Kęstutis Navakas. Eilėraščiai
2018 m. Nr. 11
Gyvenimas
viriau sriubą. pjausčiau salierus. mano
peilis smigo į atsitiktinio praeivio kūną ir
kūno syvai varvėjo į ištiestą delną. buvo
graži diena. dar nesnigo. praeivis gulėjo
veidu į plunksninius debesis po to
pakilo ir nuėjo. turėjo reikalų. mano
kiemo slyva atsispindėjo gretimo namo
plytose. jau seniai nužydėjusi. numetusi
tą ką turėjo. gatve praėjo kupranugarių
karavanas gabenantis druską ir šafraną.
žiūrėjau į kiemo medžius. skaičiau knygą.
išviriau sriubą. mylimoji grįš iš darbo ir
turės ką pavalgyt. stebėjau keisčiausius
vabalus galvojau apie jų gyvenimą.
išviriau sriubą. bus ką valgyt. nieko
neveikiau. gyvenau. miriau. vėl gyvenau
Brunhilda
pavadinkime ją brunhilda tebus jai
penkeri ji kiauras dienas žais su
nibelungų auksu arba stebės kaip
šalia širmos blusos ėda šunį. šuns
vardas tebus wagneris ir jis mėgs
nupūsti orkestro duobės dulkes nuo
partitūrų dažnai pamirštamų užėjusio
kapelmeisterio. tegu brunhilda neauga
telieka smuiko rakto didumo betgi
užaugs taps aukštesnė už mišką
gražesnė už rudenį tylesnė už vandenį
tuomet pas tave ir užeis nors bus nelinkusi
į dviprasmiškas pažintis ji bus kitokia
kitokiais batais ir kitokiu plaukų segtuku
jos kvepalai skirsis nuo tų kuriuos jau
išmokai ir prakaitas neprimins laižyto
nuo ligi šiol sutiktų merginų krūtų ji bus
prašmatnesnė nei kortų damos ir lygiai
tokia kokią ką tik susigalvojai žaisdamas
savo rašikliu ir stebėdamas kaip šalia
rūdijančio radiatoriaus blusos ėda šunį
merginos
vyrai nemėgsta merginų sugebančių daugiau
nei jie. vyrai sako: ne. vyrai sako: juk aš jau
pasakiau. dar sako: tavo nuolatinio mezgimo
nebegaliu pakęsti. tačiau yra kas mezgimą
pakęsti galėtų. tam reiktų papildomų stiprybės
rakandų. tokia galėtų būti ir duona. ir dar
aguonos jos neįžiūrimai smulkios. kartais
merginos irgi tampa neįžiūrimai smulkios.
ne visada. kitaip kam tektų sakyti: juk aš jau
pasakiau. jei būtų apgyvendintas mėnulis
jame gyventų vien merginos jos tinkamos
mėnuliui žemei ne visada. kartais vyrai
pagalvoja kad visos jos yra slaptosios kengūros
sterblėje besinešiojančios po antrąją save.
po trečiąją. po to po /… /. po ko?
sniegas
ir ką tu galvojai rašydama man apie
sniegą jis pataikūnas jį galima
pasitiekti kaip valgį bet sniegas yra
nuodai karalius liudvikas xiv prarado
dantis nes valgė sniegą kodėl tu man
apie jį rašai kodėl manai kad
suvalgysiu tavo šriftą taip jis man
gražus tačiau gražūs dalykai yra
greitai dylantys tuo jie panašūs į
liudviko dantis kažkas yra sakęs
kad. kažkas yra sakęs argi. kažkas
išbuvo nieko nepasakęs kodėl
rašai man apie sniegą? tu moki
rašyti? ne? kad? argi? sniegas
dzenas
trys mokiniai atėjo pas mokytoją pirmas
paklausė: mačiau kaip buivolas išgriovė
pertvaras ir pabėgo į bambukų giraitę ką
man reikėjo daryti? antras paklausė:
vakar mirė mano brolis. jis ne visada
elgdavosi teisingai. ar galėjau jam padėti
juk aš irgi retai teisingai elgiuosi? trečias
paklausė: kartais man atrodo kad aš ne
čia. kur aš? mokytojas atsakė: šiandien
stebėjau skruzdę lipančią smilga į viršų. ji
nežinojo kad tai smilga ji nežinojo
lipanti nes jai tai visiškai nesvarbu
kajus ir gerda
ar girdėjote man čia kaimynė sakė o
ir laikraštis rašė ir televizorius rodė tai
ar girdėjote kad kajus ir gerda virto
tauriaisiais elniais tai jūs girdėjote ar
negirdėjote aš nežinau kas jie tokie
bet kad jau virto galvijais tai man baisu
nemiegu jau antrą naktį išjungiau visus
elektros prietaisus kad jie ragais laidų
neužkliudytų bijau net bulvių išsivirti
gal jie atras mane pagal kvapą gal jie
bulvėmis minta gi ir laikraštis rašė
ir televizorius sakė ir kaimynė kad
va taip tai aš čia sėdžiu ir bijau nes
anksčiau viskas buvo geriau o dabar
va kažkokie kajus ir gerda tauriaisiais
elniais virto čia neapsiėjo be žinom
kieno intrigų neapsiėjo man kaimynė
sakė tai dabar net langą atsidaryt bijau nes
pro jį sulips tiedu ir suės man gyvenimą
tomas sojeris
tomas sojeris nusiskuto barzdą. ne dėl
to kad jį šįvakar glostys nimfos ar rodys
tv dėl to kad važiuojąs į festivalį. per
tris dienas barzda spės atželti ir jis
būsiąs gražus. tomas sojeris apsirengė
įkapes. ne dėlto kad mirtų dėl to kad
važiuojąs į festivalį po trijų dienų visi
matys jį nemirusį ir merginos atiduos savus
šokoladukus. tomas sojeris pagalvojo
apie. ne dėl to kad jam tai rūpėtų dėl
to kad važiuojąs į festivalį ten mintis
esmingai praversianti. tomas sojeris išėjo
į kiemą buvo gražus šiltas vakaras. ir!
