literatūros žurnalas

Baltarusių literatūros vertimai „Metuose“

2022 08 11

 

 

Specialusis  „Metų“ numeris

 

Kasmet vieną iš dvigubų numerių paskiriame kitos šalies literatūrai. Šis „Metų“ litera-turas lydi naujausią rugpjūčio–rugsėjo žurnalo numerį, kuris skirtas baltarusių literatūrai. Su jo turiniu galite susipažinti paspaudę >šią nuorodą<. Manome, kad puiki galimybė praplėsti skaitytojų akiratį naujausiais vertimais ir straipsniais. Tenka konstatuoti, kad ryšiai su baltarusių literatūra nėra stiprūs, ypač anksčiau jų būta net konjunktūrinių, o tuo, kuo gyvena, ką kuria baltarusiai šiandien, bent jau iš „Metų“ ne tiek jau daug žinome. Iki šiol daugiausia vertimų mus pasiekė tik pastarąjį dešimtmetį, o ankstesnę situaciją geriausiai apibūdintų štilis. Stipriausias ir pastoviausias laidininkas tarp baltarusių ir lietuvių žurnalo puslapiuose – poeto Alesio Razanavo kūryba, kurią Alma Lapinskienė verčia apie dvidešimt metų, o ir pats poetas buvo artimas lietuviams. Todėl yra erdvės pažinti ir atrasti, kuo gyvena šiuolaikinė baltarusių literatūra. Džiugu, kad mūsų „juodas atminties dėmes“ pildo netrukus pasirodysianti Mariaus Buroko ir Vyto Dekšnio sudaryta šiuolaikinė baltarusių poezijos antologija „Baltai raudonai baltai“, kurioje sudėti vertimai ir nurodytos iki šiol į lietuvių kalbą išverstos baltarusių knygos.

„Metų“ archyvuose esantys baltarusių literatūros vertimai taip pat labiausiai poetiniai (prozos pusę „palaiko“ Iharis Babkovas), paskatinti vertėjų interesų ir festivalių. Kaip antologijoje jums siūlomi Aleho Minkino, Andrėjaus Adamovičiaus eilėraščiai ir labai džiaugiamės, kad vertimai nesikartoja, o tik papildo antologijoje prieinamas publikacijas.

Pastarųjų metų įvykiai Baltarusijoje iš tikrųjų pajudino ir mūsų rašytojų gyvybinį nervą. Vis daugiau kalbame apie kaimynus, garsiau jaudinamės dėl jų, todėl šią publikaciją papildome lietuvių tekstais, atspindinčiais rūpestį įvykiais Baltarusijoje, santykį su kitais rašytojais. Taipogi pasirodo tokių publikacijų, kurios teikia žinių apie kai kuriuos ryšius, todėl primename juos (baltarusio Siarhejaus Chareuskio straipsnis apie Oskaro Milašiaus gimtąją Čerėją, Zofijos Kowalewskos užrašyti atsiminimai apie Apolinarą Sventožeckį ir 1863 m. sukilimą).

Tikimės, kad drauge su naujuoju žurnalo numeriu mūsų akiratis dar labiau prasiplės. Gerų skaitinių!

Baltarusių literatūros vertimai

Alesius Razanavas (1947–2021)

baltarusių poetas, pasaulėjauta ir kūrybiniu braižu ryškiai išsiskyręs savo šalies poezijos panoramoje. Rašė eilėraščius, poemas, versetus, punktyrus, yra išleidęs keliolika poezijos knygų. A. Razanavas puikus lietuvių literatūros vertėjas, mokėjęs lietuvių kalbą, jautęs jos specifiką, semantinius klodus.

Alma Lapinskienė. Alesius Razanovas: Lietuvoje jaučiausi savimi

2017 m. Nr. 12 / Baltarusių poetas filosofas, vertėjas, lietuvių kultūros mylėtojas Alesius Razanavas šių metų gruodį pasitinka neeilinę sukaktį. Viena iš jo įžvalgų byloja: „Kelias, kurį nueiname, lieka ne už mūsų…

Alma Lapinskienė. Esmės mirtis nepasiekia

2021 m. Nr. 10 / Rugpjūčio 26 dieną atėjo skaudi žinia – po sunkios ligos, eidamas septyniasdešimt ketvirtuosius metus, mirė baltarusių poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys Alesis Razanavas.

