literatūros žurnalas

Elena Karnauskaitė. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 10

Išmokau nesusitikti

dienos tėkmė lėtai įtraukia
dar ne visai pabudusį kūną
ne visai pabudusias mintis
į dar vieną trečiadienio turą
arbata pusryčiai kava rakinu
duris beveik nieko nematau
pakeliui į darbą nesutinku
nei piliarožių nei jurginų
palei daugiabučių palanges
improvizuotuose darželiuose
rąžosi ryžos katės tiksliau
viena ji nežiūri į mane aš
nežiūriu į ją taip ir su tavim
prasilenkiam šiame gyvenime
per pietų pertrauką žinau tu
sėdi per vieną staliuką ten kairėje
neatsigręšiu nekalbinsiu apsimesiu
kad nematau išmokau nesusitikti
bejėgiai prieš tėkmę bejėgiai
prieš lemtį pažiūrėk kaip lengvai
sūkuriuodami krenta nugeltę
beržų lapeliai pirmieji rudens
pranašai

 


Koncertas Karlskronos aikštėj

po privalomos darbinės paskaitos
apie savimotyvaciją skubėjau į koncertą
Karlskronos aikštėj automobilio termometras
rodė +31 °C protingiau būtų važiuoti tiesiai
prie jūros bet įsitaisau tarp kitų ant vejos
priešais mažutę vasaros sceną du vaikinukai
meistriškai žaidė violončelių garsais išgaudami
kartais airiško džigo kartais Stevie’io Wonderio
melodijas nedidelis būrelis klausytojų it
tirpstanti ledo lytis birželio pavėsyje
kartais atskildavo kas nors kartais kas nors
prisišliedavo kaip ir tas treninguotas vyrukas
su dviračiu ir alaus skardine prigula
užsirūko tarp muzikantų ir publikos
praplaukia didelė solidi dama lėtai
tarsi gerai pakrauta barža koncertas
tęsėsi neilgai kaip prasidėjo
taip ir baigės be jokios motyvacijos

 


Laisvės kaina

rytais eidama į tarnybą pastebiu
keistus kintančio gyvenimo ženklus
du kirai kovoja dėl maisto likučių
jūrpaukščiai virtę daugiabučių stogų
gyventojais šiukšliadėžių okupantai
išsilaisvinę nuo permainingos jūros
pamažu plečiantys savo gyvenamus
plotus jauniklių klyksmas ankstyvos
vasaros rytais toks pat įprastas kaip
netikėtai įsijungusi automobilio
signalizacija tokia yra paukščio
laisvės kaina mano laisvės kaina
yra mėlyni kompiuterio ekrano
vakarai per šventes bet kvėpuoju
pilna krūtine tavo laisvės kaina
yra apygirčio baro istorijose apie
režisūros studijas Maskvoje ir
nenaudėlę žmoną kuri paliko
besiskleidžiantį talentą niekšė
slapta pardavė butą ir kažkur
išsikraustė su visais trim vaikais
dar tebesriūbauji po dvidešimties
metų o rytui auštant išrėki
„aš esu laisvas žmogus“ tik
niekas nesiklauso nei kirai
nei moterys skubančios į darbą
vedančios vaikus į darželį
vedžiojančios šunis stoviniuojančios
prie kirpyklų ir kavinukių durų
trys girtuoklėliai sėdi ant palangės
vidinėje „Iki“ kiemo pusėje niekur
nereikia skubėti vaikai jau užaugo
motinos nebeatmena jų vardų
absoliučiai laisvi dar nėra dešimtos

 


Nakties serenados

nesigailėti nieko kas pasiliks
už nugaros pasibaigus vasarai
pasibaigus rugpjūčio žvaigždynams
akių tinklainėse įsirašo paukščių
takai nakties koordinatės kur
karališkos rožės pražysta rūmų
vidiniam kieme čia užuovėja
gęstant dienai orkestro garsai
pakylėja virš jūros virš tilto
ir nusineša sielą vaiduoklį
patyliukais atslinkęs ruduo

 


Pacifistinis

privačiuose pokalbiuose išnarstom
viens kitą po kaulelį juokaudami
kad „apkalbos – gyvenimo druska“
susitikę gražiai šypsomės mandagiai
linksim į taktą banalioms frazėms
„puikiai atrodai“ „gražiai įdegei“
patys pritariam ir atliepiam tokioms
frazėms bet kai nusisuku tada
pajuntu žvilgsnį it raudoną taikinio
tašką kažkodėl ne į pakaušį
kažkodėl tarp menčių bet einu
apsimesdama kad man nerūpi
kad nieko nevyksta kad diena
prasidėjo ir baigsis kaip visos

 


