Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai
2022 m. Nr. 4
Virtuvės šefas
kiek tu peilių turi? šešis?
o, net aštuonis?
jaunystėje aš turėjau dvylika
trys iš jų buvo damasko plieno
neblogas tu vaikis, stengiesi
tai pasakysiu tau paslaptį
tų didžiųjų šefo peilių
ir tų japoniškų galandimo akmenų
kuriais taip didžiavausi jaunystėje
iš tiesų gyvenime visai ir nereikia
viskam užtenka
vieno manęs
vieno pusplyčio
ir vieno mažyčio peiliuko
kai įgundi
gali juo kad ir dramblį
mišrainei supjaustyti
reikia tik žinoti
kur pjaut
* * *
Čia Lietuva. Čia lyja lietūs.
Čia meškos dievina baletą.
Čia auga grybai ir pelėsiai.
Ir tu čia auk. Nesigailėsi.
Čia taip jauku. Žaltvykslės tvyksi.
Čia laumės moko pasiklysti.
Čia vaikšto po miškus lietuviai,
o ant pečių jiems tupi žuvys.
Praeina kartais ir beržai.
Atskirsi, jie margi dryžai.
Jiems plieno dalgiai ant pečių.
Ir eina jie medžiot žalčių.
Čia vandenys sidabro teška,
ir apkabinęs girtą mešką
dainuoja nuogas lietuje
garsus kaimiečių kutiurjė.
* * *
kiek tu turi draugų? tris tūkstančius?
facebooke? oi, tik nereikia.
kiek iš tikrųjų turi draugų?
sakai, gal kokius dvidešimt?
kad ne, neturi nė vieno
iš tiesų tai vieną turėsi netrukus,
bet kol kas tu jo dar nepažįsti
tai jam tu paliksi mirdamas
savo šveicarišką laikrodį
* * *
mūsų kasdienybės herojai
mūsų nematomi didvyriai
mūsų kuklieji sizifai
tai jie suformuoja
mums įžymybes
ir užridena į kalną
mūsų darbštieji
mėšlavabaliai
* * *
kas mums visiems negerai
kad mes tokie negeri
kas mums visiems darosi
kad mes tai darome
kas mums visiems galvose
kad mes tai galvojame
kas mums visiems širdyse
kad šitaip širstame
mums viskas gerai
tokie jau mes gimėme
mums nesidaro nieko
mes pasidarom patys
mūsų galvose geležis
mūsų akyse ledas
akmenys mūsų rankose
mūsų širdys iš kaulo
* * *
Arvydas Nesvarbu
rašo Solveigai Nesvarbu
kad ji Vienintelis Svarbus Dalykas
jo Vienišo Herojaus Gyvenime
kurį jis vis dar tebegyvena Facebooke
bet jau visai netrukus leidžiantis saulei
jis išjos į Instagramą ir nebegrįš
* * *
vienas žmogus
(dažniausiai moteris)
pagalvoja: štai šitas žmogus
žino, kaip mane išgelbėti
kitas žmogus
(dažniausiai tai vyras)
pagalvoja: net neįsivaizduoju kaip
bet gal galiu pabandyti
dar jis pagalvoja:
iš tiesų tai visai norėčiau
ką nors išgelbėti
o ta moteris pagalvoja
kitaip: aš tai labai norėčiau
būti išgelbėta
niekas nieko
žinoma neišgelbsti
ir niekas neišsigelbsti
(nes kas gi galėtų)
bet kartais nutinka
kad tie žmonės tiesiog
pradeda gyventi kartu
ir begyvenant
jiems nutinka visokių dalykų
kartais ir labai nesmagių
bet kai kuriose nuotraukose
jie atrodo iki kvailumo laimingi
atrodo lyg būtų išgelbėti
* * *
tai kurie iš mūsų yra avys,
keliaujančios į skerdyklą?
ogi visi iki vieno mes avys,
keliaujančios į skerdyklą
* * *
rudeninė musė
ropoja siena
eina pro ašaras
kelio nebematydama
galvoja musė
štai ir kelionės galas
siena štai ten baigiasi
jau galiu įžiūrėti
ir ką gi aš
paliksiu po savęs
kokį ženklą
ateinančiai kartai
negali taip būti
nejaugi tikrai
tik tą taškelį
ant stiklo
Revoliucija
galiausiai mes nugalėjome
ir pakorėm juos visus ant žibintų
velniškai keistas dalykas
gyventojų šalyje sumažėjo
o niekšų liko tiek pat
Nord-Western movie
jiedu pasiėmė šautuvus
ir išėjo į taigą
naktį girdėjome
tolimą šūvio aidą
rytą iš miško
išėjo tik vienas
ir tai buvo meška
Pop it!
popžemėje
gyvena popžmonės
pophomo popsapiens
popkurjeris
veža popmaistą
popėdroms
popmenininkas
rašo popataskaitą
popministerijai
popskaitytojai
skaito popantraštes
apie popžvaigždes
popnusidėjėliai
išpažįsta popnuodėmes
popkunigams
o popdanguje sėdi
popDievas
spaudinėja
rožinį popitą
Eilėraštis Vilnelei
šita upė yra ekspresas
antys ja grįžta iš darbo namo
niekur nestodamos
* * *
žmogus yra gamtos dalis
gamta yra mūsų motina
taip sako žmonės
ir fotografuojasi
gražiuose gamtovaizdžiuose
nuotraukose aiškiai matyti:
gražiuose gamtovaizdžiuose
žmonės atrodo bjauriai
žmogus nėra gamtos dalis
gamta nėra mūsų motina
* * *
padėk į šalį tas nuotraukas
tuos diplomus
ten nieko nėra apie tave
ten nėra jokio tavęs
tiesiog prieik prie veidrodžio
matai?
čia tu.
tik pažiūrėk, į ką pavirtai
begyvendamas.
Ne taip paprasta
viskas nėra taip paprasta
pasaulis nėra tik juodas ir baltas
dar yra devynios galybės pilkų atspalvių
ir beveik trys milijonai Lietuvų
o tiesos nėra nes kiekvienas
augina sau mielą melą
kurį vadina tiesa
ir dar, žinote, aš nesu tikras
kad aš esu tikras
* * *
jau nebeskaičiuoji – kas mirė, o kas dar gyvena
jau supranti, jog tai nesvarbu, nes nieko nekeičia
tas, kuris numirė užpernai, tiek pat nebegyvas,
kiek ir šitas, su kuriuo ką tik kalbėjaisi
svarbu tik dar vienas pokalbis, dar vienas susišypsojimas
einančių mirti, einančių tau iš paskos, laukiančių
savo eilės.
* * *
labas, sieliuke
kokia graži naujutėlė
tavo pakuotė
saugok ją
nemėtyk pakampėmis
smarkiai nebrūžink
kampučius prižiūrėk
(tie patys jautriausi)
kad nenusidaužytų
odą kartais paminkštink
losjonais ir kremais
ir tarnaus tau ištikimai
visą skirtąjį amžių
nesupyk kad į tave
šitaip spoksau durnai
akių nenuleisdamas
man be proto gražu yra tai
kas vos prasišviečia