literatūros žurnalas

Mūsų publikacija

Witold Gombrowicz: „Nedaug tevertas žodis, kuris negeba žeisti“

2024 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė / Archyvinis dviejų bičiulių, rašytojo Witoldo Gombrowicziaus ir poeto Karolio Świeczewskio, Argentinoje gyvenančių lenkų emigrantų, pokalbis įvyko „Rex“ kavinėje Buenos Airėse.

Howard Sounes. Charlesas Bukowskis: suspaustas beprotiško gyvenimo glėby

2024 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas / Howardo Souneso (g. 1965) parašyta legendinio JAV literatūros chuligano Charleso Bukowskio (1920–1994) biografija, angliškai pasirodžiusi 1998 m., – neeilinė knyga…

Milanas Kundera: „Visada svajojau apie didelę nelauktą neištikimybę“

2024 m. Nr. 4 / Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas / Balandžio 1 d. Milanui Kunderai (1929–2023) būtų sukakę 95-eri. Šia proga skelbiame jo archyvinį 1983 m. pokalbį su prancūzų rašytoju, o 9-ajame dešimtmetyje ir asmeniniu paties M. Kunderos asistentu Christiano Salmonu.

Umberto Eco. Šeši pasivaikščiojimai po naratyvinius miškus

2024 m. Nr. 3 / Iš italų k. vertė Toma Gudelytė / Kas yra skaitytojas ir kaip skirtingos skaitymo patirtys keičia teksto tikrovę? Ar egzistuoja tobulas skaitytojas? Umberto Eco nebūtų Umberto Eco, jei nesiryžtų beatodairiškam nuotykiui po klaidžią…

Oleksandr Myched. Requiem Tarantinui

2024 m. Nr. 2 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / Oleksandras Mychedas (g. 1988) – ukrainiečių rašytojas, kultūros kritikas, vertėjas, tinklalaidės „Stancia 451“ vedėjas, Ukrainiečių PEN centro narys.

Michel Foucault. Kas yra autorius?

2024 m. Nr. 1 / Iš prancūzų k. vertė Dobilė Kisieliūtė / Pirmą kartą Michelis Foucault (1926–1984) pranešimą „Kas yra autorius?“ perskaitė 1969 m. Prancūzijos filosofų draugijoje, reaguodamas į R. Barthes‘o esė „Autoriaus mirtis“.

François René de Chateaubriand. Krikščionybės dvasia

2023 m. Nr. 12 / Iš prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė / Dabarties skaitytojai prieš 255 metus gimusį François René de Chateaubriand’ą (1768–1848) daugiausiai žino kaip novelių „Atala“ (1801) ir „Renė“ („René“, 1802) autorių…

Adam Michnik. Chamai ir angelai

2023 m. Nr. 11 / Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė / Adamas Michnikas (g. 1946) – lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, eseistas, politinis publicistas, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius…

Aleksander Fiut. Limbe

2023 m. Nr. 10 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Aleksandras Fiutas (g. 1945) – Krokuvos Jogailos universiteto profesorius, literatūros istorikas ir kritikas, rašytojas, vienas žymiausių milošologų, buvęs artimas Czesławo Miłoszo bičiulis…

Serhij Žadan. Tebūnie šis tekstas ne apie karą

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / „Karo padėtis“ („Воєнний стан“) – ukrainiečių rašytojų esė rinkinys, išleistas 2023 m., jo kuratoriai ir sudarytojai – Jevhenija Lopata ir Andrijus Liubka.

Marjana Prochasko. Tylos versijos

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / „Karo padėtis“ („Воєнний стан“) – ukrainiečių rašytojų esė rinkinys, išleistas 2023 m., jo kuratoriai ir sudarytojai – Jevhenija Lopata ir Andrijus Liubka.

Oksana Zabuzhko. Kai karas buvo dar visai jaunas

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / „Karo padėtis“ („Воєнний стан“) – ukrainiečių rašytojų esė rinkinys, išleistas 2023 m., jo kuratoriai ir sudarytojai – Jevhenija Lopata ir Andrijus Liubka.

Andrij Liubka. Roasted Uganda

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / „Karo padėtis“ („Воєнний стан“) – ukrainiečių rašytojų esė rinkinys, išleistas 2023 m., jo kuratoriai ir sudarytojai – Jevhenija Lopata ir Andrijus Liubka.

Jean Mauclère. Lietuvos žmonės ir keliai

2023 m. Nr. 7 / Iš prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė / XX a. pirmos pusės žurnalistas ir rašytojas Jeanas Mauclère’as (1887–1951) Lietuva susidomėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, perskaitęs Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmano…

Italo Calvino. Tikslumas

2023 m. Nr. 5–6 / Iš italų k. vertė Toma Gudelytė / Italo Calvino (1923–1985) – italų prozininkas, publicistas, vertėjas ir leidėjas, šiemet minime jo 100-ąsias gimimo metines. Jaunystėje dalyvavo pasipriešinimo judėjime, partizaninę patirtį aprašė…

Clifford Geertz. Menas kaip kultūros sistema

1998 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Edgaras Platelis / Cliffordas Geertzas (g. 1926 m.) šiandien yra Mičigano, Jeilio, Princetono universi­tetų garbės daktaras. 1956 m. Harvardo universitete jam suteiktas antropologijos profesoriaus laipsnis.

Hannah Arendt. Totalitarizmas ir vienišumas

1999 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Arvydas Šliogeris / Hannah Arendt (1906–1975) – politologė ir filosofė, reikšmingų studijų apie totalitariz­mą ir žydų politinę istoriją autorė. H. Arendt buvo priversta emigruoti iš Vokietijos po nacių įsi­galėjimo 1933 m.,

Italo Calvino. Greitumas

2004 m. Nr. 7 / Iš italų k. vertė Linas Rybelis / 1984 m. birželio 6 d. Harvardo universitetas pakvietė Italo Calvino perskaityti „Charles’o Elioto Nortono paskaitas apie poeziją“ 1985–1986 metams. Tai šešių paskaitų ciklas, kurias skaityti…

Mark Lilla. Įniršusios dvasios archyvas: Thomas Mannas ir jo „Apolitiško žmogaus pasvarstymai“

2023 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Nomeda Hofertaitė / Markas Lilla, amerikiečių politologas, žurnalistas ir humanitarinių mokslų profesorius Kolumbijos universitete Niujorke, yra pagarsėjęs savo darbais apie Vakarų politinį mąstymą…

Michel de Montaigne. Apie įpročius ir apie tai, kad nelengva keisti priprastus įstatymus

2023 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Ingrida Bakutytė / Prieš 490 metų, 1533 m. vasario 28 d., gimė Michelis de Montaigne’is, vienas žymiausių Renesanso epochos filosofų. Mokėsi Bordo mieste, baigė teisės studijas, dirbo teisme bei parlamente.