Pauzės

I

plūduriavau sustingusio laiko upėj
tarsi motinos įsčiose bet nesijaučiau
saugi grėsmingai artinosi diena

II

nuskaidrėjęs dangus pokalbio
nuotrupos iš kiemo šulinio
į daugiabučio bokšto smailę

III

kriauklės iš kelionių kaktusai
ant miegamojo palangės užšoka
katinas stebi balandžius jo vyzdžiai
susiaurėja iki siūlelių
kartais ir tu į mane taip žiūri
kartais taip aš galvoju apie tave

 

Restart’as

pirmadienio rytais akvariumo pavidalo
ofise užsislėpusi kampe tarp difenbachijų
rašau eilėraštį apie praėjusį laiką dar bent
pusvalandžiui mėginu nebūti savaiminio
mechanizmo sraigteliu lengvai pakeičiamu
kai nusidėvi turėjau čia būti nes atveriant
Swedbank’o „langą“ vėrėsi gūdi tuštuma
vis pažvelgdavau į dangaus paukščius
kurie „nei sėja, nei pjauna“ akimirką
rodės kad giesmės netenka prasmės

Wisława Szymborska. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Iš lenkų k. vertė Tomas Venclova / Šiemet liepos 2 d. švenčiamos Nobelio literatūros premijos laureatės, didžiosios lenkų poetės Wisławos Szymborskos 100-osios gimimo metinės.

Mindaugas Peleckis. Nuliūdę nušvitę nuėję. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Mindaugas Peleckis (1975–2023) – poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas – nespėjo išleisti jau parengtų dviejų knygų…

Zita Mažeikaitė. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Akmeninis angeliukas,
keliautojų globėjas, net išpūtęs žandus –
tyloj veriasi rusvos sporingės.

Kornelijus Platelis. Su Ferdinandu. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Matai, Ferdinandai, tuos kėkštus sode už lango?
Vienas nuo medžio saugo, kitas kažką lesioja
žolėj. Besniegė žiema, minus vienas. Visai kaip mudu.

„Tu – mano namai“: Janinos Degutytės laiškai Bronei Jacevičiūtei

2023 m. Nr. 7 / Publikacijai pasirinkti 1961, 1963, 1966 metais B. Jacevičiūtei rašyti laiškai, žinoma, tik menka dalis iš gausybės, nes susirašinėta intensyviai, kone kasdien, kai tapytoja išvažiuodavo į Palangoje buvusius dailininkų kūrybos namus ar plenerus.

Neringa Butnoriūtė. Užburtas ratas: trys poečių pasakojimai apie krizę

2023 m. Nr. 7 / Apžvalgoje aptariamos šios poezijos knygos: Gretos Ambrazaitės „Adela“, Kristinos Tamulevičiūtės „Gyvybė“ ir Ievos Rudžianskaitės „Tryliktasis mėnuo“.

Linas Daugėla. Skruzdėjimai

2023 m. Nr. 7 / Steponas Algirdas Dačkevičius. Skruzdėlynas po šaukštu. – Vilnius: Slinktys, 2022. – 272 p. Knygos dailininkas – Rokas Gelažius.

Ramutė Dragenytė. Kūrybiškiausia metų poezijos knyga

2023 m. Nr. 7 / Gvidas Latakas. Salos: eilėraščiai. – Vilnius: Slinktys, 2022. – 173 p. Knyga iliustruota autoriniais G. Latako piešiniais, medalių eskizais.

Mindaugas Kvietkauskas. Nebūto pokalbio tąsa

2023 m. Nr. 7 / Iš tiesų šis tekstas yra be progos. Amžinybėn išėjusių poetų vardus įprasta paminėti per jų gimimo ar mirties sukaktis, o čia – jokios akivaizdžios priežasties. Tik nežymios periferinės detalės, tik nedideli sutapimai…

Jean Mauclère. Lietuvos žmonės ir keliai

2023 m. Nr. 7 / Iš prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė / XX a. pirmos pusės žurnalistas ir rašytojas Jeanas Mauclère’as (1887–1951) Lietuva susidomėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, perskaitęs Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmano…

Fay Weldon. Kelio siaubai

2023 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis / Fay Weldon (1931–2023) – anglų rašytoja, gimusi Vusteryje, tačiau augusi Naujojoje Zelandijoje. Grįžusi į Britaniją, studijavo ekonomiką ir psichologiją, prieš pradėdama rašyti, dirbo reklamos srityje.

Jonas Mekas. Dešimt skausmo grandinių

2023 m. Nr. 7 / Jums, kurie tai tik skaitysite, kuriems tai nebuvo gyvenimas, – jums bus tai tik nedidelė užuomina, kuri vėl tuoj išblanks ir išsitrins, su pirmom naujom dienos smulkmenom. Mums tai yra gyvenimas.