literatūros žurnalas

Gražina Cieškaitė. Teofanijos

2015 m. Nr. 8–9

*
metafizinio sapno dugne
o mintie tu pradėjus mane
po Dievybės širdim ugnine

 

*
į kosminį veidrodį
Budos nuskendo žvaigždėtas
nakties atspindys

 

 

*
žydroje dykumoje
po gintariniais žvaigždynais
lyjant gėlių lietui

 

*
Budos kelias per dievišką
gelmę visatos OM garsyno
šviesoj sukas kosminis ratas

 

*
Dievo slėpinį tyrą
patyrus belaikėj
ekstazėj minties

 

 

*
nukryžiuotas pavasarį
pavasarį grįžo
rado žydintį kryžių

 

*
gimimas amžinybei
ta mirtis ugniniai vartai
begalybėn atverti

 

*
pagražinantis veidrodis
tikrovę jis kryžkelėj
prieš nuogą stabą stovi

 

 

*
jeigu tu mintie pikta
ateisi tave nugalėsiu
ir dar giliau esamybę mylėsiu

 

*
į psichokosmosą žengi
mintie kai į save tyloj
kaip veidrodin žvelgi

 

*
šviesos metafizika
kosminis Budos šešėlis
tylos atspindys širdyje

 

 

*
tylus gyvenimas
tamsoj sapnuotas vaizdas
ugninės dvasios žaizdos

 

*
dvasios judėjimas metafizine
spirale į nematomą šviesą
įbūtinus tiesą

 

*
už daikto buvo dvasia
už dvasios buvo Dievas
o už Dievo bedugnė žydėjo

 

*
sapnai kaip veidrodžiai
kreivasieliai atspindintys
dievą griovėją sutvėrusį nieką

 

*
bekūnė dvasia išsivystė
bepradė minties karalystė
bežodė poeto vaikystė

 

*
medituoki ribas sielos viršūnėj
nubudus ten kur mirė mirtis
ir išnyko savižudis Judas

 

 

*
metafizinė joga minties
tarsi dvasios drama prasidėjus
psichokosminis laikas idėjos

 

*
būtovė būtija būties vietovė
ant tuščio Dievo kapo
stovinti šventovė

 

*
iš amžinybės įsčių prasidėjus
energija įkūnytos idėjos
žydėk mintie nematoma tyli

 

*
gamta bevaisė ji
be dvasios kibirkšties
auka aklos mirties

 

*
nes kūnas būvio forma
šimtaveidė kai tu į jį
o siela nusileidi

 

*
metafizinę jogą minties
Dievui leidus žaidžiu
po rasotu pasaulio medžiu

 

 

*
Dievą pavertę stabu
šoka vaiduoklišką šokį
vieną maldą išmokę

 

*
minties budėjimai kai siela
meditacijoj nušvinta ir susilieja
su gamta lyg šviestų jai bekūnė visata

 

*
meditacijoj tuštuma prasiskleidžianti
tylos veidrodyje nemari
savo atspindžiu žaidžianti

 

*
minties kosmosą medituoti
imu Budos aidą
spinduliuojantį taurumu

 

*
dieviškąja komedija
pasibaigs visata
žmonijos kraujo puta

 

*
per Dievą žmogų matydamas
šventasis šviesą alsavo
į širdį įsiklausydamas

 

*
būties akivaizdoje kosminė
minčių riba kaip Dievo
daiktus medituojanti kalba

 

*
mirusių sielų veidrodis
mėnulis absoliutus
amžinybės nulis

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 7 / būtis tik slenkstis jį įveikus prasideda žvaigždėtas antilaikas kur tu dvasia minties greičiu judėsi viena antgamtės šviesoje budėsi minties joga ugninis širdies branduolys būtis padalinta į aštuonias dalis

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 8–9 / galvojimas apie pasaulį kai mintis tarytum iš psichokosminių dalelių sudaryta atspindi tai kas meilės būčiai duota dvasia su žodžio kūnu sužieduota juoda tyla tarytum prirakinta joje dvasia nušvitusi žaliai

Gražina Cieškaitė. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 8–9 / Bodlero saulė žydinti žaliai ir blogio gėlės nuo kurių apakę nakties drugiai į juodą liepsną lekia ją skrodžia gintariniai spinduliai miega angelas prie bedugnės rugiuose nematomoji daiktybė jo sapnuose tarp sparnų…

Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj

1997 m. Nr. 10 / Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžnybės. – Vilnius: Vaga, 1997.