literatūros žurnalas

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 12

*

 

apie lietų dulkėse
ir
magdalietės ašaras

kūno dykumą
kurią pereiti

reiks viso gyvenimo

apie baimę išeiti

liekantys ašaroja
bet ašaros
nepasotina kūno

apie tai kad viskas
atgyja kad šįryt
giliam alyvų krūme
kur miega paukščiai
kur virpanti
mano sąmonė –

nenuraminamas
dangaus sparnuotis

ir lietus

ir visa

kas nematoma

 

 

*

 

metai praslinko
šešėlis
ilgesnis

ir f. g. lorcos alyvos
vis puresniais žiedais
ir lakštingalos grimzta
į žiedus gilyn ir kaimynė

trisdešimt penkerių
skarele apsirišusi galvą
po chemoterapijos Dieve

aš žinau kaip ji bijo
kaip kvepia kaip trankos
lakštingalos

kaip dega ir nyra

į tamsą

alyvų žiedai

 

 

 

ant skardžio
negyvenamo –

 

vanagai

ir laukiniai šunys
gyvenantys šituos tarpekliuos

auginantys jauniklius – –

nesibaigianti
gyvybės mozaika laukiniai
krūmynai

ir angelai

kurie elnei atneša žolės
ir žaidžia
su vakar gimusiu vilkiuku

kas išmokys mane gyventi
kas praplėšia uždangą
kas saugo
mano amžiną sielą jauniklę
ir suskaičiuoja
kiekvieną plauką

kas išplėšia
mane iš nebūties
kodėl kalbu
kodėl pradžioje
buvo Žodis
ką sako šio tarpeklio
kvapnieji žiedynai
kodėl paukštis
nutūpė dabar prie manęs ir spokso
ir vėjo gūsis

kas nematomas
slepias tam gūsyje
ko nematau kai žiūriu
kai dienos eina
ir teška laikas
įsikibęs į nykstantį
mano kūną

kas yra mano kūnas
kas aš esu

kur tas sodas yra mano Dieve
kuriame galėjom kalbėtis

gal Tu kaip tik dabar stovi
prie vartų
prie sielos durų gal šiandien

du cherubinai
su švytruojančiais ugnies kalavijais
ateis nukirsti manęs

gal jau grįžtu
o gal tik ramini
pasivertęs vidudieniu ir žiedynais
kaip prasiveržti pro pojūčių
ir mąstymo sieną
kaip neužmiršti
to ką matau
ką atidengi

vieną sekundę
viskas sustoja
ir atsiveria ir
jau viską žinau

bet kita sekundė
vėl viską nuneša
Viešpatie kaip man gyvent
tarp apreiškimo ir kasdienybės

ir nejaugi
gadinsiu viską mėgindamas
užrašyti mėgindamas
rasti formą ir išvadas

sekundė yra amžinybė
visas kitas būvis netikras
kai laiko nėra tai viskas
yra amžinai bet ši upė

nuneša visas mano mėsas
visą tamsą aklumą visa
kas genda išnyksta esu

lyg katana įsmeigtas
srauniausiam kalnų vandeny
kad išsigaląsčiau
kad išsigryninčiau

kokiam mūšiui
kokiam kirčiui
ruoši mane
esu
pasirengęs nesižvalgyti

jeigu tik įsakysi
jeigu bent liepsi bet laikas
sugrįžta į mano kūną
ir trupa pasiryžimas

Dieve kaip nepamiršt
koks buvau prieš vieną sekundę

o gal tiksliau – tiktai vieną sekundę
vieną
iš trisdešimt septynerių
metų savo menkumo

Dieve prašau atsakyk

vieną sekundę ar amžinybę

ir

kodėl šiandien leidai man pamatyt

kas esu

 

 

*

 

žengiant
į purpurinį saulėlydį

mano gyvybė ir tolių
toliai ir tyrai

sunkūs
ir skaudūs yra

pirmieji žingsniai

ir tirpsta

riaumodama

mano juodoji pusė Viešpatie:

laikas baigias visi

pasitraukė ir nieko

nėra čia iš matomų
tik

mano kūnas

kurs bijo – –

Ramūnas Čičelis. Nuo sąmoningo žvilgsnio iki kolektyvinių archetipų

2022 m. Nr. 7 / Gintaras Bleizgys. Procesija. – Vilnius: Slinktys, 2022. – 128 p. Knygos dailininkė – Augustina Gruzdytė.

Gintaras Bleizgys. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 4 / spalio giedrumas
siūbuoja kaštonai
belapėmis šakomis
mėgindami įsikibti į saulę

Gintaras Bleizgys. BigVėjus

2021 m. Nr. 10 / Mes pakilome nuo pižoniškos sofos ir priėjome prie lango. Tokio su arka, gana plataus. Įdomu, kad dabar, praėjus vienuolikai metų, negaliu atsiminti, kokį vaizdą pro tą langą matėme, prisimenu tik stiprią šviesą.

Gintaras Bleizgys. Bokso kriaušių šventumas, arba Kryžkelėse su Donaldu Kajoku

2021 03 31 / Kai išėjo „Drabužėliais baltais“ buvau jau antrakursis ir mano gyvenimas jau buvo nesugrąžinamai persikėlęs į Vilnių, persikeitęs. Mokyklos nerimai ir atsiskyrimas nuo artimųjų bei to, kas įprasta, rimo, atsirado nauji įpratimai ir džiaugsmai.

Gintaras Bleizgys. Pasaulis

20201 03 31 / Marcelijui Martinaičiui – 85 / Te iš literatūros amžinybių mums nepavargdamas sirpsta ir kvepia Jūsų padovanotas pasaulis.

Gintaras Bleizgys. Sūnaus palaidūno grįžimas

2021 m. Nr. 3 / paskui netekau uoslės
ir dantys į kaulus atšipo
ir nesvetingas pasaulis
rodės visai gražus

Gintaras Bleizgys. Psichopato liudijimas

2019 m. Nr. 3 / Nuo kito ryto labai užsidegęs puoliau daryti akių pratimus. Pagrindinis jų kompleksas kaip tik skirtas dienos pradžiai.

Dovilė Kuzminskaitė. Fantasmagoriški poetiniai sausiukai

2019 m. Nr. 2 / Gintaras Bleizgys. Xeranthemum. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 86 p.

Gintaras Bleizgys. Į Lukiškes

2018 m. Nr. 3 / Romano „Gyvulėliai“ fragmentas / Išvežtas iš teismo rūmų porą valandų praleidau automobilyje. Sunku pasakyti, kur mane vežiojo.

ŠIMTMEČIO ANKETA: Viktorija Daujotytė, Gintaras Bleizgys, Aušra Kaziliūnaitė

2018 m. Nr. 1 / Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą,

Saulius Vasiliauskas. Žvelgiant nuo asmeninio kalno

2017 m. Nr. 12 / Gintaras Bleizgys. Karmelio kalno papėdėje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 372 p.

Gintaras Bleizgys. Predestinacija

2016 m. Nr. 7 / Keturiasdešimt laipsnių karščio pagal Celsijų. Tokią lauko temperatūrą rodė automobilio borto kompiuteris, kai maždaug pusę antros paspaudžiau užvedimo mygtuką. Automobilis buvo paliktas tiesiai priešais saulę ir…