Aidas Marčėnas. Eilėraščiai
2023 m. Nr. 1
Žiemos parafonijos paraštėse
Ir vis dėlto aš leidausi giliau,
kad skausmas išsipildytų staiga
garse, kurio neištaria styga.
Edmondas Kelmickas
viduryje balandžio vėl pasnigo,
iš snaigių – muzika ir eilės,
iš nervų – visos mūsų ligos
ir tik viena, kaip žinome, iš meilės
atleisk man, dieve, nusidėjau –
išlindo saulė, tirpsta snaigė,
kol pabaiga neprasidėjo
gyvybė sirpsta, virpa, baigia
garuoti miestas, ciksi zylės,
atkopia žingsniais septynmyliais
pavasaris: tokia jėga
mylėti – darbas, dirbti – šventė,
o jei gyventi – tai gyventi
garse, kurio neištveria styga
2021 balandis, Vilnius
Tuščias luotas
kiek naktų ir kiek dienų
tie sapnai šešėlį meta –
negalvoju gyvenu
šešiasdešimt žemės metų
kas gyvena tas gyvens
ir gyvens kaip ir gyveno
sapnuose
kaip iš stuomens
ir liemens iš laiko seno –
ne iš blogo ne iš naujo
ne iš gero
atvirauju
šitose platumose
sugalvojęs
sugalvotas
per nendryną tuščias luotas
slysta senio sapnuose
2021 balandis, Vilnius
Sentimentali parafrazė
tamsa artyn ji leidžias nuo kalvos
iš „Angelo“
tamsa artyn ir tyliai tyliai
toli toli labai toli
pasaulis amteli kad myli
o tu mylėti negali
ir šypsosi kvailutės pienės
ir springsta paraku mėsa
ir paskutinės vakarienės
ateina gęstanti šviesa
kaip angelas kaip tavo sargas
prie veido glaudžiasi nuvargus
greta nakties greta laidos
užrašo atspindžiu ant sienos
kad niekados nebūsi vienas
du trys
nebūsi niekados
2022 gegužė, Vilnius
Romantinis pusmetinis
gyviems ir mirusiems
draugams
„prisiminti susibėgom,
mūsų drauge, paspurdėt
kaip labai tave mes mėgom
kaip nėra ko nebemėgt“
„jau gana gyvieji dūsaut
jau pasigailėkit nes
per arti prie jūsų stūksant
žodžių daug, nėra manęs“
„bet vis tiek labai mums rūpi
prisimint tave nes būti
reiškia būti surištiems“
„o nebūti tai nebūti
tai sapnuot tyloj rugpjūtį
jums mieliesiems užmirštiems“
2021 rugpjūtis, Vilnius
Iš folianto lenda kaukas
iš folianto lenda kaukas
ugningai šnypščia aitvarai
ir televizoriuje smaukos
kiekvienas durnius atvirai
tiesa meluoja pėdas mėto
bjaurumas rodosi gražus
kai miršta dideli poetai
tuštybė pripučia mažus
bet guodžia nyčė kad sugrįšiu
į tą gyvenimą be ryšio
kur viskas aišku jei kali
juodai
ir prie paminklų cvirkom
jaunystėj mirusioj kur mirkom
seniai seniai guli guli
2021 liepa, Vilnius
Neblaškomas
stiprus vėjas, nuo Maroko
ateina šiluma
orų prognozė per radiją
visatoj kurioje žaidžiau
girdžiu lekavimą skalikų
žinau – man nebedaug čia liko
bet jiems paliksiu dar mažiau
iš mūzų šūdo spausto vaško
grafito deimanto anglies –
kol neliestoji nepalies
neblaškomasis lai neblaško
ir su pasauliu sieja riša
kaip dūmas smilkstančio hašišo
įsivaizduojamas kvapnus
gyvenimas
nubaudęs moko –
atsipučia tik nuo maroko
atpūsdamas saldžius sapnus
2021 spalis, Vilnius
Burinis
nesvarbu jei mums juokinga
kad kažkas vedžioja ranką
kapitonui proto stinga
bet vaizduotės jam pakanka
nesvarbu jei nieks nelaukia
nesvarbu kad nesupranta
šimtmečius į niekur plaukia
kaip į pažadėtą krantą
nors dirbtinis kaukia vėjas
saulė merkias viltys gęsta
priešiški verpetai sukas –
iš apyvartos išėjęs
tekstų jūroje neskęsta
burinis eilėraštukas
2021 liepa, Palanga
Ant jūros liežuvio
tik išsimaudyti ir džiūti,
tik negalvoti, kad gali –
užversk tą radvilavičiūtę,
tegul ji lieka iškili
tegul nežino, kas ją skaitė
gal tris, gal keturis kartus,
užversk ir tą kalinauskaitę –
per daug gyvenimas spartus
dainuokit, bangos,
gelk, saulyte,
šypsok, būtybe daugialyte,
geram gyvenimui į toną –
mane jis nešas ant pečių
ir visą mano maratoną
nubėga sprinterio greičiu
2021 rugsėjis, Voloskas
Labai paprastai
vaikas ir senis žiūriu į medžius
srūva pro lają į sodą šviesa
šnara laja per mintis į žodžius
suprasta įprasta viskas tiesa
paprasta viskas labai paprastai
baigias prasideda dabartimi
savo likimą drąsus apmąstai
bodis likimas bailiu tavimi
mirksnį žinai viską mirksnį gali
amžina laikina čia ar toli
nieks nesikeičia bet viskas pakis
mirksnis po mirksnio iš tolių klaikių
tavo pasaulis tik tau į akis
žiūri o apkalba jau už akių
2021 liepa, Vilnius