Baltarusių literatūros vertimai „Metuose“

baltarusių poetas, pasaulėjauta ir kūrybiniu braižu ryškiai išsiskyręs savo šalies poezijos panoramoje. Rašė eilėraščius, poemas, versetus, punktyrus, yra išleidęs keliolika poezijos knygų. A. Razanavas puikus lietuvių literatūros vertėjas, mokėjęs lietuvių kalbą, jautęs jos specifiką, semantinius klodus.

baltarusių poetas, filosofas, prozininkas, vertėjas. Baltarusijos valstybiniame universitete baigė filosofijos studijas ir aspirantūrą, yra filosofijos daktaras. Dalyvavo literatūriniuose judėjimuose „Babilonas“ ir „Čionykščiai“, prisidėjo atkuriant savaitraštį „Naša niva“, pasiūlė naujos nesovietinės literatūros kūrimo programą. 1995 m. įsteigė leidyklą „Euroforum“, kuri ėmė leisti žurnalą „Fragmentai“ (filosofija, kultūrologija, literatūra). Jis yra vienas iš Baltarusių kolegijos steigėjų, vienas iš Baltarusijos laisvės deklaracijos kūrėjų ir signatarų. Poezijos rinkinių, romanų, mokslinės monografijos „Jono Sniadeckio filosofija“ (2002) atorius. Jo poezija ir proza versta į lenkų, ukrainiečių, vokiečių, čekų, vengrų, serbų, anglų kalbas.

Vilniuje gyvenantis baltarusių rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas, šių metų kovo 31 d. švenčiantis 70-metį. 2007 m. už eilėraščių rinkinį „Penatai“ („Пенаты“) pelnė prestižiškiausią Baltarusijos literatūros premiją „Molinis Vialesas“. Baltarusijos rašytojų sąjungos (nuo 1988 m.) ir Lietuvos rašytojų sąjungos (nuo 1991 m.) narys.

baigė dailės studijas Baltarusijos teatro ir menų institute (Minskas). Dalyvavo literatūriniame sąjūdyje „Tuteišyja“ („Čionykščiai“). Dirbo Baltarusijos televizijoje, rengė ir vedė įvairias kultūros laidas, rašė dokumentinių ir vaidybinių filmų scenarijus. Kūrė baltarusių autorių knygų dizainą. Išleido prozos knygų: „Bokštas“ (1990), „Akis į akį“ (1990), „Viena kapeika“ (2012), „Mokytojas. Siarhejus Piatrovičius Katkovas“ (2013), „Popierinė kepuraitė“ (2018), „Bangos“ (2019).

užaugo Minske, Baltarusijos valstybiniame universitete baigė žurnalistikos studijas. Dirbo įvairiuose leidiniuose, dalyvavo nelegalioje savilaidoje. Baltarusijos liaudies fronto aktyvistas, redagavo atkurtą laikraštį „Naša Niva“. 1990–2010 m. gyveno Vilniuje. Radijo „Svaboda“ bendradarbis. Septynių prozos, eseistikos ir publicistikos knygų autorius, 2020 m. už knygą „Tantamareskos“ apdovanotas Jerzy’io Giedroyco premija.

dirbo paštininke, vaikų knygų iliustruotoja, žurnaliste. Išleido eilėraščių rinkinius „Knyga skaitymui lauke ir patalpose“ (2013), „Portugališki trieiliai“ (2014), „Amerikietiški kalneliai“ (2018), „Ir visi numetė peilius“ (2020), „Үesmamočka“ (2022); esė rinkinį baltarusių kalba „Gabalėlis Česlovo Milošo, trupinėlis Elvio Preslio“ (2015), kuris buvo įtrauktas į Jerzy’io Giedroyco premijos trumpąjį sąrašą. Knyga buvo išversta į anglų kalbą ir pelnė Londono PEN centro vertimo apdovanojimą. Jos eilėraščiai versti į hebrajų, kartvelų, lenkų, rumunų, italų, čekų, latvių, ispanų, anglų, norvegų, lietuvių, japonų ir vokiečių kalbas. 2017 m. Apolono Grigorjevo poezijos premijos (Sankt Peterburgas) finalininkė. 2020 m. Andrejaus Belo premijos laureatė poezijos kategorijoje. Eseistikos baltarusių kalba rinkinys „Rajono centras“ (2020) 2021 m. pelnė Jerzy’io Giedroyco II vietos premiją. 

gimė Minske, yra kelių romanų ir esė rinkinių, taip pat eilėraščių knygos „Eilėraščiai“ (2022) autorius. Jo knygos išverstos į anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų ir rusų kalbas. 2018 m. išleistas jo devynių šimtų puslapių romanas „Europos šunys“ („Сабакі Эўропы“). Autoriaus romano vertimas į rusų kalbą buvo įtrauktas į Rusijos apdovanojimo „Didžioji knyga“ trumpąjį sąrašą. Pagal romaną spektaklį pastatė Baltarusijos laisvasis teatras Londone ir Jankos Kupalos teatras Liubline. Baltarusijos valdžia konfiskavo romano tiražą, o teismo sprendimu knyga Baltarusijoje uždrausta ir įtraukta į „ekstremistinės medžiagos“ sąrašą.

prozos knygų „Dviejų jaunų nežmogų bletirtys“ (2009), „Degeneracinis žodynas“ (2014) ir poezijos rinkinių „Devyniasdešimtiniai forever“ (2008), „Stabilumo epochos didvyris“ (2014), „Patriotizmas mėgėjams“ (2016, išgalvoto šiaurės korėjiečių poeto Kim Čžun Ho vardu), „Šalin suaugusius!“ (2017), „Euridikė neatsigrįžta“ (2021), „Hibroidai“ autorius. Išvertė poezijos iš ukrainiečių, lenkų, anglų kalbų. Gyvena Ukrainoje (iki 2022 m. vasario gyveno Bučioje).

baigė studijas Minsko valstybiniame lingvistikos universitete. Nuo 2006 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Amerikos universitete (Vašingtonas) baigė kūrybinio rašymo magistrantūros studijas. Penkių poezijos knygų baltarusių ir anglų kalbomis autorė. Pelnė tarptautinę „Vilenicos kristalo“ premiją (Slovėnija, 2005), Griffino poezijos premiją (Kanada, 2021). Lannano literatūros fondo, Guggenheimo fondo (abu JAV), Berlyno literatūros kolokviumo stipendininkė.

Michasas Bajarynas 1999–2001 m. – literatūrinio almanacho „Nihil“ vyriausiasis redaktorius. Verčia antikinę graikų, taip pat amerikiečių ir anglų literatūrą. Gyvena Minske.

Andrejaus Adamovičiaus eilėraščiai spausdinti daugelyje Baltarusijos literatūrinių leidinių. Parašė apysaką „Portreto bandymas“. Baigė žurnalistikos studijas Baltarusijos valstybiniame universitete. Gyvena Vitebske.

Europos humanitariniame universitete Vilniuje baigė medijų ir komunikacijos studijas. Žurnalistė, redaktorė, Baltarusijos žurnalistų asociacijos narė. Rusų ir baltarusių kalbomis rašo publicistiką, esė, apsakymus. Išleido poetinių tekstų knygas „Tai – raidės“ (2017), „Aš ir kiti žmonės“ (2019). Lietuvių kalba išleistas rinkinys „Tiras Biblio“ (2019, vert. Gintaras Grajauskas).