Karl Popper. Ar istorija turi prasmę?

1998 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Arvydas Šliogeris / Karlas Raimundas Popperis (1902–1994) – vienas žymiausių XX a. mąstytojų. Gimė Vienoje, studijavo matematiką Vienos universitete, dirbo pedagoginį darbą Vienos mokyklo­se.

Roberto Calasso. Apie leidybos meną

2023 m. Nr. 1 / Iš italų k. vertė Toma Gudelytė / Roberto Calasso (1941–2021) – italų rašytojas, vertėjas ir leidėjas, nuo 1971-ųjų vadovavęs vienai stambiausių bei ilgaamžiškiausių Italijos leidyklų „Adelphi“. Leidykla išsiskyrė savo braižu ir užmojais…

François Cheng. Apie sielą. Septyni laiškai draugei

2022 m. Nr. 11 / Iš prancūzų k. vertė Nomeda Hofertaitė / François Chengas (g. 1929) – Prancūzijos akademikas, rašytojas, poetas, kaligrafas. Gimė Kinijoje, 1948 m. su tėvais atvyko į Prancūziją. Tėvams persikėlus į JAV, nusprendė negrįžti į Kiniją…

Jurij Andruchovyč. Pavergta beprotybė: antipasaulis

2022 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Jurijus Andruchovyčius gimė 1961 m. Stanislave (dabar Ivano Frankivskas). Poetas, prozininkas, vertėjas, eseistas, vienas žymiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų, jo kūrybos…

Andrej Chadanovič. Poetų nacija ir jos vidiniai emigrantai

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Marius Burokas / Šią toli gražu ne išsamią, bet šmaikščią ir įdomią baltarusių poezijos apžvalgą poetas ir vertėjas Andrejus Chadanovičius rašė baltarusių poezijos antologijai graikų kalba…

Roland Barthes. Autoriaus mirtis

2022 m. Nr. 4 / Iš prancūzų k. vertė Paulius Jevsejevas / Roland’as Barthes’as (1915–1980) – prancūzų literatūros ir kultūros teoretikas, kritikas, semiotikas, filosofas. Svarbi R. Barthes’o intelektualinės veiklos gija buvo lingvistinio struktūralizmo…

Susan Sontag. Atsižadėkime interpretavimo

2020 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Paulius Jevsejevas / Susan Sontag (1993–2004) – rašytoja, kritikė, filosofė, dramaturgė, režisierė, aktyvistė. Pirmiausia pagarsėjo savo kultūros kritikos esė, skirtomis estetikai, fotografijai, populiariajai kultūrai, ligos metaforoms.

Marc Chaudeur, Philippe Edel. Maištininkas, pamilęs Lietuvą

2022 m. Nr. 3 / Iš prancūzų k. vertė Nomeda Hofertaitė / Theodoras Oskaras Wöhrlė (1890–1946) – ekscentriška XX a. pirmos pusės literatūros asmenybė. Wöhrlė įkūnija maištaujančio rašytojo tipą, laisvos dvasios, neprognozuojamą.

Jean-Claude Lefebvre. Lietuva prancūzų akimis: Demonės ir Pamišėlės pasakojimai

2022 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Nomeda Hofertaitė / Jeanas Claude’as Lefebvre’as yra filologas, dėstė prancūzų, lotynų, graikų kalbas licėjuje Paryžiaus priemiestyje. Lietuvių kalba pradėjo domėtis studijų metais Sorbonos universitete.

Umberto Eco. Jorgė Luisas Borgesas ir manasis įtakos nerimas

2022 m. Nr. 1 / Iš italų k. vertė Toma Gudelytė / Sausio 5 d. Umbertui Ecui (1932–2016) būtų suėję devyniasdešimt metų. Kalbos filosofas, medievistas, semiotikas, masinių medijų tyrinėtojas ir ironiškas aktualijų apžvalgininkas, išgarsėjo

Umberto Eco. Apie kai kurias literatūros funkcijas

2005 m. Nr. 8–9 / Iš italų k. vertė Linas Rybelis / Kokia nauda iš šios nematomos galios, vadinamos literatūra? Kaip jau minėjau, užtektų atsakyti, kad ji yra gėrybė pati savaime ir todėl neprivalo būti kam nors naudinga.

Fiodor Dostojevskij. „Aš – amžiaus vaikas, netikėjimo ir dvejonių vaikas“. Trys laiškai

2021 m. Nr. 12 / Iš rusų k. vertė Dagnė Beržaitė / Epistolinis žanras – didelė ir plati Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) kūrybinio palikimo dalis. Pirmasis rašytojo romanas „Vargo žmonės“ parašytas laiškų forma, vieni kitiems laiškus rašo ir jo kūrinių herojai

Gundega Repše. Eskizų sąsiuvinis. Šimtas

2021 m. Nr. 11 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Gundega Repšė (g. 1960) – latvių rašytoja, trijų dešimčių apsakymų, romanų, romanų ciklų, esė autorė. Nuo 2010 m. ji aktyviai skatina latvių prozininkus atsigręžti į šalies istoriją.

Adam Zagajewski. Apie Josifą Brodskį, chaotiškai

2021 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Drįstu manyti, kad ši Adamo Zagajewskio (1945–2021) esė ypatinga. Ypatinga todėl, kad, ko gero, yra viena paskutiniųjų, o gal ir paskutinė, prieinama lietuvių skaitytojui.

Šantideva. Įžengimas į nušvitimo kelią

2021 m. Nr. 7 / Iš sanskrito k. vertė ir komentavo Audrius Beinorius / 7–8 amžių Indijos mąstytojo Šantidevos filosofinė poema „Įžengimas į nušvitimo kelią“ ar tiesiog „Bodhisatvos kelio vadovas“ yra vienas reikšmingiausių sanskrito kūrinių.

