusę, pailsę, išprakaitavę, patenkinti
savimi, besididžiuojantys:
kaip mikliai šokinėju!..
viens du, viens du,
dar ir dar… pirmas, antras, trečias
aukštas… guma ant klubų, ties keliais, ties kulkšnimis…
kojos praskėstos, suglaustos, ant vienos kojos…
o tada ir vėl iš pradžių,
tik kitą figūrą,
ir šitaip be galo…
Spirale
sukasi laikas.
Ligi šiol šokinėjam,
tempiame gumą.
Tebenešiojam savy
neišaugtą,
neišaugintą,
neišaugusį
vaiką