Agnė Alijauskaitė. Eilėraščiai
2020 m. Nr. 12
* * *
du tūkstančiai dvidešimtas puslapis
tavo ligos istorijoje
mano ligos istorijoje
mūsų kraujo nemėlynumo istorijoje
vis tiek vienas geresnis už kitą
plaučių pajėgumo varžybose
tavo kosintys
nugali mano sveikus
ir niekas negali paaiškinti
kodėl taip nutinka
kodėl lieka nulis sveikų
kaip per matematikos pamokas
tik dabar mokomės kaip čia išlikus
truputį daugiau negu nuliui
kad būtų kam pasakyti
ačiū medikams
bent prieš iškvėpdamas
dar geriau
nesakyti nieko
ir niekada
ypač pasibaigus šiam marui
negi nežinote
viskas tik ženklas
kad žemei reikia tylos
* * *
ėjimas su kliūtimis
kai ir man ir tau
minus dvidešimt
būna pati širdžių karalienė
nutveria šaltį už kojos
ir baigia ėjimą
neįpusėjus miško žvėrių pėdsekystės
tik nusilenkiam prieš kalną
ne iš tikėjimo bet iš patirties
kad kliūtys ramiai pasitraukia
nekliudomos
į minusą, ne kur daugiau
taip atžilstam per žiemą
* * *
jeigu pasidalintume džiovintą palmę
man liktų palmė
o tau – džiovinta
įtariu taip kietakumščiai dalinosi
Kartaginą
į delną telpančias žuvis
vaikus po skyrybų
vyšnią ir kauliuką
todėl kaulų pilna visur
viskas perdžiūvę ir numėsinėta
tik datulė perkąsta
lyg išsižiojus žiūri
apie kokias čia palmes nusišnekam
* * *
jis paima mano ranką
lyg dalį savo paties
nesuderinto kūno
dabar skambam darniau
ir mums ploja flamingai
* * *
ką veikti per karantiną
susipažinti su baltąja kiele
nusklendusia tarsi iš nuotraukos
kokioje paukščių vikipedijoje
sužinoti kuo skiriasi
eglė nuo pušies
samana nuo samanos
gėlė nuo gėlės
rūšis nuo rūšies
sako
po karantino bus daug skyrybų
niekas nebebus vienišas
o gaila
dviese būtume jau seniai
sumindžioję visas samanas
iki paskutinės
* * *
ką veikti per karantiną
mokytis paukščių vardus
išmokyti paukščius
savo vardo
mokytis išskaityti
medžių amžių
išmokyti neklausti
tavo amžiaus
nes tai kažkodėl gėdinga
ar kas žino kodėl?
ką veikti per karantiną
išmokyti mane
kodėl savęs gėdijamės
* * *
kai nėra priemonių
žmonės pavargsta
kai nėra priemonių
šio vakaro žiniose
apie darbą mokyklose
kai nėra priemonių
lieka tik žinios
* * *
kai nesimiega
nes kraujas sustoja
lyg būtų tirštesnis už rūką
žiūrėk
jau ir rytas
* * *
karūnavimo dieną
niekas nepasigenda karūnos
tik kai vėjas suneša lietų
nepridengtos sruogos išsiskleidžia ir
tirpsta
išsiskleidžia ir tirpsta
karūnavimo dieną
niekas nepasigenda karūnos
* * *
karvių banda išsirikiuoja peizaže
uždengia bažnyčios bokštus
debesis
net ir žolę
ne, žolę, pasirodo
jau nurupšnojo
nebėra ką uždengti
ar kuo prisidengti savo gėdą
kaip ankstyvuose paveiksluose
tokiuose ankstyvuose
kad dabar jau net nebegėda
kodėl turėtų?
mykdamos pečiais gūžčioja
vienintelės stebėtojos
* * *
kodėl vienintelis dalykas
kurį žmonės nori nuo manęs nuslėpti
yra cigarečių kvapas
jokių žmogžudysčių
vaikų pagrobimų
sutrukdytų apiplėšti bankų
kurie vis viena tušti
kasdienybė
kuri tik vadinasi „krizė“