Zofia Kowalewska. Iš 1863 metų tremtinio atsiminimų

2021 m. Nr. 7 / Iš lenkų k. vertė Stanislovas Žvirgždas / Lenkų rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja Zofia Kowalewska (1853–1918) yra parašiusi knygų apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje. Neseniai išverstos dvi Lietuvoje beveik nežinomos jos knygos…

Adomas Mickevičius. Gegužės trečiosios konstitucija

2021 m. Nr. 5–6 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / „Gero piliečio svajonė“ – tokiais žodžiais Abiejų Tautų Respublikos Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną priimtą konstituciją pagerbė šalies monarchas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Charles Baudelaire. Apie juoko esmę

2021 m. Nr. 4 / Iš prancūzų k. vertė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė / Charles’io Baudelaire’o 200-osios gimimo metinės – proga atsigręžti ir į mažiau žinomą jo kūrybos dalį – rašinius apie meną.

J. A. Baker. Sakalas keleivis

2021 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Marius Burokas / J. A. Bakeris, arba Johnas Alecas Bakeris (1926–1987) – britų rašytojas, gamtininkas ir savamokslis ornitologas. Išgarsėjo 1967 m. pasirodžiusia knyga „Sakalas keleivis“ („The Peregrine“).

Catherine Malabou. Intelektualumo metamorfozės

2021 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Daina Habdankaitė / Viena žymiausių nūdienos filosofių – Catherine Malabou (g. 1959) – kelia itin aktualius klausimus technologijų eroje. Originalią filosofijos mintį pradėjusi plėtoti nuo Hegelio mąstymo įkvėpto…

Giedrė Steikūnaitė. Tad pasvajokime truputėlį: Eduardo Galeano

2020 m. Nr. 12 / „Manęs nedomina laiko taupymas. Man labiau patinka juo mėgautis“, – yra sakęs vienas žymiausių Lotynų Amerikos rašytojų, Urugvajuje gimęs Eduardas Galeanas (Eduardo Galeano, 1940–2015).

Thomas C. Foster. Niekada nestovėk prie herojaus

2020 m. Nr. 10 / Amerikiečių literatūrologo Thomo C. Fosterio knyga „Skaityk literatūrą kaip profesorius“. Knyga skirta visiems, norintiems gilintis į literatūros kūrinių potekstę, simbolius, siužeto bei personažų modelius ir visa kita…

Aleksander Kaczorowski. Hrabalas atskirasis

2020 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Aleksandras Kaczorowskis (g. 1969) – lenkų žurnalistas, eseistas, čekų literatūros vertėjas. Šiuo metu redaguoja Prahoje leidžiamą žurnalą „Aspen Review Central Europe“.

Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija. I paskaita

2020 m. Nr. 7 / Iš rusų k. vertė Kristina Baranovaitė / Tai bandymas išnagrinėti žmogaus psichologinio gyvenimo paveikslą, atskleistą viename iš genialiausių XX amžiaus literatūros kūrinių – Prousto romane „Prarasto laiko beieškant“.

Ginčas dėl daktarienės iš Vilkų gatvės: Witoldo Gombrowicziaus ir Bruno Schulzo susirašinėjimas

2020 m. Nr. 5–6 / Iš lenkų k. vertė Rimvydas Strielkūnas / Mėgėjas eksperimentuoti su žmonėmis, įstumti juos į nepatogią padėtį W. Gombrowiczius pabandė provokuoti ramųjį B. Schulzą ir gavo atsakymą, kokio nesitikėjo, tad jam teko rašyti antrą laišką…

Vosylius Sezemanas. Istorinis meno vystymasis ir jo dėsningumai

2020 m. Nr. 3 / menininko kūrinių reikšmė yra ne ta, kad jo darbai atspindi jo individualybę ir tuo skiriasi nuo kitų menininkų kūrinių, bet ta, kad jo individualybė, jo asmeniniai gabumai atskleidžia ir padaro prieinamą kitiems žmonėms (publikai)…

Michel Foucault. Tiesa ir teisinės formos. Antroji paskaita

2020 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Tadas Zaronskis / Tai galios, galios naudojimo įrankis, kuris leidžia tam tikram žmogui, turinčiam paslaptį arba galią, į dvi dalis perlaužti kokį nors keraminį objektą, vieną dalį pasilikti sau, o kitą patikėti kam nors…

Michel Foucault. Tiesa ir teisinės formos. Antroji paskaita

2020 m. Nr. 1 / Iš prancūzų k. vertė Tadas Zaronskis / „Tiesa ir teisinės formos“ – paskaitų ciklas, kurį filosofas Michelis Foucault skaitė 1973 m., siekdamas parodyti, kokiu būdu žmogaus santykis su tiesa kyla iš socialinių praktikų, būtent – iš teisinių praktikų.

John Kaag. Žygis su Nietzscheʼe. Kaip tampama savimi

2019 m. Nr. 11 / Iš anglų k. vertė Nomeda Hofertaitė / Johnas Kaagas (g. 1979) yra Masačiusetso universiteto profesorius. Knygoje autorius pasakoja savo paties gyvenimo prasmės paieškas sekant filosofo Friedricho Nietzsheʼs mokymu.

Adam Zagajewski. Apie gyvenimą laisvėje

2019 m. Nr. 7 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Kaip gerai žinome, po karo tas didysis poetas be didelio charakterio įsirašė į naujosios valdžios šalininkų stovyklą. Iš teisybės, kartkartėmis, kai paaštrėdavo klasių kova, patirdavo jos persekiojimų…

Adam Zagajewski. Poezija kelia baltą vėliavą

2019 m. Nr. 1 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Gyvename ironijos amžiuje, o reikia ekstazės akto. Eilėraščio rašymas šiandien – jei tai ne dar vienas nusilenkimas ironijos dievukui.

Gustave Le Bon. Revoliucijų psichologija

2018 m. Nr. 12 / Iš prancūzų k. vertė Nomeda Hofertaitė / Gustave’as Le Bonas (1841–1931) – žinomas prancūzų gydytojas, antropologas, sociologas ir psichologas. Jis aktyviai dalyvavo savo šalies ir pasaulio mokslo bei kultūros gyvenime.

