literatūros žurnalas

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 11

Baltasuomiška dainelė

 

Iškūrenęs savo pirtį,
aš sėdėjau nuobodus,
kankinau nekaltą svirplį,
kad jis kaltas, kam lietus.

Iškūrenęs savo sauną,
vaidinau palygint jauną,
studijuodams savo fauną –
ar jisai ne juokdarys.

Pirma mergos, paskui sievos,
pirma vyšnios, paskui ievos,
pirma plukės, paskui klumpės,
vyžos, liepžiedžiais kvėpytos,
atminimai Tarapitos,
markė, krona, latas, litas
ir rūkytas kumpis.

 


Niu Orlynas

 

Niu Orlynas – tai varlynas,
bet tenai neblogas vynas,
žalias ten it vynas ir vanduo…
Geria negrai ir prancūzai,
bet žaliuoja kukurūzai,
o aš nei studentas, nei piemuo.
Bet puikus Niu Orleanas,
ten žaviai panelės ganos,
bet žinai, kad tavo nuostabus vaidmuo.
Sako: – Koks gražus rugsėjis, –
o aš sėdžiu atsisėdęs
ir nesuprantu, ar čia akmuo, ar čia ruduo.
Nei aš ponas, nei vežėjas,
tik riedučiais važinėjuos,
pats save paragindamas: – Nuo!
Tavo veidas pagražėjęs,
ar nebūsi ištekėjus?
Bet skruoste sutrūkčioja raumuo.
Šiam puikiam naujam pasauly
iš tiesų smagu pasiautėt,
bet, žinai, nebūk tu man sesuo…
Šiaip pabūk… O kuo tik nori,
nors bajorė, nors totorė,
o aš šoksiu kaip mokytas šuo.
Žiūri negrai ir prancūzai,
saldyti jų kukurūzai,
aš nenoriu būti per saldus.
Mielas pons Niu Orleanai,
doleriniai čia bananai,
būsiu atidus ir nuoširdus.

 


Basynos
Trakėnų baladė

 

Kas ten rėkia miestely,
velnias neša žydelį.
Ui vei, ui gvalt,
velnias neša žydelį.

Ko taip rėkia žydelis,
ko taip blaškos į šalis?
Ui vei, ui gvalt,
ko taip blaškos į šalis?
Nes Basynų tai naktis,
gresia žydams prapultis.
– Oi tu, velne velneli,
paleisk mane, žydelį.
– Aš galiu tave nunešt
iki miesto Budapešt.
– Aš tau duosiu pampadeš
ir nereiks tau manęs nešt!
– Oi tu, žyde žydeli,
tu mane apgaut gali!
– Oi, paleiski tu mane,
pagirdysiu degtine.

 


Viene trobar

 

Eik ieškoti paslapčių
ir pasiutusių kačių kačiūkačiūka.
Eik skaičiuot žmonos sijonų
ir žilberiškų bekobekobekonų.
Vienas kartas nemeluos,
padarys tau charašorašorašo tavotavorą.
Atsistojęs ant aslos,
vėl darysi savo torotorotorotro.
Eik ieškoti paslapčių
ir nusvirusių vilčių –
Vilniaus mieste Lietuva
vis dėlto dabar yra senjora.

 


Raganų medžioklė

 

Pasakyk man, ką pieši
ir į ką tu panaši…
Atsigerk tada „Vichy“
ir stovėk šešėly,
tsouga tsouga tsouga canadienne
tsouga tsouga tsouga canadienne…

Pasakyk man, ką rašai,
kodėl viską pamiršai
ir viešai atsiprašai,
tai stovėk po
tsouga tsouga tsouga canadienne
tsouga tsouga tsouga canadienne…

Dainavai, tai šok ir grok
Great Rat invisible Rock,
šok, kad šoki, bet nelok,
nemeluok, stovėk po
tsouga tsouga tsouga canadienne
tsouga tsouga tsouga canadienne.

 


Parafrazė

Mes visi tik parafrazė
viena amžina tema…

Algirdas Verba

 

Vasara jau nubarstė
pienių pūkais tavo plaukus,
per drungną lietų ir karštį
tu raudona, susiraukus.

Tu nuėjai kaip aušrinė
pievų takais rasotais,
tu – ta mergaitė laukinė,
kur tos mergaitės protas?

