Lidija Šimkutė. Griaustinio palaikai
2018 m. Nr. 11
Tai ženklas išsigandusioms žolėms –
Kad sutemos jau tuoj atslinks.
Emily Dickinson
* * *
PERKŪNO SUKRĖSTI
garuojantys debesys
pravirko
susirangę medžių kamienai
išgąsdino žiedus
lapų prieglobstyje
palinko šakos
prie moterų
gėlėtų skarelių
apšlakstė
žemuoges krepšeliuose
prieš vidurdienio saulę
pasklindant su paukščių
čiulbesiu miško tankmėj
* * *
PASKUTINĖS PAGONIŲ APEIGOS¹
aidi Žemaitijos piliakalniuose
sėdžiu prie lango
klausausi griaustinio aidesių
žiūriu į vaivorykštės spalvas
* * *
DUMBLINAS KRANTAS
klampina
šaknų raizginį
vabzdžiai pakyla
elgeta dūsta puvėsiuose
* * *
UŽPŪSK ŽVAKES
išminties
gurkšnok okeanąkol dangus pravirks
esu tik aidas
giliai įstrigusio tavo balso
laukdama žodžio
vienintelio žodžio
jokio žodžio
* * *
ŽIŪRIU į mirštančius medžius
Kalinausko gatvėje
nukirto liepą
nupjovė kitą
sukapojo kamieną, šakas
sumetė į krūvą ir paliko
ašarojančiai dienai
* * *
ALBATROSAS
išskleidžia sparnus
ir klaidžioja po mano
žemyno
vandenyną
* * *
ILGOS TUNELIO GATVĖS
Florencijoj
raibuliuoja šermukšniais
saulė leidžiasi
ant pilkų sienų vėsos
alyvmedžiai pridengia praeivius
pageltę debesys
užleidžia vietą naujam mėnuliui
barsto spalvų skritulius
po dangaus žieve
* * *
BALTIJOS JŪROS DEBESIS
įrėžia uolos kristalą
vėjo akys stebi
pakrantėj vaikus
klajojančius žodžių lietuje
eilėraščių lapuose
* * *
VIENIŠI MOLINIAI ĄSOČIAI
ant ąžuolinės komodos šnabžda
sienos sugeria šešėlius
Shankaro sitaro garsus
pakalnutes stiklainyje
prasivėrusios durys
sunkia pagalvės kvapus
dulkių osmosą
ragos mikrotonai pakilę
nusileidžia ritmiškais ciklais
* * *
NERANDU ŽIRKLIŲ
sukarpyti pasauliui
Nežinomų erdvių²
piramidžių garsai
liejasi po kambarį
paukščio lizdas
užtiktas prie Tauragno ežero
ramiai ilsisi ant spintelės
1 Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos oratorija.
2 Vytauto Germanavičiaus kompozicija.