Deborah Ellis. Prieš duodant įsakymą

2019 m. Nr. 2 / Laikas bėga. Štai sukanka dvidešimt dveji metai nuo tada, kai 1996 m. rugsėjį Talibanas perėmė Kabulo (Afganistanas) kontroliavimą. Afganistanas – maža žemyninė šalis Hindukušo kalnuose,

Merab Mamardašvili. „Trečioji“ būsena

2018 m. Nr. 11 / Iš rusų k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Bemaž visą Merabo Mamardašvilio (1930–1990), „sokratiškojo“ tipo filosofo, palikimą sudaro iššifruoti jo paskaitų ir pranešimų įrašai. Išimtis – pirmoji jo knyga „Kaip aš suprantu filosofiją“…

Martin Heidegger. Kalba

2018 m. Nr. 10 / Iš vokiečių k. vertė Inga Bartkuvienė / Martino Heideggerio lietuvių skaitytojams pristatinėti tarsi ir nereikia – nuo tarpukario iki šių dienų parašyta daugybė mokslinių straipsnių, parengta disertacijų (pavyzdžiui, Jolantos Saldukaitytės,

James Draney. Ar tampame kitokiais rašytojais, tekstą popieriuje pakeitę tekstu ekrane?

2018 m. Nr. 8–9 / Iš anglų k. vertė Diana Gancevskaitė / Jamesas Draney’is – Londone gyvenantis rašytojas ir kritikas, domisi meno teorija ir estetika. Jo esė ir kritikos straipsniai publikuojami leidiniuose „Los Angeles Review of Books“ ir „Bookslut“.

Paul Celan. Atsakymai

2018 m. Nr. 4 / Iš vokiečių k. vertė Inga Bartkuvienė / Vieną vakarą, nusileidus saulei, – ir ne vien jai – iš savo namelio išėjo žydas ir leidosi į kelią. Ėjo žydas ir žydo sūnus, o su juo kartu keliavo jo vardas…

Adam Zagajewski. Apie mėginimus uždaryti atvirą visuomenę

2018 m. Nr. 3 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Poezija privalo ginti vaizduotę ir tuo pačiu metu nepamiršti apie didžiausią nusikaltimą (bet ir apie kiekvieną dieną). Ginti vaizduotės turtus ir kaskart leistis į nūdienos pragarus – tokiais žodžiais

Agnieszka Kosińska. Czesławas Miłoszas: diena iš dienos

2018 m. Nr. 1 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Agnieszka Kosińska – rašytoja, bibliografė, leidėja. Iš rankraščių parengė spaudai paskutinių Czesławo Miłoszo eilėraščių knygą „Paskutinieji eilėraščiai“ ir romaną.

Joseph Campbell. Horizontų nebėra

2017 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys / Josephas Campbellas (1904–1987) – įžymus JAV mitologijos tyrinėtojas. Lietuviškai išleistas jo fundamentalus

Krzysztof Czyżewski. Kitokia Miłoszo ištikimybė

2017 m. Nr. 8-9 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Kaip galima šitaip užbaigti „Teologinį traktatą“? „Gražioji, Tu… nenusakomas Tavo grožis… Prašiau stebuklo Tavęs…“ Be abejonės, jaunas žmogus tokio traktato neparašys.

Prosper Mérimée. Laiškai iš Ispanijos

2017 m. Nr. 7 / Valensija, 1830 m. lapkritis Antikos, ypač – romėnų, liekanos mane mažai domina. Aš nežinau, kokiu būdu leidausi įtikinamas keliauti į Murviedrą apžiūrėti to, kas liko iš Sagunto.

Elias Canetti. Fakelas ausyje

2017 m. Nr. 5–6 / Elias Canettis (1905–1994), 1981 m. Nobelio premijos laureatas, 1980 m. išleido antrąjį autobiografijos tomą „Fakelas ausyje“. Šis tomas apima 1921–1931 metus: tai paskutiniai gimnazijos metai pokario infliacijos krečiamame Frankfurte…

Adam Zagajewski. Jeigu manęs kas paklaustų

2017 m. Nr. 4 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / O jeigu manęs kas paklaustų – kas iš tikrųjų yra tas dvasinis gyvenimas, kurį taip mėgsti minėti savo tekstuose, patenkintas, gal net išdidus, kad esi toks nemadingas, drąsus…

Merab Mamardašvili. Šiuolaikinės Europos filosofijos apžvalga

2017 m. Nr. 1 / Iš rusų k. vertė Austėja Merkevičiūtė / 1978–1979 m. Merabas Mamardašvilis (1930–1990) skaitė paskaitų kursą Visa-sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto studentams apie šiuolaikinę Europos filosofiją.

Cornelius Hell. Ilga kelionė į Johanneso Bobrowskio Lietuvą

2016 m. Nr. 12 / Vertė Laurynas Katkus / Jau daugiau nei pusę savo gyvenimo esu pakeliui į Johannesą Bobrowskį ir kartu su juo. Austrui tai kiek neįprasta, reikalauja paaiškinimo. Studijuodamas germanistiką antroje praėjusio amžiaus…

Prosper Mérimée. Laiškai iš Ispanijos

2016 m. Nr. 10 / Šiuo tekstu tęsiame prancūzų rašytojo Prospero Mérimée (1803–1870) publikacijų ciklą „Laiškai iš Ispanijos“. I-asis ir II-asis laiškai publikuoti mūsų žurnalo 2016 m. 8–9 numeryje. / Trečias laiškas. Plėšikai. Madridas, 1830 m. lapkritis

Prosper Mérimée. Laiškai iš Ispanijos

2016 m. Nr. 8–9 / Iš prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė / Prosperas Mérimée (1803–1870) – prancūzų rašytojas, kurio vertingiausia kūrybinio palikimo dalimi laikoma novelistika („Matėjas Falkonė“, „Karolio XI vizija“, „Reduto paėmimas“…

Marek Kornat. Giedroycas. Toli į priekį žvelgusi asmenybė

2016 m. Nr. 7 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Prieš šimtą dešimt metų gimė Jerzy’is Giedroycas (Ježis Giedroicas, Jurgis Giedraitis) – politikas ir kultūros veikėjas, įrašęs iškilų Lenkijos ir Europos XX amžiaus istorijos puslapį.

