Lidija Šimkutė. Lietaus spalvos
2015 m. Nr. 10
VYNAS IR DUONA
ant stalo
kai eini pro šalį
šešėliai raiko
kepalą
NENUSIGRĘŽK
nuo raudonos cigaretės
sidabro kandikliu
skendinčios dūmų sapne
šio gyvenimo apgaulė
paskęsta
vyno taurėje
ĮEINI
netikėtai
pro duris
tavo mostai
kvepia rudeniu
mintys užtušuotos
sukaustytais sakiniais
KLAUSYKIME
granatų klegesio
stebėkime blizgesį
per žievę
praplėškime
išvaizdos odą
paleiskim su vėju
pravėrę langą
pajuskime saulę ir lietų
PRIEŠ ĮEINANT
į tavo spartietiškus namus
mane pasitiko tavo profilis
nimbas ant apšiurusios sienos
jazminai žydėjo sode
prie Fontano namų1
laiptai vedė prie durų
prieškambary apdriskę lagaminai
nykioje virtuvėje
nutrintas rankšluostis
ant sienų
šeimos nuotraukos. . .
įkalinto sūnaus
dėl kurio
stovėjai atgailos eilėje
laiškai
ant kėdės užmesta skara
rašomasis stalas
knygos
tavo gracingas Modiglianio piešinys
žvakidės
Venecijos stiklo buteliukai
tai čia kaupėsi
poezijos skausmo
eliksyras
Deus Conservat Omnia
TAPSIU LAPU
tavo krintančioms ašaroms
tapsiu lietumi
nuplaunančiu jas
AKIMIRKA
krioklys prasiskleidžia
išvystu tave uoloje
ir jaučiu
odoje
odoje
TU ILSIESI
mano akyse
prieš miegui persmelkiant kūną
prie lovos atversta knyga
Estée Lauder balto lino kvepalai
gintaro vėrinys
mėnulio pjautuvas krenta ant pagalvės
lietus primena vėjui
išdžiūvusią žemę
tavo atminty tūkstantis ir viena
palaimos ir sausros naktis
CITRINOS SKILTIS
plaukia vandens stiklinėje
tavo ausis apgaubia garsą
skandindama kalną
pravertoj burnoj
ligi atodūsio dydžio saulės
susiraizgę vijokliai
kopia sienomis
tolstanti muzika
nuo atviro lango
apdengia sukrautas plytas
žalia pereina ugnį
viską ką mano akys
sukaupė
pro stiklą
yra tavo
ir tavo
NUNEŠIU TAVE
į savo sapną
slaugysiu
atbudusią pagalvę
atodūsis atodūsin
kol neliks atodūsio
1 Anos Achmatovos namai.