štai tada atskrido juodieji strazdai. na
kodėl viskas taip kodėl visada ir viskas.
cigaretės žarija krito ant t. s. žiebtuvėlio.
ešafotas
kiekvienas mano kambario daiktas yra
ešafotas. galva jau nusirito ji kitur dailiai
pintame krepšy. kambario daiktai mane
stebi tačiau tą kurį jie patys nagingai
suklastojo. kiekvienas žingsnis yra katedros
varpai. kažkas ateis. kažkas išeis. kažkas
bus nei atėjęs nei išėjęs. aš stovėsiu ir
lauksiu tylus ir susidomėjęs. bus įdomu iš
kur žinau apie tą kuris nei atėjo nei išėjo
panašu kad dailiai pintame krepšy jo
galva. ne mano. ne mano. ne.
mano
saulėje nėra nakties
saulėje nėra n. žemėje nėra d. tik grotų
kvadratai krinta ant apsiausto tik už lango
fontanas atsirėmė į savas čiurkšles
stabilu tik tai kas taip laikina amžini
dalykai mus išaugo kaip vaiko drabužius tik
saulėje ligi šiol nėra n. mes to negalime
matyti į saulę žvelgti trukdo mūsuose
glūdintys radioaktyvieji izotopai viskas
kas mums išsyk priimtina – tai virto
burokėlio riekelė visa kita stringa mūsų
apsiausto grotose taip patikusiose pietui
mondrianui mes irgi juntame kas mums
gražu ir tikra apie tai esame skaitę ar
aiškiai jutę tada kai sapnavome pelėdą
tai yra tikra pinigų keitėjas nepavertė
aukso švinu o iššautos kulkos nenukrypo
nuo priešo ambrazūrų mes stovime savo
apsiaustų suskaidyti kvadratais tačiau
saulėje nėra nakties ji nedaloma kartais
sutinkame dailiai apsirengusių žmonių
jie galvoja gyvenantys saulėje. o jeigu?
Rabato
jei kada nors ką nors pamatei visada
ir visur matysi tą patį. visada ten bus anksčiau
pamatyto trupinėlis įmanomas atpjauti tik
pačiu aštriausiu peiliu. jei matai pavargusį
besišypsantį valstietį tolstantį artimiausia
kalva su žagarų ryšeliu vadinasi esi jį
matęs vaikystėje jį tau pamatė tas kuris
buvo tuomet tavimi. jis jį tau išvogė iš visų
dalykų kurių tau nereikia. vadinasi tau
reikia tik to žagarų ryšelio tik tų daiktų ir
eilėraščių kurie irgi buvo tau pamatyti tai
taurioji vagystė be jos mes būtume akli
o jei vis dar nori apie ką nors galvoti –
galvok kodėl pavargęs tolstantis valstietis
šypsosi.
tarot woman
spėjikai iš kortų kavos tirščių jaučio
vidurių vėjui paseilinto piršto užbrėžtos
vaterlinijos girokompaso ir sekstanto
samanų ant šiaurinės medžio pusės
ajurvedos ir kvedlinburgo analų heinės
raštų izaijo regėjimo ar pauliaus apokalipsės.
žinotojai. noras žinoti stipresnis už norą
mylėtis smalsumas stipresnis už norą
gyventi. krug 1995 clos d’ambonnay
atkemša ne someljė pirštai o smalsumas
jis išmuša visus kamščius ir vietoj jų
sumūrija sienas – iš jaučio vidurių bali
gamelano fausto pirmosios dalies van
gogho ausies lezgelio suvalgytų slyvų jei
kada išlipsi ten kur nieko nežinai lyg
kolumbas atradęs naują žemyną
kurį laiką būsi laisvas bet labai greitai
ir ten pasigirs klasikinio roko daina