Ales Razanau. Versetai

2001 m. Nr. 10 / Iš baltarusių k. vertė Alma Lapinskienė / Ant medžių – lentelės.
Jose parašyta, kiek medžiui metų,
kaip jis vadinasi, koks jo storis ir aukštis.

Ales Razanau. Devyni versetai

2011 m. Nr. 10 / Iš baltarusių k. vertė Alma Lapinskienė / Iš dangaus ant manęs krenta ugninės
žarijos, senovės kunigaikštysčių monetos,
varlės ir žuvys, įvairiaspalviai akmenys;

Ales Razanau. Sraigė iškelia ragelius

2015 m. Nr. 1 / Alesius Razanavas (Ales’ Razanau, g. 1947) – baltarusių poetas, pasaulėjauta ir kūrybiniu braižu ryškiai išsiskiriantis savo šalies poezijos panoramoje. Rašo eilėraščius, poemas, versetus, punktyrus, yra išleidęs keliolika poezijos knygų…

Ales Razanau. Lietuviški punktyrai

2017 m. Nr. 12 / Vertė Alma Lapinskienė / Linai mėlynuoja * Linai mėlynuoja: žemė įsimylėjo dangų. * Auštant: lašas po lašo strazdo giesmė laša. * Apsipranta: tarp kranto ir srauto svyruoja nendrės. * Žemė pašalusi: žengiu…

„Poezijos pavasario 2018“ svečių poezija

2018 m. Nr. 5–6 / Poezijos pavasario svečių kūryba: Aleś Razanau. Alí Calderon. Anna Halberstadt. Lone Horslev. Rein Raud. Uldis Berzinš. Vanni Biaconni. Georg Buchner.

Iharis Babkovas (g. 1964)

baltarusių poetas, filosofas, prozininkas, vertėjas. Baltarusijos valstybiniame universitete baigė filosofijos studijas ir aspirantūrą, yra filosofijos daktaras. Dalyvavo literatūriniuose judėjimuose „Babilonas“ ir „Čionykščiai“, prisidėjo atkuriant savaitraštį „Naša niva“, pasiūlė naujos nesovietinės literatūros kūrimo programą. 1995 m. įsteigė leidyklą „Euroforum“, kuri ėmė leisti žurnalą „Fragmentai“ (filosofija, kultūrologija, literatūra). Jis yra vienas iš Baltarusių kolegijos steigėjų, vienas iš Baltarusijos laisvės deklaracijos kūrėjų ir signatarų. Poezijos rinkinių, romanų, mokslinės monografijos „Jono Sniadeckio filosofija“ (2002) atorius. Jo poezija ir proza versta į lenkų, ukrainiečių, vokiečių, čekų, vengrų, serbų, anglų kalbas.

Ihar Babkov. Trys manifestai

2015 m. Nr. 4 / Iš baltarusių k. vertė Irena Aleksaitė ir Birutė Jonuškaitė / Manifestų autorius Iharis Babkovas, baltarusių poetas, filosofas, prozininkas, vertėjas. Baltarusijos valstybiniame universitete baigė filosofijos studijas ir aspirantūrą, yra filosofijos daktaras.

Alehas Minkinas (g. 1952)

Vilniuje gyvenantis baltarusių rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas, šių metų kovo 31 d. švenčiantis 70-metį. 2007 m. už eilėraščių rinkinį „Penatai“ („Пенаты“) pelnė prestižiškiausią Baltarusijos literatūros premiją „Molinis Vialesas“. Baltarusijos rašytojų sąjungos (nuo 1988 m.) ir Lietuvos rašytojų sąjungos (nuo 1991 m.) narys.

Aleh Minkin. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3 / Iš baltarusių k. vertė Antanas A. Jonynas / Alehas Minkinas (g. 1952) – Vilniuje gyvenantis baltarusių rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas, šių metų kovo 31 d. švenčiantis 70-metį. 2007 m. už eilėraščių rinkinį „Penatai“…

Michas Bajaryn (g. 1978), Andrej Adamovič (g. 1984)

Michasas Bajarynas 1999–2001 m. – literatūrinio almanacho „Nihil“ vyriausiasis redaktorius. Verčia antikinę graikų, taip pat amerikiečių ir anglų literatūrą. Gyvena Minske.