Łukasz Marcińczak. Miłoszo pokalbiai su Dievu, arba Poetas – Jobas

2016 m. Nr. 5–6 / Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė / Kaip turėtų būti danguje, žinau, nes esu ten buvęs. Czesław Miłosz. Andrzejaus Franaszeko knyga „Miłoszas. Biografija“, nors mažesnė ir siauresnė…

Carl Gustav Jung. Iš „Raudonosios knygos“

2016 m. Nr. 3 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Carlo Gustavo Jungo (1875–1961), žymaus psichoanalitiko, „Raudonoji knyga“ pirmą kartą išleista 2009 m., ir tapo tikra mokslo istorijos sensacija…

Adam Zagajewski. Turkiška kava

2016 m. Nr. 1 / Vertė Kazys Uscila / Nereikia būti bibliofilu, kad išgyventum emocijas, išvydęs tau priklausančias knygas, kurių nesi matęs daugelį metų. Kai kurias jau esi primiršęs, kitų kartais ilgėjaisi. Tarp senų knygų, kurias neseniai išlaisvinau…

Alain Robbe-Grillet. Apie kai kurias pasenusias sąvokas

2015 m. Nr. 12 / Iš prancūzų k. vertė Vytautas Bikulčius / Alainas Robbe-Grillet (Alenas Rob-Grije, 1922–2008) – prancūzų rašytojas, vienas iš „naujojo romano“ kūrėjų ir teoretikų, kino režisierius. Esė rinkinyje „Už naująjį romaną“…

Eugenijus Ališanka. Lenkiškas nusikaltimas

2015 m. Nr. 11 / Rytą mes visada būnam pavargę, – tarė vienas „Uliso“ veikėjas kitam, – o čia gana ilgas pasakojimas. Tas rytas brėkšta po daugelio metų, išvažiuoju kaip visada mintyse rausdamasis po lagaminus, ieškodamas įkapių…

W. Somerset Maugham. Tapau rašytoju . . .

2015 m. Nr. 10 /Iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis / Williamas Somersetas Maughamas (1874-1966) ‒ anglų rašytojas, romanų, apsakymų ir pjesių autorius. Studijavo mediciną, bet vėliau ją metė ir, paskatintas pirmojo romano sėkmė,…

Sergej Averincev. Kada ranka nesusigniauš į kumštį

2015 m. Nr. 8–9 / Iš rusų k. vertė Donata Mitaitė / Sergejus Averincevas (1937–2004) – rusų filologas, kultūros istorikas, filosofinių ir poetinių tekstų vertėjas, religinis poetas, teologas ir publicistas.

Hans-Georg Gadamer. Kalba kaip hermeneutinės patirties terpė

2015 m. Nr. 7 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / Mes sakome, kad pokalbį ‘vedame’, tačiau juo pokalbis tikresnis, juo mažiau jo vedimas priklauso nuo vieno ar kito pokalbio dalyvio valios. Todėl tikras pokalbis niekuomet nėra tai…

Alfonsas Tekorius. Hermeneutika: pokalbis–supratimas–vertimas

2015 m. Nr. 7 / Supratimo kaip žmogaus buvimo būdo, kaip jo egzistencinės struktūros, suvoktį Hansas-Georgas Gadameris pavadino filosofine hermeneutika, nes vienaip ar kitaip mąstyti būtį, įvairius jos aspektus, yra filosofijos uždavinys.

Adam Zagajewski. Istorijos šulinys

2015 m. Nr. 5-6 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Išgelbėti tai, kas buvo, – puiki ir visai nebūtinai praeitį išbalinanti programa, išauganti iš troškimo kaip nors išlaikyti tą pribloškiančią žmogiškąją įvairovę. Ir Kavafis yra vienas iš nuostabiausių gelbėtojų.

Carl Gustav Jung. Apie archetipą, ypač pabrėžiant animos sąvoką

2015 m. Nr. 3 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Nors šiuolaikinė sąmonė atrodo pamiršusi, kad kadaise egzistavo neempirinė psichologija, vis dėlto bendra principinė nuostata tebėra panaši į aną ankstesnę…

Herkus Kunčius. Dvi fotografijos

2015 m. Nr. 3 / Tuos pirmuosius metus po Kovo 11-osios šiandien regiu kaip mane ir mano kartą apėmusią euforiją, kurioje ieškota ne tik dvasinės, bet ir geografinės laisvės. Pamenu, apie 1988 metus…

Algis Mickūnas, Dalius Jonkus. Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis

2015 m. Nr. 1 / Iš anglų k. vertė Arūnas Sverdiolas / Algis Mickūnas (g. 1933) – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, Ohajo (JAV) universiteto profesorius, fenomenologas, Lietuvos mokslų…

John Schwindt. Liuterio paradoksai ir Šekspyro Dievas: absurdo radimasis XVI a. literatūroje

2014 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Kęstutis Pulokas / Amerikietis literatūros kritikas Johnas Schwindtas Šiaurės Rytų šiuolaikinių kalbų asociacijos (NeMLA, JAV) leidžiamame mokslo žurnale „Modern Language Studies“ (1985, Nr. 4)…

Naglis Kardelis. Tarp mito ir logo: vaizduotė, nusivadėjusi tikrovė ir tikroviški mito pasauliai

2014 m. Nr. 10 / Gyvename pasaulyje, kuris kiekvieną dieną atrodo vis keistesnis ir, nepaisant mokslo pastangų jį paaiškinti bei technikos priemonėmis perkeisti, vis sunkiau suvokiamas ir suvaldomas.

Heidi Toelle. Meilės įvardijimai ir kategorizacija arabų kalboje ir kultūroje

2014 m. Nr. 8–9 / Iš prancūzų k. vertė Kęstutis Nastopka / Heidi Toelle yra Trečiojo Paryžiaus universiteto (Naujosios Sorbonos) profesorė, tarp­tautinio žurnalo „Arabica“ vyriausioji redaktorė, knygų apie Koraną ir arabų literatūrą autorė.

