Algimantas Lyva. Laiko nuošliaužos
2010 m. Nr. 1
Tamsa
krenta sniegas
kiauri batai ryja purvą
be varlių choro dūsta bala
varnos daužo samanotas čerpes
duobėtus debesis lopo stogai
tuščią dieną užvertė supuvusi tvora
praradau kvalifikaciją gyventi
pabudęs tamsioje gatvėje
negaliu atsitiesti nuo sapno
pažadinti nakties
Mėnesiena
atvėriau langą
į kambarį įkrito mėnulis
ar tikrai gyvas dangus
lūžta pirštai įsitvėrę debesų
negaliu apčiuopti laimės miražo
sunkią tamsą velka žvakė
atplėšusi tik pusę stalo krašto
Meditacija
prailgo saugi belangė
patogi radiatorių šiluma
ant sienos vorai piešia langus
tuščiame kambaryje lūžta kojos
įkvepiu rūgštų dulkių lietų
į tinką merkiu nuvytusias akis
tolstu nuo proto griuvėsių
Esu
esu ne namie
iš varnų paveldėjau kiaurą stogą
čerpių batus
dangus neriboja alkano žvilgsnio
aklavietėje regiu baltus debesis
Asfaltas
aplenkdami prarastą dieną
į parką šliaužia atšipę troleibusai
balos ryja asfalto duobes
ganosi palaidi automobiliai
įstiklinti dantys graužia debesis
šaligatviu rieda šukė
aštri vėjo akis
Daina
tyras dangus
gerklė pilna purvo
blizga gitaros stygos
gatvėje dainuoja aklas draugas
akytu asfaltu rieda nepažįstamos monetos
kurčioje gatvėje renku naujus akordus
kvėpuoju skylėta praeitim
tolstu prie savo dainos
Namo
skersoje tarpuvartėje
svyruoja šaligatvio plytelės
mirksi pamušta žibinto akis
ant aludės stogo šoka nuogos čerpės
neonu švyti senamiesčio dangus
šlapias mėnulis spardo debesis
šaltą lietų geria girta bala
baugus vakaras išdūrė skėtį
vežu šlubuojantį batą namo
Naktis
aštrios lubos uždegė žvakes
džiūsta atverstos knygos
į langus beldžia lietus
lyja šviežiais dažais
blunka nakčiai
paskolintas veidas
Galerija
cigaretė dvokia krematoriumo dūmais
įkvepiu paskutinius plaučius
į alaus bokalą atsitrenkė plaštakė
ant grindų nukrito iškulti langai
šiukšlinoje drobėje užgeso ugnis
išbluko nupieštos spalvos
kvatoja juoda galerija
pražūtis kabo ant sienų
namai ne čia
kitur
Svajoju
stiklinėje tirpsta mažas debesėlis
sušukuotas prieš plauką
senka diena
ant stalo džiūsta duona
kavą geria vanduo
Dažai
baloje dreifuoja supuvusi tvora
svyruoja kavinių durys
į miglą nutįso aukšti žibintai
alksta sienos
su vaiduokliais geriu saldų vyną
piešiu žvairus debesis
šaligatvių langus
varnų ausis
pavargo languotais marškiniais
surištos rankos
atšipo dažai ir pirštai
palšas rūkas lopo
žlibą rudens spalvą
ariu šaligatvių dirvonus
gaudau pirmąsias snaiges