Andrejaus Adamovičiaus eilėraščiai spausdinti daugelyje Baltarusijos literatūrinių leidinių. Parašė apysaką „Portreto bandymas“. Baigė žurnalistikos studijas Baltarusijos valstybiniame universitete. Gyvena Vitebske.

Baltarusių poetai. Michas Bajaryn, Andrej Adamovič. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 2 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Michasas Bajarynas gimė 1978 m. Minske. Išleido eilėraščių rinkinius „Pašėlęs sodininkas“ ir „Nutrūkęs ryšys“… Andrejus Adamovičius gimė 1984 m. Minske. Jo eilėraščiai spausdinti daugelyje…

Sabina Brilo (g. 1974)

Europos humanitariniame universitete Vilniuje baigė medijų ir komunikacijos studijas. Žurnalistė, redaktorė, Baltarusijos žurnalistų asociacijos narė. Rusų ir baltarusių kalbomis rašo publicistiką, esė, apsakymus. Išleido poetinių tekstų knygas „Tai – raidės“ („Это буквы“, 2017), „Aš ir kiti žmonės“ („Я и другие люди“, 2019). Lietuvių kalba išleistas rinkinys „Tiras Biblio“ (2019, vert. Gintaras Grajauskas).

„Poezijos pavasario 2020“ svečių poezija

2020 m. Nr. 7 / „Poezijos pavasario“ svečių poezija: Ádám Vajna. Bejan Matur. Carolina Pihelgas. Dan Coman. Federico Díaz-Granados. Petr Hruška. Sabina Brilo. Simon Lewis.

Baltarusiai ir Baltarusija lietuvių rašytojų akiratyje

„Kasdien skaitau Baltarusijos įvykių suvestines, rašytas pačių baltarusių. Ir jie vis tiek optimistai. Jei būna juodas optimizmas, tai jis ten, už būsimos tvoros, kurią sumąstė statyti mūsų valdžia.“ (Marius Burokas)

„Dažnai susirašinėjame su tais, kurie atvykdavo į Lietuvą, laukiame žinių apie žiauriai sumuštą ir įkalintą poetą Vladimirą Nekliajevą, atsimenu, pirmąjį jo „Polonezo“ posmą išmoko bene visi 2007-ųjų rudens plenero dalyviai: „Sudie, Jablonskaja, sudie! / Ruduo iš dvaro pasitraukė, / Per parką tokios spalvos plaukė, / Nors į paveikslą jas sudėk…“ Prisimindama Sausio 13-ąją suvokiu, koks šiandien baltarusiams svarbus kiekvienas jų siekius palaikantis žodis.“ (Birutė Jonuškaitė)

„Vienas žymus klasikinės filologijos profesorius ir keli jo bendraminčiai nusprendė atgaivinti buvusios Abiejų Tautų Respublikos studentų ugdymą antikinių vertybių pagrindu. Jiems pavyko sukurti tarptautinę mokyklą, kurioje pagal senąją laisvųjų menų sistemą turėjo kartu lavintis būsimieji Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai, filosofai, literatai, menotyrininkai. Susirinkus keistokai studentų bendrijai – lyg blyškiems ūgliams iš posovietinio grunto – profesoriai užsidegę aiškino, kad dabar turime ypatingą galimybę atstatyti savo valstybių dvasinę sąjungą kaip respublica litteraria, kad tam būtina gilintis į Ciceroną ir mokytis lotynų, graikų, o kartu ir savo regiono kalbų.“ (Mindaugas Kvietkauskas)

Marius Burokas. Kaleidoskopo stikliukai

2021 m. Nr. 7 / O viskas prasidėjo nuo pamišusio britų savamokslio ornitologo J. A. Bakerio. Tačiau jo ekstatiška gamtos vizija, sugebėjimas ištrinti save iš peizažo, virsti tik akimi, net jo bandymas panaikinti ribą, TAPTI paukščiu…