Hans-Georg Gadamer. Istorijos nenutrūkstamumas ir egzistencijos akimirksnis

2014 m. Nr. 4 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / Su Hansu Georgu Gadameriu (1900–2002), vienu žymiausių praeito šimtmečio vokiečių mąstytojų (greta fenomenologo Edmundo Husserlio ir egzistencialisto Martino Heideggerio)…

Vladimir Bibichin. Apie simbolį

2013 m. Nr. 11 / Iš rusų k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Vladimiras Bibichinas (1938–2004) – rusų filosofas, filologas, vertėjas, kuriam labiausiai rūpėjo ontologiniai kalbos pagrindai – kalbos ir pasaulio, kalbos ir minties santykis.

Réka Madaras Takács. Moderniosios tibetiečių literatūros raida ir paradoksai

2013 m. Nr. 10 / Iš vengrų k. vertė Rūta Viljamaa / Réka Madaras Takács – vengrų sinologė, tibetologė, vertėja. Straipsnis publikuotas jos parengtame šiuolaikinių tibetiečių rašytojų apsakymų rinkinyje „Langas į Tibetą“ (2008).

Adam Zagajewski. Du miestai

2013 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila / Adamas Zagajewskis (g. 1945 m.) – įžymus lenkų poetas, prozininkas, eseistas, Hjustono (JAV) universiteto profesorius, dvylikos poezijos knygų, aštuonių esė rinkinių ir kitokių kūrinių autorius.

George Orwell. Lyras, Tolstojus ir Juokdarys

2013 m. Nr. 7 / Iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis / George’as Orwellas (1903–1950) – anglų romanistas, poetas ir eseistas (tikrasis vardas – Ericas Arthuras Blairas). Parašė autobiografinių romanų, per II pasaulinį karą dirbo BBC radijuje…

Erika Fischer-Lichte. Performatyvumo estetikos pagrindimas

2013 m. Nr. 5–6 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / 1971 m. spalio 24 d. Insbruko galerijoje „Krinzinger“ nutiko keistas ir atmintinas įvykis. Jugoslavų menininkė Marina Abramović atliko performansą „Tomo lūpos“ („Lips of Thomas“).

Aldous Huxley. Dvi esė

2013 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis / Aldous Huxley’is (1894–1963) – vienas talentingiausių ir įtakingiausių XX a. anglų rašytojų. Jo geriausi romanai „Puikus naujas pasaulis“, „Kontrapunktas“, „Sala“, „Geltonasis Kroumas“ išversti…

E. M. Cioran. Kartėlio silogizmai

2013 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Linas Rybelis / Mes, silpnavalių mokyklos auklėtiniai, fragmento ir stigmos stabmeldžiai, priklausome klinikinei epochai, kur svarbūs tėra tik ypatingi atvejai.

Inga Bartkuvienė. Kvėpavimo posūkio poetika

2013 m. Nr. 1 / P. Celano poezija taip pat išauga iš eilėraštyje fiksuotų eilutės ir anžambemano, kalbos ir nebylumo, atminties ir užmaršties tarpeklių. Poetas manė, kad visa, ką turėjo ir galėjo pasakyti apie poeziją ne eilėraščiais, – išdėstė „Meridiane”.

Paul Celan. Meridianas

2013 m. Nr. 1 / Žinoma, eilėraštis – eilėraštis šiandien – stipriai linksta į nebylumą, tai akivaizdu. Manau, tai susiję, net jei ir netiesiogiai (negalima to nuvertinti), su žodžių atrankos sunkumais, greitu sintaksės nuolydžiu ar budresniu elipsės pojūčiu.

José Ortega y Gasset. Vertimo skurdas ir spindesys

2012 m. Nr. 10 / Iš ispanų k. vertė Linas Rybelis / Didžiulis ispanų filosofo José Ortegos y Gasseto (1883–1955) intelektualinis palikimas aprėpė daugybę sričių – estetiką, filosofiją, istoriosofiją, kultūrologiją, politiką, sociologiją.

Hans-Georg Gadamer. Kiek kalba lemia mąstymą?

2012 m. Nr. 8–9 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / Hansas Georgas Gadameris (1900–2002) – žymus šiuolaikinis vokiečių filosofas, va­dinamosios filosofinės hermeneutikos kūrėjas, dar gyvas būdamas vadintas XX a. filosofijos kla­siku.

Viktor E. Frankl. Ko mano knygose nėra

2012 m. Nr. 4 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Viktoras Emilis Franklis (1905–1997) – austrų neurologas ir psichiatras, logoterapijos, vadinamos „trečiąja Vienos psichoterapijos kryptimi“ kūrėjas.

Marina Cvetajeva. Poetas ir laikas

2011 m. Nr. 12 / Iš rusų k. vertė Darius Kauzanas / Esė pirmą kartą skelbta žurnale „Воля России“ (Praha, 1932. Nr. 1–3). 1932 m. sausį M. Cvetajeva laiške A. Teskovai: „21-ą dieną skaičiau pranešimą „Poetas Ir laikas“. Salėje nė vienos tuščios vietos…

Alfred Adler. Apie nervingą charakterį

2011 m. Nr. 7 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė Alfredas Adleris (1870–1937) – psichoanalizės klasikas, sukūręs autentišką šios teori­jos kryptį. 2002 m. žurnalas „Metai“ išspausdino jo kūrybos fragmentą…

Imre Kertész. Ištremta kalba

2011 m. Nr. 5 / Iš vengrų k. vertė Rūta Viljamaa / „Yra tik viena tikrovė – tai aš pats, mano gyvenimas, ši trapi neapibrėžtam laikui gauta dovana, kurią svetimos, nežinomos jėgos nusavino, suvalstybino, apibūdino ir paženklino, ir kurią…

Senovės kinų traktatai

2011 m. Nr. 2–3 / Vertė Kristina Karvelytė, Ieva Rutė, Vytis Silius, Indrė Varnelytė / Pirmąją publikaciją „Senovės kinų traktatai“ spausdinome 2009 m., Nr. 12

Friedrich Nietzsche. Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu

2011 m. Nr. 1 / Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius / Kažkur viename atokiame į begalę saulių sistemų žaižaromis išsiliejusios visatos kampe kadaise buvo žvaigždynas, kuriame protingi gyvūnai išrado pažinimą. Tai didingiausia ir apgaulingiausia…

Philippe Capelle-Dumont. Būties mąstymas ir Dievo laukimas

2010 m. Nr. 12 / Vertė Povilas Aleksandravičius / Philippe’as Capelle’is-Dumont’as – filosofijos ir teologijos mokslų daktaras, Paryžiaus Katalikų instituto Filosofijos fakulteto garbės dekanas, Strasbūro universiteto profesorius.

