2013 m. Nr. 8–9

Cisternos

Ūkanų globojamoj
Ramiojo pakrantėj naktį
Dunksančios cisternos
Ir žuvų ledinės akys sekė
Jo automobilio slinktį
Taisomam kely

Žemkasės aptvertos duobės vielos
Riogsantys betono luitai žvyro kupstai
Posūkis į kairę dešinę į pilką nežinią
Nuokalnėj užutekis prie rampų baržos
Tanklaivis krovimo mašinerija statinės
Sandėliai rodyklių ir ženklų mišrainė
Kol už ūkanoto posūkio neįvažiavo į
Asfalto lyginimo volo karštą glėbį

Viršuje reklamoj žvejas
Laikė jau ištrauktą tinklą
Ir žuvų ledinės akys smigo
Į mašinos suniokotą priekį
Buvo aišku šįryt čia
Prie blausių cisternų
Susidurs su realybe

2010

 

Sala

Graikija. Vaidybos turtai
Tarp kolonų smilkalai
Klitemnestros vardo burtų
Apkerėta mitinė sala
Kurią valdo išdidus karalius
Supamas homeriškų veidų
Aš sapnuoju, kad jo galioj
Vyksta festivalis ir šalia
Sėdi mano sielos broliai –
Architektai ir kariai
Klausosi Eischilo žodžių
Lig vėlyvų prieblandų
Kai tamsoj išnyksta burtai
Karalienės mylima sala
Ir virš jūros tvyro
Buvusio vaidinimo gėla

2012

 

Euridikių vasara

Žavesiui gimusios bet
Gamtos liūdesiui sutvertos
Jokiais būdais nelaimimos
Paliekančios mus kas kartą

Su jų likimo vizijom gyvenau
Į vasaros erdvę tvirtai įnikęs
Kai netikėtai vis pasikartojo
Kažkas, ir joms išlikt nepavyko
Dėl to priekaištauju legendai
Lėmusiai per anksti joms nebūti
Per anksti nesidžiaugti šviesa
Ir požemiuos pražūti

Argi tam turi gimti moterys –
Jaunystėje „gėlės tarp gėlių“
Pažinęs vieną kalbu poterius
Kad nenueitų Euridikės keliu

 

Hölderlinui

Spygliuočių girių šalyje
Paukščiams giedant
Iš tūkstančio viršūnių
Atrinktas kalbos grožiui
Tapai mano auklėtoju

Įsidėmėjau giesmes
Olimpui, būčiai, laikui
Skiemenų skambesį
Žmonijos likimo tiesai

Svaidžiau kankorėžius
Į mus lydinčią praeitį
Kai įvykiai tiesė kelius
Į saulėlydžio pakrantę

Galvoju apie tai šiąnakt
Su rago ūksmu ausyje
Ir volungių aidesiais
Tėviškės ainių laisvei

2013

 

Kleiner Wannsee

Istorijai knietėjo
Sugriauti rūsčią sieną,
Su ja pradingo ir mūsų
Susitikimo ženklas.

Išnyko šimtai mėnesių
Be mirksnio su tavimi,
Skaičiau, kaip Heinrichas
Von Kleistas 1811 metais
Berlyne su Henrietta Vogel
Nusišovė Kleiner Wannsee
Vietovėje, kur 1946-aisiais
Tristano ir Izoldos gatvių
Kampe dairiausi paklydęs
Dar be tavęs…

…Tada nežinojau,
Kad ten netoli palaidoti
„Sukulto ąsočio“ autorius
Ir jį mylėjusi vėžiu sirgusi
Rašytoja Henrietta.

Buvimo taurė dabar
Yra pilnutėlė! Nemanau,
Kad šie metai dovanos man
Tai, ko visi kiti pagailėjo –
Bent vieną susitikimą
Bet kur planetos sode.

2012

 

Eleonora

Laukų totemai perspėjo:
Gulės ji prie medūzos,
Tarp zujančių aukšlių,
Uolėtam lagūnos dugne.

Nustelbęs perspėjimą,
Lyg paklydęs bėglys
Ieškojau metų gniaužtuos
Panirusio buities pasaulio –
Kadaise lytėtų daiktų,
Paženklintų įvykiais.

Sugrįžo Galapagams
Žiūronai, šalmas, diržų
Sagtys, ginklas, kuprinė,
Sugrįžo lengvi indai,
Vandens kristaluos įšalo
Išsiskyrimo žvilgsnis.

Nuo įkalnės lydėjau
Rudens spalvų kelionę.
Kuždėdamas bylojau:
Ten svyra gluosnis,
Ten Girstupio taku ateina
Jaunoji, stabteli ir dairos,
Su kaspinu plaukuos.
Girdžiu jos priedainį,
Bandau pritarti.
Nepajėgiu…