Marija Macijauskienė. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 7

Liūnei Sutemai

Pasiklydus pievų ilgesy
Kaip jurginuos prie namų esi.
Glaudžias siela prie senos kalbos
Prie drobelės, močios išaustos…

Skamba varpas miško vidury.
Kur, plaštake, kaip gėlė skrendi?

O už rūko, o už vandenų
Skrieja bėriai…

Pievos žalios kaip lemties
Akis, ką pabirę brizgilai
Sakys… Tarp ženklų ir tarp
Kelių kryžmės guli
Vario gintaro dėmė…

Pasiklydus pievų ilgesy,
Kur, plaštake, su viltim skrendi?

2011.XII.16

 

*

Gyvenimas turi kortų
Kaladę rankose,
Vis pereiliuodamas, –
Ką išmest ir ką dar
Palikt, kad žingsniuotų
Vieškeliais…

Be įtūžio. Įsižiūrėdamas…

2012.V.11

 

*

Aš kalbuos su madam
Gamta apie pienes.
Kaip sėja ir skamba…
Apie ežero veidą
                           ir veidrodį…

Apie vėją, kur medžiuose
                               supasi,
Apie debesų upes
Ir žinginę sunkią
Per rudenio šlyną
Arklių, kai veža
Kaimynas kaimyną
Į kapines ar bažnyčią…
Ir kaip per vieškelį,
Tarytum netyčia,
Šliaužia aptingus angis…

Ta Apvaizdos Akis,
Kai mes bandom suprasti…

2012.V.11

 

*

Mano galva ilsėjosi
Mėnulio delčios pavėnėj.
Atmetus vieną ranką,
Kita siekiau žvaigždės,
Kai mano kūną uždengė
Audringi debesys ir
Mano lieknas kojas
Barstė žiedais ir vainikais…

Mano kūnas ilsėjosi
Debesies glėbyje.

2013.IV.21

 

Buvo vasaros naktis…

Kai ateina žvaigždėtas
Dangus, tyloje tyliausioje
Ima groti miškai
Vos vos priliesdami sielos
Stygas… Ir iš jonvabalių
Taurės, tarsi du įsimylėjėliai,
Svaiginamės minties stiprybe.

2012.VII.10–11

 

*

Ant balto sniego tako
Skiautelė laiško, bučinys…
Pakėlus galvą dar viliuosi,
Kad lauktas, būtas
Laikas dar atskris…

Ir vaikščioju Neries
Pakrantėm, gatvelėm Vilniaus…

Ant balto sniego tako
Skiautelė laiško, laiško,
Laiško!..

2013.IV.10–11

 

*

Nuo krašto lig krašto
Saulėlydis nusklendžia,
Tarsi sakalas, tylos užvaldytas.
Išdidus, tarsi būtų
Sargyboje miego…

Vos tik čirptels pabudęs,
Pakilęs aukštyn vyturys,
Ir pašvaistė nušvis
Tarsi deglas.

Ak, rytas! Rytas!

2013.IV.5–7