Michel de Montaigne. Apie vaizduotės galią

2010 m. Nr. 11 / Iš prancūzų k. vertė Ingrida Bakutytė / „Fortis imaginatio generat casum“ (1), – teigia mokyti žmonės. Aš esu vienas tų, kuriam vaizduotė turi ypač stiprų poveikį. Visi daugiau ar mažiau jai pasiduoda, tačiau kai kuriuos ji visiškai apsėda.

Michel de Montaigne. Filosofuoti – tai mokytis mirti

2010 m. Nr. 10 / Iš prancūzų k. vertė Ingrida Bakutytė / Vienas įtakingiausių Renesanso rašytojų Prancūzijoje Michelis Eyquemas (1533–1592) gimė netoli Bordo esančioje Montenio (Montaigne) pilyje, kurios vardu vėliau ir pats pasi­vadino.

Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija

2010 m. Nr. 8–9 / Iš rusų k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis (1930–1990), vienas Maskvos logikos ratelio įkūrėjų (1952), bemaž nepaliko rašytinių veikalų. Jam, „sokratiškosios“ tradicijos tęsėjui, filosofuoti reiškė…

Aldous Huxley. Komfortas

2010 m. Nr. 5–6 / Iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis / Aldous Huxley’s (1894–1963) – vienas talentingiausių ir įtakingiausių XX a. anglų rašy­tojų, pranašiškai numatęs Individo niveliacijos Ir mąstymo standartizavimo pavojų technikos ir masinės kultūros amžiuje.

Eugène Ionesco. Rasti užrašai

2010 m. Nr. 4 / Iš prancūzų k. vertė Saulius Repečka / Šis straipsnis pirmąkart buvo paskelbtas 1971 m. sausio 21 d. laikrašty „Nouvelles literaires“. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos E. Ionesco „Rasti užrašai“ įdomūs ne tik kaip „rasti“ seni žymaus prancūzų dramaturgo užrašai…

Franz Kafka. Dienoraščiai (Pabaiga)

2010 m. Nr. 3 / Iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas / Sausio 3. – Klausyk, – tariau aš ir stuktelėjau jam keliu.
– Aš noriu atsisveikinti, – staiga prabilus, man iš burnos kaip blogas ženklas ištiško truputis seilių.

Franz Kafka. Dienoraščiai

2010 m. Nr. 2 / Iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas / Žiūrovai nustėrsta, kai pro šalį važiuoja traukinys.
 „Kai jis mane klausinėja.“ „Ė“, atsiskyrusi nuo sakinio, nulekia kaip sviedinys pieva.

Laimonas Briedis. Vilnius, klajūnų miestas

2010 m. Nr. 1 / Iš anglų k. Laimantas Jonušys / 2008 m. pasirodžiusią Kanados mokslininko Laimono Briedžio knygą „Vilnius, City of Strangers“ leidykla „Baltos lankos“ netrukus išleis lietuviškai. Knygoje Vilniaus istorijos atspindžiai perteikiami…

Stefan Zweig. Dickensas

2009 m. Nr. 11 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Stefano Zweigo knyga „Trys meistrai“ (1918), kurios ištrauką spausdiname. Esė objektas – XIX a. gyvenęs rašytojas Ch. Dickensas, o subjektas – S. Zweigas, kuris parašė šį opusą.

Aleksandr Šuvalov. Rašytojai psichiatro akimis

2009 m. Nr. 10 / Iš rusų k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Aleksandras Šuvalovas (g. 1945) – medicinos mokslų kandidatas, psichiatras narkologas – trisdešimt metų rinko patologijos ir talento sąveikos medžiagą.

Massimo Introvigne: „Mums nėra kur eiti, nebent – dangun“

2009 m. Nr. 8–9 / Naujieji religiniai judėjimai ir prievarta / Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas / Massimo Introvigne – teisininkas ir sociologas, dirba Turine, Italijoje. Tarptautinės naujojo religingumo tyrinėtojų organizacijos vadovas.

Rudolf Steiner. Kaip pažinti aukštesniuosius pasaulius?

2009 m. Nr. 5–6 / Iš vokiečių k. vertė Zigmantas Ardickas / Rudolfas Steineris – filosofas, literatūros mokslininkas, ugdytojas, architektas, dramaturgas, naujo dvasinio sąjūdžio – antroposofijos, Valdorfo pedagogikos pradininkas…

Viktor E. Frankl. Žmogus prasmės akivaizdoje

2009 m. Nr. 4 / Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė / Šiandien, kitaip nei Freudo laikais, susiduriame ne tiek su seksualine, kiek su egzistencine frustracija. Šiandien, kitaip nei Adlerio laikais, tipišką pacientą kamuoja beribės beprasmybės jausmas…

Naomi Klein. Nuostabioji tuštuma: trys pasaulio naikinimo ir pertvarkymo dešimtmečiai

2009 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas / Naomi Klein – jauna Kanados žurnalistė ir politikos tyrinėtoja, viena įtakingesnių kairiųjų mąstytojų. Autorę išgarsino 2000 m. paskelbtas veikalas „No Logo“.

Antanas Andrijauskas. Chaimas Soutine‘as – tragiškojo modernizmo korifėjus

2009 m. Nr. 2 / Kai beveik mistinio paslaptingumo skraiste apgaubtas Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinis Chaimas Soutine’as (1893–1943) įsiveržė į modernistinio meno olimpą, apie dailininko kūrybą, ypač po jo mirties…

Hermann Kurzke. Thomas ir Heinrichas

2009 m. Nr. 1 / Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius / Hermannas Kurzke (g. 1943 m.) – vienas garsiausių Thomo Manno kūrybą ir gyvenimą tyrinėjančių autorių, ilgametis Mainco universiteto naujosios vokiečių literatūros profesorius.

Robert N. Bellah. Pilietinė religija Amerikoje

2008 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas / Vieno žinomiausių bei įtakingiausių šiuolaikinių amerikiečių religijos sociologų ir kultūrologų R. Bellaho įvesta „pilietinės religijos“ sąvoka tapo jau įprastu socialinių mokslų diskurso elementu.

