literatūros žurnalas

Paulius Norvila. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 3

[* * *]

Trūkčioja grumiasi ritasi
Skiemenys stringantys
Kažkur giliai gerklėje
Ten kur ašaros kaupiasi
Kur pradūrus maišą
Smėlis pabyra
Girgžda vėliau tarp dantų
Tarsi amžinas priekaištas kad
Nebespėji paskui tuos
Kurie sakė kad niekur
Nereikia skubėti


[peržengus pūvantį]

aplink tik randai
tik batraiščių siūlės
tik moterų žvilgsniai
vyrų atodūsiuose

Vienas kitą kartojame
Žodžiuose slepiam veiksmus
Veiksmuose – žodį
Tarsi durklą už diržo
Laukiame kada galėsime išsitraukti
Laukiam taip stipriai
Taip labai norime nustebinti
Kad nieko aplink neberegim
Nei ašmenų po kaklu
Nei virvės ant rankų
Mazgas po mazgo
Veržiasi mūsų liežuvis
Kaista žarijos
Priekalas aidi
Mazgas po mazgo
Durklas sušyla nuo kūno
Ir pasimiršta

 


[būk]

Būk ištikimas savo kirpėjai
Kai ji pjauna kai glosto gėles
Kai perriša juosta jų mirusius kūnus
Būk ištikimas tai kurios nepažįsti
Neskubėk jos pažinti neskubėk
Griauti to ko nesi pastatęs
Leisk jai įkirpti į ausį
Leisk jai bučiuoti į lūpas
Leisk jai daugiau negu sau
Kada sėdi prieš veidrodį
Ir bandai
Iš visų jėgų neužmigti

 


[drąsa]

Tu nesi drąsus
Dar tik vaikas
Sukantis ratus
Vaikų žaidimų aikštelėje
Rasti kontaktą su kitais
Pagauti žvilgsnį
Užkalbinti –
Vienas sunkiausių darbų
Vienas lengviausių būdų
Įrodyti kad esi
Daug drąsesnis už mane
Stovintį kambaryje
Žvelgiantį pro langą
Laikantį sukryžiuotus pirštus
Laukiantį jau ne savęs
O tik tavęs
Kol pareisi

 


[* * *]

Vaikai serga oriai
Tarsi meškos
Vartosi lovose
Nieko nesako
Suteikia tau
Visą pasaulio laiką
Tačiau tu nieko
Už jį nenupirksi
Nes jis
Nieko vertas
Kai vaikai
Serga


[kol]

Kol tu verki
Raitydamasis ant grindų
Mes ramiai geriame arbatą
Tarsi seni girtuokliai
Nekreipiantys dėmesio
Į po kojomis sproginėjančias petardas
Medžio šešėlis greta
Žymi fronto liniją
Pasaulis lėtas ir minkštas
Jokių aštrių kampų ar baimių
Tik tas puodelis
Šildantis delnus
Kol verki
Raitydamasis ant grindų
Kol nematai mūsų žvilgsnių
Abejingai skrodžiančių
Visas materijas
Ir nerandančių kur užsikabinti
Seni girtuokliai
Sukritę pavėsyje
Tarsi bulvių maišai
Neatlaikę žemės traukos
Kol verki
Kol dar nežinai
Tol ir sukas pasaulis

Paulius Norvila. Vilniaus. Sonetų vainikas

2016 m. Nr. 10 / į kv ė pk tamsos iškvėpk tabako dūmų dar du stiklai ir jau greičiausiai eisim pro katedrą ir pilį link žirmūnų kur kažkada du tūkstančiai trečiaisiais baigiau mokyklą – vakare prisnigo puraus ir balto – net sunku kalbėti bet pasakei