Birutė Jonuškaitė. Kai nėra „padalijimo į yra, bus ir buvo“

2011 m. Nr. 2–3 / Sakoma, kad kiekvienas žmogus yra mikrokosmas, kad kiekvienas turime savo aurą, kurią matyti gali tik „pateptieji“ – ekstrasensai, šamanai, astrologai. Gal ir įdomu būtų pasižiūrėti į savo ar kito vaivorykšte apjuostus…

Mindaugas Kvietkauskas. Laisvųjų menų likimas

2016 m. Nr. 4 / Krokuvoje, vienoje senamiesčio kavinėje, menančioje dar Austrijos imperijos laikų tradicijas, susėdame pakalbėti su literatūros profesoriumi Aleksandru Fiutu. Jis – visame pasaulyje žymus lenkų poezijos tyrėjas…

Jurgita Jasponytė. Atgaivinti tekstai

Kartais apima jausmas, kad knygų yra tiek daug, jog, net jeigu jos nuo šiol nebebūtų leidžiamos, man jų vis tiek užtektų. Seniai leistų knygų vertė man yra nė kiek ne mažesnė nei naujųjų.

Poezijos pavasario klausimynas. „Poezijos rašymas nėra paprastas dalykas“

2016 m. Nr. 5–6 / Į klausimus atsako 2016 m. Poezijos pavasario nominantai Ramutė Skučaitė, Artūras Valionis, Erika Drungytė, Vytautas Kaziela, Aldona Gustas.

…Ir grožinėje kūryboje

Sigitas Geda. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 4 / paskui balsai tie susidvejino, jų aidas…
O kas jums rūpi? Mano būvio temos,
kurios nebent varlėms akis apdumt galėtų…

Herkus Kunčius. Ligos istorija

2022 m. Nr. 1 / Prieblanda. Žmonės fojė vis keičiasi. Iš laukiančių „senbuvių“ sėdime tik su blondine, kuri jau spėjo apsilankyti pas neuropatologą. Kantriai laukiame, kol mus pašauks. Laukiame.

Žydrūnas Drungilas. Būdai išeiti

2016 m. Nr. 4 / Pastaruoju metu daug galvoju apie pinigus. Tarsi tai ką keistų. Nuspriegta nuorūka atsimuša į Madam Koko švarką ir nukrenta čia pat į balą. Šviesiaplaukis susilenkęs kažkam aiškina, kad jis turi kur nakvoti ir jo nereikia pasitikti

Lietuviškos sąsajos iš svetur

„Baltarusių žmonės yra neturtingi, tačiau geranoriški. Nesunku buvo juos prie savęs patraukti, apšviesti ir padaryti ištikimiausiais bičiuliais.“ (Iš Zofios Kowalewskos užrašytų sukilėlio-partizano Apolinaro Sventožeckio atsiminimų)

„Yra, yra dar mūsų šalyje paslapčių, mistinių vietų, kurias tarsi šydu dengia nežinomybė, nepasiekiamumas ar užmarštis… Viena tokių – Čerėja, buvusi Čerėjos kunigaikštystės sostinė, buvęs Sapiegų giminės lizdas, buvęs Miłoszų namų židinys, buvęs Čerėjos rajono centras… Šita legendinė vieta yra, tarp kitko, kur kas arčiau Minsko, nei gali įsivaizduoti skaitydamas jos audringą ir paradoksalią istoriją.“ (Iš Siarhejaus Chareuskio straipsnio)

Zofia Kowalewska. Iš 1863 metų tremtinio atsiminimų

2021 m. Nr. 7 / Iš lenkų k. vertė Stanislovas Žvirgždas / Lenkų rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja Zofia Kowalewska (1853–1918) yra parašiusi knygų apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje. Neseniai išverstos dvi Lietuvoje beveik nežinomos jos knygos…

Siarhej Chareuski. Miłoszo Čerėja

2010 m. Nr. 12 / Iš baltarusių k. vertė Alma Lapinskienė / Lietuvos rašytojų sąjunga, pasitikdama Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui skirtus metus, išleis trikalbę knygą „Laiko pameistrys“. Cz. Miłoszo vaikystė ir jaunystė prabėgo Lietuvoje…