Septyni broliai miega.
Septynias akimirkas stabtelk.
Minutėm septyniom sustok.
Septynias valandas žiūrėk.
Septynias paras…
Septynias savaites…
Dievas sakė:
– Palūkėk.
Velnias sakė:
– Palaukėk!
– Kur ten: kad nėr kada.

Vasara jau nubarstė
pienių pūkais tavo plaukus…

Ramutė Dragenytė. Arkliška poezija

2019 m. Nr. 12 / Ramūnas Kasparavičius. Poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 303 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 3 / Ne, privalai – žiūrėk – jie plėšosi tarpe pamėklių, / atsitiktinių ryšių ir aukštos įtampos – tu – drugys / virš akmenų.

Ramūnas Kasparavičius. Senatvės sidabras

2018 m. Nr. 10 / Kaip būna: ne laiku pradedi rašyti ir… Sumanymas, atrodo, buvo ir geras, ir protingas, ir didesnei apimčiai…
Bet… ne laiku pradedi rašyti užrašyti: liguistas menkas augalėlis, skurdukas…

Ramūnas Kasparavičius. Pusryčių išmintis

2016 m. Nr. 11 / Pusryčių išmintis yra paprasta: Valgyk sūrį, gerk kavos Ir nepyzdink Lietuvos. Pavakarių išmintis? Na, kokia ten gali būti pavakarių išmintis? Jos gal nė nėra. Todring: šnekėkit kaip diedukai ir bobutės: snieduonė, večerė…

Ramūnas Kasparavičius. Lapai be medžių

2015 m. Nr. 11 / Mėnulis trečią valandą nakties
blausus prašvito pro užuolaidą
ir pilnas klausia: – Kaip jauties?
Ir apgaulingą reiškia tau užuojautą.

„Metų“ anketa. Kristina Sabaliauskaitė, Rolandas Rastauskas, Ilzė Butkutė, Ramūnas Kasparavičius

2014 m. Nr. 3 / Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Kokiuose lietuvių autorių kūriniuose, Jūsų nuomone, labiausiai atsispindi šiuolaikinio pasaulio dvasia?

Ramūnas Kasparavičius. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 2 / Ėjo izvergai iš rojaus,
iš tos dundančios Rygos,
nešėsi krepšeliuos duonos
be pradžios ir pabaigos.

Ramūnas Kasparavičius. Paskutinieji vyro metai

2013 m. Nr. 8–9 / Imu ir atsimenu… ne tokius senus dalykus – ne senesnius kaip prieš savaitę, tada irgi ėmiau ir atsikėliau. Vis dar ne visai „przytomnas“, su savo krepšiu, pautais ir sąžine, likučiais jos… ir išėjau pro duris. Laiptų aikštelėje kvėptelėjau…

Ramūnas Kasparavičius. Don Kichotas raudoname fone

2013 m. Nr. 4 / al todėl daug tautiečių traukia Ispanijon apelsinų raut. Ar save parodyt? Alonso Kichanos tėvynėn. Nesang, L. v. riteris, būkime tiesūs, didžiu protu nepasižymėjo, nebent originalumu.

Jacques Prévert. Bandymas aprašyti galvų vakarienę Paryžiuje, Prancūzija

2013 m. Nr. 3 / Iš prancūzų k. vertė Ramūnas Kasparavičius, paaiškinimus parengė Monika Nemanytė / Jacques’as Prévert’as (1900–1977) – žymus prancūzų poetas, kino scenaristas, jaunystėje priklausęs menininkų siurrealistų grupei.

Ramūnas Kasparavičius. Trys novelės

2011 m. Nr. 10 / Milda buvo visai jaunutė, dar nė penkiasdešimt neturėjo, kaip kažkada sakė Džordžas Kjukoras apie Katerinę Hepburn. Milda dirbo gimdymo namuos (gimdykloje) slauge valytoja, jos darbas buvo kruvinas…

Ramūnas Kasparavičius. Dies Fati Innumerabilis

2011 m. Nr. 4 / Romėnų religijoje buvo trys tokios įdomios dienos. Dies Solis Invicti – Nenugalimos Saulės diena – tai gruodžio 24-oji, dabartinės Kalėdos. Šventė, kiekvienam suprantama. Ir mums, dabartiniams žmonėms.