literatūros žurnalas

Lidija Šimkutė. Šviesa dainuoja. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 8–9

Kažkas nesuvokiama tvyro virš mūro sienos,
bevardis, kaip šviesa.

John O’Donohue, „Anam ċara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“

 


Romui

RANKOS DALIJASI
avokadais, šviežia duona
vynuogėmis, paslėpta saule

pro duris dvelkia vėjelis

baklažanai ir apelsinai
palangėje alsuoja
bazilikas, kalendra
vakarykštė arbata

smelkiasi Bryar’io Vita Nova1
kopia lubomis

rytmečio užplikyta kava
laukia naujos dienos

 

VALANDOS NUTYLA
lėtai kyla žodis

blizga su laumžirgio skrydžiu
pripildo verandą
prarastu rojumi

dulkės lentynose
praryja mintis
tarp knygų viršelių

laikrodis išmuša
bemintį laiką

 

ŠVIESA DAINUOJA
aprengdama skaidrų gintarą2
auštant

paukščiai čirškia
imažizmo šakose

išsiritu iš sapno
į giesmę

 

PRO ATVIRĄ LANGĄ
Mėnulio sonata
įsklido į kambarį

mėnulis grando klavišus

pasklido pianissimo name
ir gatvės prieblandoj

kėdė suklumpa
prie lempos gaubto
prieš veidrodžio duris

 

ŽINGSNIAI DVEJOJA
šviesa slenka
nemokanti plaukti
nuskęsta gelmėj

ilgas debesies klodas
virš platėjančio grindinio
liejasi crescendo
tolimų kalnų link

 

ŽIŪRĖDAMA
į dangų
nulupu abejones
kai oda atpažįsta
                     odą

 

ATSIMUŠU
į tavo šypseną

apgaubi atodūsiu
atsiprašydamas mano
Modigliani palinkusio peties
apglėbi mane akimis

susimąstę išsiskiriam
apsikabinę mintyse

einu
širdies taktu
praleisdama taktą

 


Kōichiui Yakushigawai

TAVO PAUKŠČIO SKRYDIS
iš Kioto į Vilnių
atnešė bobų vasarą

apimti susitikimo džiaugsmo
kalbėjomės gerdami arbatą
netoli Aušros vartų
juodos madonos
            glėbyje

nutrūkstantys žodžiai
išlieka sąmonėj

nukrenta užmarštin
        pakyla
              nusileidžia
prie Druskininkų ežero
kur zen peteliškės
      tebeseka
    mūsų žingsnius

 

MA3
išryškina
japonų sodų
    r a m y b ę

ten mąsto akmuo
paklaustas kur turi
     s t o v ė t i

 

GUMBUOTŲ ŠAKNŲ
          labirinte
mangrovės perkelia potvynio
vandenis į sausą žemę

laukiniai balandžiai
ilsisi pelkėse
pasisėmę saulės
iki kito skrydžio
          į nežinią


1 Žymaus anglų kompozitoriaus ir kontrabosininko Gavino Bryar’io (g. 1943) muzikinė kompozicija (skirta vyriškam altui ir styginių trio), 1989.
2 Liquid amber – medis, panašus į klevą.
3 Ma – erdvė japonų kalba.

Michael Sharkey. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 5–6 / Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė / Michaelas Sharkey’is (g. 1946 m. Kenterberyje, Australijoje) – poetas, eseistas, literatūros kritikas. Studijavo Sidnėjaus universitete, tęsė studijas Oklando universitete, kur 1976 m. apsigynė daktaro disertaciją…

Lidija Šimkutė. Griaustinio palaikai

2018 m. Nr. 11 / garuojantys debesys pravirko susirangę medžių kamienai išgąsdino žiedus lapų prieglobstyje palinko šakos prie moterų gėlėtų skarelių apšlakstė žemuoges krepšeliuose

Julija Jocytė. Kažkas gyvenime ir šalia jo

2017 m. Nr. 5–6 / Lidija Šimkutė. Baltos vaivorykštės / White Rainbows. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 160 p.

Lisa Gorton. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė / Australijos poetė, eseistė ir prozininkė Lisa Gorton (g. 1972) baigė Melburno universitetą, Oksfordo universitete apgynė daktaro disertaciją, skirtą Johno Donne’o poezijai.

John Kinsella. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė / John Kinsella gimė 1963 m. Vakarų Australijoje, Perte. Išleido daugiau nei trisdešimt knygų: novelių, apysakų, pjesių, kritikos, aštuoniolika poezijos rinkinių.

Ramutė Dragenytė. Tylos prieštara

2014 m. Nr. 10 / Lidija Šimkutė. Kažkas pasakyta / Something is Said: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 144 P.