Jean Baudrillard. Tūkstantmečio šešėlyje (arba atšauktieji 2000 Metai)

2008 m. Nr. 11 / Iš prancūzų k. vertė Linas Rybelis / Tobulas šio amžiaus pabaigos simbolis yra (ar greičiau buvo) skaitmeninis laikrodis Bobūro (Beaubourg) aikštėje1, kur laikas matuojamas milijonais sekundžių atgalios.

Doris Lessing. Neapmąstytos nuostatos, paliktos komunizmo

2008 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys / Doris Lessing (g. 1919) – praėjusių metų Nobelio premijos laureatė. Labiausiai išgarsėjo romanu „Auksinis sąsiuvinis“ („The Golden Notebook“, 1962), turėjusiu įtakos feminizmo sąjūdžiui.

Joseph Campbell. Šizofrenija: vidinė kelionė

2007 m. Nr. 8–9 / Iš anglų k. vertė Linas Rybelis / Josephas Campbellis (1904–1987) – žymus amerikiečių lyginamosios mitologijos ir religijos profesorius, rašytojas. Vaikystėje susižavėjo senąja Amerikos indėnų kultūra ir visą gyvenimą paskyrė mitologijos studijoms

Literatūrėlė. Lenkija be rašytojų

2006 m. Nr. 5 / Iš lenkų k. vertė Brigita Speičytė / Ar iš tiesų dar turime literatūrą? O gal mums liko vien tikrovė ir kalba, lenkų kalba, su išugdyta, bet kaskart vis mažiau prisimenama tradicija?

Marina Cvetajeva. Menas ir sąžinė (Pradžia)

2005 m. Nr. 3 / Iš rusų k. vertė Darius Kovzan / Tekstas pirmąkart spausdintas žurnale „Sovremennyje zapiski“ (Paryžius, 1932, Nr. 50; 1933, Nr. 51). Tai didesnio M. Cvetajevos veikalo sutrumpintas variantas. Redakcija tekstą palydėjo prierašu…

Jean-Paul Sartre. Egzistencializmas yra humanizmas

2005 m. Nr. 2 / Iš prancūzų k. vertė Linas Rybelis / Jeano-Paulo Sartre’o „Egzistencializmas yra humanizmas“ (1946) nėra filosofinis veikalas tikrąja to žodžio prasme. Iš esmės tai to paties pavadinimo paskaitos, pirmąkart perskaitytos…

Walter Benjamin. Franzas Kafka. Dešimtosioms jo mirties metinėms

2005 m. Nr. 1 / Walteris Benjaminas (1892–1940) – literatūros kritikas, teoretikas, eseistas ir vertėjas, viena žymiausių ir tragiškiausių pirmosios XX a. pusės Vokietijos literatūros figūrų. Spausdinama esė parašyta dešimtųjų Franzo Kafkos mirties…

Albert Camus. Apmąstymai apie giljotiną (pabaiga)

2004 m. Nr. 12 / Šis esmingas neteisingumas, beje, persiduoda ir myriop nuteistojo giminėms. Jo auka turi artimųjų, kurių kančios dažniausiai būna beribės, kurie geidžia, kad už jas būtų atkeršyta. Tatai įvyksta, bet tuomet

Gottfried Benn. Lyrikos problemos

2004 m. Nr. 4 / Iš vokiečių k. vertė Giedrė Grinytė / Sekmadienio rytą, o kartais net ir vidury savaitės, atsivertę laikraštį jo priede, paprastai dešiniajame viršutiniame arba kairiajame apatiniame kampe, randate kai ką atspausdinta suspaustu šriftu…

Jorge Luis Borges. Penkios esė

2003 m. Nr. 12 / Iš ispanų k vertė Linas Rybelis / Neseniai skaičiau, kad žmogus, įsakęs pastatyti kone begalinę kinų sieną, buvo tas pats pirmasis imperatorius Shi Huangdi, kuris liepė sudeginti visas iki jo buvusias knygas.

Adrienne Rich. Kraujas, duona ir poezija: poeto gyvensena

2001 m. Nr. 12 / Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė / Paskaita iš ciklo „Rašytojai ir socialinė atsakomybė“, skaityta Masačiūsetso universitete Amherste, pirmą kartą išspausdinta žurnale „Massachusetts Review“.

Osip Mandelštam. Pokalbis apie Dante (Pabaiga)

1997 m. Nr. 10 / Vertė Gražina Gedienė / Kai skaitai Dante iš peties, kai visiškai persikeli į poetinės medžiagos veikos lauką; kai įsitempi ir savo intonacijas lygini su orkestrinių ir tematinių grupių sąšaukomis, kiekvieną minutę išnyrančiomis iš suraustos i

Osip Mandelštam. Pokalbis apie Dante

1997 m. Nr. 8–9 / Vertė Gražina Gedienė / Filosofija ir poezija Dante’i visad „juda“, visad „ant kojų“. Net su­stojimas – sukaupto judesio rūšis: aikštelė pokalbiui sukuriama alpinių pastangų dėka. Eilėraščių pėda – įkvėpimas ir iškvėpimas – žingsnis.

Seamus Heaney. Padėka poezijai

1996 m. Nr. 5 / Tai įrodymas, kad poezija gali būti kartu ir jėginga, ir teisinga, tai pavyzdys tokios visai adekvačios poezijos, kurią sukūrė atitinkamą istorinės krizės bei asmeninio sielvarto valandą.

Michel Foucault. Kas yra autorius?

1992 m. Nr. 9–10 / Iš anglų k. vertė Vida Gumauskaitė / Žinomas prancūzų filosofas, mokslo ir kultūros istorikas bei teoretikas Michelis Fou­cault (1926–1984) yra viena ryškiausių žvaigždžių ne tik struktūralizmo ir jo moderniosios atmainos…

Vaclav Havel. Laiškas Gustavui Husakui

1992 m. Nr. 3 / Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas / Publikuojamas garsusis Vaclavo Havelo laiškas Gustavui Husakui

Vaclav Havel. Socialiai pavojingo elemento istorija

1992 m. Nr. 2 / Ištrauka iš Vaclavo Havelo knygos „Viešosios tvarkos pažeidimas”: To, ką patyriau tą savaitę, niekada neužmiršiu. Aš mačiau, kaip tarybiniai tankai sutriuškino arkadą pagrindinėje aikštėje…